www.sielovada.org   www.siluva.ltŠiluvos žinia  Išeivijoje nr. 16 / 2008 m. liepa

siluva.iseivijoje@gmail.com    Ż    Apsireiškimo 400 metų Jubiliejaus aplinkraštis, 4545 W. 63rd Street, Chicago IL 60629, U.S.A.

AMERIKOS LIETUVIŲ ROMOS KATALIKŲ FEDERACIJA 

 

Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius SJ

 

Homilija sakyta Kauno arkivyskupijos Eucharistinio kongreso šv. Mišiose

 Jono Pauliaus II aikštėje (Nemuno ir Neries santakoje) Kaune, gegužės 25 d.

 

Kokia yra šiandien švenčiamo Eucharistinio kongreso esmė? Šių metų Dievo Kūno ir Kraujo iškilmės proga popiežius Benediktas XVI kalbėjo: „Visi susirinkome aplink Viešpaties altorių tam, kad būtume kartu Jo akivaizdoje. Aplink Eucharistiją susirenka skirtingi amžiumi, socialine padėtimi, skirtingų politinių pažiūrų ir lyties asmenys. Eucharistija niekada nėra privatus aktas. Tai viešas kultas, be jokio ezoterizmo ar pirmenybės teikimo kam nors. Taip ir dabar vienijami bendro tikėjimo ir pašaukti tapti vienu kūnu, dalydamiesi viena Duona, kuri yra Kristus, nepasirinkome su kuo būti, bet esame šalia vienas kito. Esame suvienyti ir virš visų skirtumų. Tai nuo pat pradžių buvo krikščionybės požymis.“

Rengiantis Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejui, šis Eucharistinis kongresas yra kulminacija. Visą naktį Prisikėlimo šventovėje vyko Eucharistijos adoracija, o po jos iškilmingoje procesijoje Kauno miesto gatvėmis Eucharistinis Jėzus atkeliavo drauge su mumis į šią garbingą vietą, kur prieš penkiolika metų popiežius Jonas Paulius II su šimtatūkstantine minia šventė Eucharistiją.

Eucharistinė procesija turi labai gilią prasmę. Ji išreiškia mūsų norą per gyvenimą eiti su Kristumi. Benediktas XVI sako: „Dievas mus sukūrė laisvus, tačiau nepaliko mūsų vienų – Jis pats tapo mūsų „keliu“, keliauja su mumis, kad mūsų laisvė turėtų kriterijų, kuris kelias yra teisingas.“ Dalyvaudami iškilmingoje Eucharistinėje procesijoje mes išreiškėme savo pasiryžimą per gyvenimą keliauti drauge su Kristumi. Mišių aukos metu mes atsiklaupsime prieš savo Viešpatį. „Šis atsiklaupimas ir Viešpaties pagarbinimas, kaip aiškina Benediktas XVI, yra krikščionio laisvės išraiška: jis atsiklaupia tik prieš tą, kuris yra tikras Dievas, kuris sukūrė pasaulį, kuris už pasaulį atidavė Sūnų. Tas, prieš kurį lenkiamės – mūsų nesmerkia, nesutraiško, tačiau išlaisvina ir perkeičia.“

Mišių auka, kurioje dabar dalyvaujame, yra mūsų atsakymas į Švč. M. Marijos prieš 400 metų išreikštą skundą, kad užmirštas jos Sūnus. Švęsdami Mišias, mes pasakysime Dievo Sūnaus Motinai Marijai, kad neužmiršome jos Sūnaus, kad jį mylime ir norime ne tik jį garbinti, bet ir siekiame, kad jis taptų mūsų širdžių ir mūsų šeimų Valdovu.

Po duonos padauginimo stebuklo žmonės, matydami, su kokia galia veikė jų Mokytojas, panoro paskelbti jį karaliumi. Ta proga Jėzus kalbėjo, kad jis yra gyvoji Duona, nužengusi iš dangaus ir teikianti pasauliui gyvybę. Jėzus ne tik pasivadino gyvąja duona, bet ir tvirtino: „Iš tiesų, iš tiesų, sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės“ (Jn 6, 53). Anuomet kai kurie žmonės nesuprato šių Viešpaties žodžių ir pasitraukė nuo Jėzaus. Jiems reikėjo tokio mokytojo, kuris duotų jiems tik paprastos duonos, malšinančios fizinį alkį, o visa kita jiems atrodė neverta dėmesio.

Žmonės, kurie nėra atsikratę vergo dvasios, bijo prisiimti atsakomybę už gyvenimą ir ieško, kas galėtų juos valdyti ir maitinti. Ne tik žydai prieš du tūkstančius metų norėjo turėti stebuklingai juos maitinantį karalių, bet tvirtos, tvarką darančios rankos daug kas nori ir šiandien. Žmonės ir šiandien susigundo pasirinkti tokius, kurie žada padaryti tvarką, – kažkada Vokietijoje panašiai buvo pasirinktas Hitleris, atnešęs didžiulę nelaimę ne tik savo tautai, bet ir daugeliui kitų tautų. Jėzus Kristus atėjo į mūsų tarpą ne mūsų valdyti, bet mus išlaisvinti, kad, būdami laisvi, patys kurtume gyvenimą, kuriame klestėtų teisingumas, tiesa ir meilė.

Mes puikiai suvokiame, kad nei Eucharistinis kongresas, nei joks kitas vienkartinis Jėzaus asmens pagerbimas negalės pakeisti mūsų gyvenimo krypties. Reikia kad Jėzus mus kasdien maitintų savo Kūnu ir Krauju, nes tik tuomet galime tikėtis savo gyvenime esminių permainų.

Su Jėzumi Eucharistijoje nuolat bendraują politikai būtų nenuperkami, nes jie savo sprendimus grįstų ne grynai žmogiškais išskaičiavimais, ne siekdami sau naudos, bet viską spręsdami Evangelijos šviesoje. Žmonės, besimaitinantys gyvąja Duona, šiandien nediskutuotų, kad šeima turėtų būti statoma ant vyro ir moters santuokinio ryšio uolos ar ant neatsakingo ir niekuo neįsipareigojančio dviejų žmonių susitarimo pagyventi kurį laiką drauge, nes savaime būtų aišku, kad reikia mylėti taip, kaip mylėjo Jėzus: iki pabaigos, net gyvybę atiduodant už savo draugus.

 

 

Jaunimas, nuolat bendraudamas su Eucharistiniu Jėzumi, suvoktų, kad jaunystėje ypač reikia branginti savo meilę, nes ją galima padovanoti tik tam asmeniui, kuris ryšis Dievo akivaizdoje padaryti aiškų ir nekintantį įsipareigojimą gyventi drauge ir iki mirties dalytis bendro gyvenimo džiaugsmais bei sunkumais. Besimaitinantys dangaus Duona lengvai suvokia, kad gyvenimas nėra tik pinigai ir malonumai, kad tikram gyvenimui reikia kai ko daugiau, ką gali duoti tik vienas Dievas.

Prieš penkiolika metų čia, Kauno Santakos aikštėje, šiandien jau besivadinančioje Jono Pauliaus II vardu, pirmą kartą Lietuvą ir Kauną aplankęs popiežius ragino susirinkusius Lietuvos žmones suvokti savo uždavinį ir pasiuntinybę, ugdyti tikėjimą giliu Šv. Rašto pažinimu, asmenine, liturgine, nuolatine karšta malda, kvietė į „naująją evangelizaciją“, gebančią atsakyti į mūsų laiko poreikius. Popiežius linkėjo, kad per okupaciją išsaugotas tikėjimas visuomet būtų mūsų galia, kuria galėtume dvasiškai ir išoriškai atkurti savo Tėvynę, savo gyvenimą, savo lietuviškąjį ir krikščioniškąjį identitetą mūsų motinos Bažnyčios, Europos ir žmonijos labui (plg. „Liudykime Kristų“, p. 90).

Kviečiu drauge melstis, kad Dievo tarno Jono Pauliaus II palinkėjimas visuomet būtų mūsų siekiniu ir atneštų palaimingų vaisių tiek mūsų asmeniniam, tiek ir visos tautos gyvenimui. Ypač kviečiu melstis už Lietuvos šeimas, už Seimą, kad kuo greičiau priimtų įstatymą, įtvirtinantį santuoka grįstos šeimos prioritetą visuomenės gyvenime.

 

 

Šiluvos M. Marijos paveikslas

Aušros Vartų parapijoje Montrealyje

 

Keliaujantis per Kanados lietuviškas parapijas ir telkinius Šiluvos M. Marijos paveikslas Montrealyje viešėjo nuo birželio 8 d. iki birželio 15 d. Pirmą savaitgalį jis buvo sutiktas Aušros Vartų parapijoje. Ši parapija yra įsteigta Tėvų

    

 

Jėzuitų 1950 metais ir naudojosi laikinai suremontuotu pastatu, kuriame buvo aukojamos Mišios. 1955 m. buvo pabaigta parapijos šventovės ir klebonijos statyba. Kai 1999 metais Tėvai Jėzuitai paliko parapiją, iki tol  jėzuitams priklausiusi klebonija buvo iš jų taip pat įsigyta. Pirmasis parapijos klebonas buvo kun. Jonas Kubilius SJ,  po jo - J. Borevičius SJ, K. Pečkys SJ, L.P. Zaremba SJ, J. Aranauskas SJ, K. Ambrasas SJ, R. Birbilas, V. Gedvainis ir dabartinis klebonas Gediminas Mieldažis.

Aušros Vartų parapijoje birželio 8-oji buvo dviguba šventė: Šiluvos Švč. M. Marijos atkeliavusio paveikslo įnešimas ir vaikų Pirmoji Komunija. Paveikslą procesijoje su kryžiumi, palydimą klebono kun. G. Mieldažio, Šv. Kazimiero parapijos klebono kun. A. Volskio, klieriko S. Roy ir Pirmajai Komunijai pasiruošiusių vaikučių, į šventovę įnešė komiteto narys A. Piešina ir KLKM dr-jos atstovė L. Dainienė. Šv. Mišias koncelebravo abu kunigai, asistavo S. Roy. Skaitinius lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis skaitė vaikai. Jie atnešė ir Mišių aukas. Prie Komunijos vaikai ėjo su savo šeimomis. Po Mišių klebonas kun. G. Mieldažis vaikams įteikė pažymėjimus ir po gintarinį kryželį, padėkojo D. Jaugelytei-Zatkovic ir D. Mickutei už vaikų paruošimą Pirmajai Komunijai, tėveliams už auką gėlėms, S. Staškevičienei už šventovės papuošimą, KLK dr-jos moterims už vaišes salėje. Paveikslas buvo perduotas Šv. Kazimiero parapijos atstovams. Šventovės priekyje buvo padaryta nuotrauka su keliaujančiu Šiluvos Marijos paveikslu, kunigais ir dalyviais. Paveikslas Aušros Vartų šventovėje išbuvo iki birželio 11 d.

Danutė Staškevičienė

 

 

 

 

Šv. Kazimiero parapija sutiko

Šiluvos Dievo Motinos paveikslą

 

Šv. Kazimiero parapija yra pirmoji lietuvių parapija įsikūrusi Montrealio arkivyskupijoje ir pirmoji lietuvių parapija visoje Kanadoje. Parapija įsteigta 1907 metais ir pirmoji medinė šventovė buvo pastatyta 1916 metais. Nauja mūrinė šventovė buvo pastatyta 1957 metais. Klebonais yra buvę B. Šlamas, St. Kučas, J. Vyšniauskas, J. Bobinas, dr. F. Jucevičius, St. Šileika ir dabartinis klebonas Aloyzas Volskis.

Sekmadienį, birželio 15, Montrealio Šv. Kazimiero parapijiečiai ir svečiai paminėjo Švč. Mergelės Marijos 400 metų apsireiškimo Šiluvoje jubiliejų. Procesijos dalyviai susirinko prie klebonijos. Varpams skambant, Petrui Adomoniui nešant kryžių, prasidėjo iškilminga eisena į šventovę. Vėliavas įnešė Albertas Brilvicas (popiežiaus), Kostas Mickus (Lietuvos), Juozas Mozuraitis (Kanados) ir Pat Pingitore (Kvebeko). Sekė Kanados lietuvių katalikių moterų draugijos Montrealio skyrius su savo vėliava, Šv. Onos draugijos valdyba, Šv. Elzbietos draugijos valdyba, Šv. Kazimiero parapijos komitetas ir vaikučiai. Iškilmingai atnešė stebuklingąjį Šiluvos paveikslą (kopiją) Elena Kurylienė, Šv. Onos draugijos pirmininkė, ir Antoinette Brilvičienė, Šv. Elzbietos draugijos pirmininkė. Už jų ėjo parapijos klebonas kun. Aloyzas Volskis, kleb. emeritas kun. dr. Feliksas Jucevičius, Aušros Vartų parapijos kleb. kun. Gediminas Mieldažis, St. Domenic parapijos kun. Joseph Powers, prel. Edmundas Putrimas ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Julija Adomonienė suorganizavo procesiją ir labai gražiai papuošė šventovę gėlėmis, kurias padovanojo KLKM dr-jos Montrealio skyrius, Šv. Onos draugija, Šv. Elzbietos draugija, Birutė Kalpokienė. Kai Švč. Marijos paveikslą pastatė garbės vietoj šalia altoriaus, kleb. kun. A. Volskis pristatė dvasiškius.

Iškilmingas Mišias koncelebravo vysk. R. Norvila su visais kunigais. Chorvedys Aleksandras Stankevičius dirigavo jungtiniam chorui – mūsų parapijos, Aušros Vartų parapijos, Montrealio lietuvių „Melodija“. Mišių skaitinius skaitė Zigmas Skučas, o prel. E. Putrimas perskaitė Evangeliją. Vysk. R. Norvila pasakė reikšmingą pamokslą, primindamas, kad Švč. M. Marija vis pasakydavo žmonėms garbinti ir šlovinti Jos sūnų Jėzų Kristų, būti vienybėje su Juo. Okupacijos metais Šiluvos Marija labai padėjo lietuviams išlaikyti tikėjimą. Tada tūkstančiai vykdavo į Šiluvą kiekvieno mėnesio tryliktą dieną, kaip ir dabar. Šiemet švenčiamas ne tik Švč. Marijos 400 metų jubiliejus, bet ir 400 metų jubiliejus nuo Kvebeko įsteigimo. Po pamokslo prie altoriaus Mišių aukas nešė Alice Skrupskytė, Nijolė Šukienė ir Joana Adamonytė. Mišių pabaigoje choras giedojo himną „Giesmė į Šiluvos Mariją“. Chorams giedant „Marija, Marija“, organizacijos, dvasiškiai ir tikintieji ėjo procesijoje iš šventovės. Visi sustojo lauke ant šventovės laiptų nuotraukai su Švč. Marijos paveikslu ir vėliau prie Šimtmečio kryžiaus. Padarę nuotraukas visi susirinko į salę, kur vyko ansamblio „Melodija“ koncertas ir šilti pietūs su vynu. Visi dalyviai buvo prašomi pasirašyti atminimo lape.

Salėje kleb. kun. Aloyzas Volskis pasveikino svečius ir parapijiečius primindamas, kad jau trys su puse metų kai vyskupas aplankė mus iš Lietuvos. Jis pakvietė vyskupą Rimantą Norvilą pasakyti keletą žodžių. Jo Ekscelencija pasveikino visus ir paminėjo, kad Montrealyje lankosi pirmą kartą. Padėkojo Kanados Lietuvių Katalikių Moterų draugijai už jų paramą vaikų namams Lietuvoje, visiems už šiltą priėmimą, dviejų lietuvių Montrealio parapijų klebonams, broliams kunigams, parapijos komitetui. Tarė kelis žodžius apie prelatą Edmundą Putrimą ir kleboną emeritą dr. kun. Feliksą Jucevičių. Jam buvo malonu pamatyti tiek daug dalyvių naujoj šimtmečio proga suremontuotoj bažnyčioj. Baigdamas kalbą Jo Ekscelencija tarė kelis žodzius apie gyvenimą Lietuvoje šiais laikais. Prelatas Putrimas taip pat tarė kelis žodzius. Jis padėkojo kleb. kun. Volskui ir parapijos komitetui. Šiemet jis organizuoja maldininkų kelionę į Lietuvą Šiluvos Švč. M. Marijos 400 metų jubiliejaus proga, nes per jos ir jos Sūnaus Kristaus pagalbą lietuviai ištvėrė daug sunkumų. Kleb. kun. Volskis linkėjo visiems geros šventės, nes su kleb. kun. Mieldažiu važiavo tuoj į Ottawą atšvęsti Šiluvos Švc. Marijos šventę 4 val. popiet tą pačią dieną.

Vėliau vyko linksmas, įdomus koncertas. Ansamblis “Melodija” su direktorium Aleksandru Stankevičium padainavo dainų iš Montrealio Lietuvių choro nesenai išleistos CD “ Šlama šilko vėjas”. Taip gražiai dainos skambėjo, kad svečiai prašė ansamblį pakartoti. Po koncerto parapijos komiteto pirmininkė Alice Skrupskytė pristate Joaną Adamonytę, buvusią parapijos šimtmečio komiteto pirmininkę, kuri įteikė parapijos šimtmečio suvenyrų vyskupui Norvila ir prelatui Putrimui. Panelė Skrupskytė pristatė Juliją Bernotienę, kuri buvo paruošusi nuotraukų parodą iš maldininkų kelionės į Šiluvą 2004 metais. Pirmininkė Skrupskytė baigė oficialią programą dėkodama vyskupui Norvilai, prelatui Putrimui, kleb. emeritui dr. kun. Jucevičiui, kun. Powers, Andrejui Gapučiui ir Montrealio Lietuvių Kredito Unijos „Litas“, KLKM draugijai, Šv. Onos ir Šv. Elzbietos draugijoms, „Melodijai“ ir direktoriui Aleksandrui Stankevičiui, virtuvės darbininkams ir parapijos komitetui bei kleb. kun. Aloyzui Volskui ir kun. Gediminiui Mieldažiui, kurie jau buvo pusiaukelėje į Ottawą. Ji pakvietė vyskupą Norvilą palaiminti maistą ir visi vaišinosi skaniais, tradiciniais lietuviškais šiltais pietumis su vynu.

Vida Lietuvninkaitė

 

Šv. Elzbietos parapija Ottawoje

šventė Šiluvos Dievo Motinos jubiliejų

 

Prieš I pasaulinį karą Ottawoje gyveno tik apie dvi trys lietuvių šeimos. Po II pasaulinio karo net keli šimtai lietuvių iš DP (displaced persons) stovyklų Vokietijoje atvyko į miestą. Nuo 1949 metų kun. dr. J. Razutis pradėjo aukoti Mišias lietuviams vieną kartą per mėnesį. Po jo išvykimo 1951 metais iškilmingomis progomis atvažiuodavo lietuviai kunigai iš kitų vietovių, dažniausia iš Montrealio. Nuo 1954 metų lietuviams Mišias kartą per mėnesį (su pertrauka tarp 1957 ir 1960 metų) išnuomuotoje šventovėje aukodavo kun. dr. V. Skilandžiūnas. Jis Ottawos lietuvius aptarnavo iki 2003 metų, kai, pakirstas ligos, nebegalėjo toliau darbuotis. Nuo to laiko Otavos lietuvius retkarčiais aplanko kun. Aloyzas Volskis, Montrealio Šv. Kazimiero parapijos klebonas, ir pakviesti Gavėnios proga rekolekcijų vedėjai.

Pavasariškas lietus ir perkūnijos žaibai palydėjo iškilmingą procesiją link altoriaus Šv. Elzbietos šventovėje birželio 15 d., kai Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas lankė Ottawos lietuvius Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus proga. Kanados Lietuvių Katalikų Centras ir Kanados Lietuvių Kunigų Vienybė paskelbė 2008 metus Šiluvos Marijos metais Kanadoje.

Procesijoje kryžių nešė Andrius Kličius, žvakes - Yohan Laffitte ir Matas Jurgutis, gėlių žiedus barstė Marina Laffitte, Agota Gedrytė, Monika Basset, Paulius Jurgutis ir Aleksas Jurgutis. Marijos paveikslą nešė Birutė ir Algimantas Eimantai. Šv. Mišias koncelebravo kun. Aloyzas Volskis ir kun. Gediminas Mieldažis, atvykę iš Montrealio. Kun. Volskis Mišių pradžioje apšlakstė paveikslą, „Arijos“ moterų vienetui giedant „Dangaus Karaliene“. „Arijos“ vienetui dirigavo vadovė Loretta Cassidy, o vargonais lydėjo Ann Balys. Marijos garbei buvo giedamos giesmės „Dangaus Karaliene“, „Ausk Marijai“ ir „Marija, Marija“. Taip pat per Mišias buvo giedama „Gloria“, „Aleliuja“, „Šventas, Šventas“ ir „Lydėk mūs žingsnį lig altoriaus“.

Po Mišių kun. Volskis pakvietė visus dalyvius, kurių buvo arti 60, prie altoriaus grupės nuotraukai. Vėliau visi rinkosi į salę neeilinėms suneštinėms vaišėms, kuriose buvo net gardžių šaltibarščių ir kugelio. Smagiai visi, jauni ir seni, pabendravo džiaugdamiesi galimybe atšvęsti šią šventę Ottawoje.

 

Rūta Šiūlytė - Kličienė

Šiluvos šventė Windsoro mieste

 

Jau 1927 – 1928 buvo lietuvių imigrantų, kurie apsigyveno Windsoro mieste, bet didžiausias antplūdis buvo po II pasaulinio karo tarp 1945 – 1952 metų. Čia dauguma įsidarbino „Chrysler“ ir „Ford“ automobilių fabrikuose.

Nuo 1951 m. iki 1961 m. Mišias lietuviams aukodavo lietuviai kunigai Bronius Dagilis, Juozas Danielius ir Vincentas Rudzinskas kitų tautybių šventovėse. 1962 m. kun. Viktoras Kaleckis atvyko iš JAV ir su vietiniais lietuvais gavo vyskupo leidimą steigti lietuvišką parapiją. Buvo nupirktas mažas pastatas. Kun. Kaleckiui tuojau išvykus, dar tais pačiais 1962 metais vyskupas pakvietė kun. Domininką Lengviną, kurio priežiūroje įsigytame pastate buvo įrengta šventovė ir salė. Šventovė buvo konsekruota 1963 m. Šv. Kazimiero vardu. 1982 m. mirus kun. Lengvinui, parapiją aptarnauja kunigai iš Detroito. Šiuo metu parapiją aptarnauja kun. Alfonsas Babonas, Šv. Antano parapijos Detroite klebonas.

Birželio 22 d. Šv. Mišios prasidėjo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo sutikimu. Kun. Babonas šventovės prieangyje pasmilkė paveikslą ir sukalbėjo maldą, altorėlis su paveikslu buvo iškilmingai nuneštas ir pastatytas šalia altoriaus. Mišių metu kun. Babonas pasakė Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei pritaikytą pamokslą. Jis pabrėžė, kad nors šis keliaujantis paveikslas yra kopija, tačiau meldžiant gali suteikti tokias pat malones kaip ir originalas Šiluvoje.

Po Mišių visi dalyviai kartu nusifotografavo prie paveikslo. Tada visi rinkosi į kavinę, kur bendravo ir vaišinosi paruoštais užkandžiais.

 

Antanas Samsonas

 

Šiluvos Marijos dienos

Gerojo Ganytojo koplyčioje Wasagoje

 

Kai 1952 m. Ontario provincinė valdžia leido pardavinėti žemes gražioje Georgian įlankos pakrantėje, lietuviams primenančioje Palangos pakrantę, daugelis lietuvių įsigįjo ten sklypus ir statėsi vasarnamius. Kun. P. Ažubalis, Šv. Jono Krikštytojo parapijos Toronte klebonas, taip pat nupirko keletą sklypų lietuvių bendruomenės naudojimui. Buvo pastatyti pastatai vasarotojų pamaldoms, pramogoms, jaunimo stovyklai ir įrengta krepšinio aikštė. Iš Toronto arkivyskupo buvo gautas leidimas čia lietuviams švęsti Mišias ir 1955 m. rugpjūčio 4 d. buvo konsekruota Gerojo Ganytojo koplyčia. Laikui bėgant lietuviai savo vasarnamius pradėjo įrengti žiemai arba net visai naujus namus statytis nuolatiniam apsigyvenimui. Todėl ir visi lietuvių ten naudojami pastatai prel. J. Staškevičiaus vadovybėje buvo įrengti žiemai. Šventovę iš naujo konsekravo 1993 m. liepos 4 d. vysk. Paulius Baltakis OFM. Dabar sekmadieniais pamaldos čia vyksta kiekvieną metų sekmadienį. Maldininkų pagausėja vasarą, kada suvažiuoja daug vasarotojų. Misiją aptarnauja kunigai iš Lietuvos Kankinių parapijos Mississaugoje.

Birželio 29 d. nors dangus buvo apsiniaukęs ir lietutis kartas nuo karto lašnojo, tačiau Gerojo Ganytojo šventovėn rinkosi žmonės džiugiai nusiteikę, o jų nuotaiką dar labiau kėlė Marijos giesmės, kurių visą pluoštą giedojo šventovės choras, vadovaujamas mūsų vargonininko Algio Ulbino. Marijos giesmių koncertui pasibaigus, pasigirdo “Pulkim ant kelių” giesmė kaip įprastinis ženklas tuoj prasidėsiančios Mišių aukos, bet šį kartą iškilmės prasidėjo prie šventovės pagrindinių durų. Šiluvos Mergelės Marijos paveikslą pasitiko su smilkalais ir išeivijos lietuvių malda klebonas kun. Vytautas Staškevičius. Altorėlį su paveikslu link altoriaus nešė Moterų būrelio sekretorė Jūratė Batūrienė, Gerojo Ganytojo misijos religinės sekcijos atstovė Cecilija Pakštienė, Gerojo Ganytojo misijos pirmininkas Romas Dūda ir mūsų ilgametis zakristijonas Adolfas Kanapka. Prie altorėlio su paveikslu gėlių pintinę padėjo Moterų būrelio pirmininkė Joana Dūdienė ir Pensininkų klubo iždininkė Birutė Samsonienė.

Mišias koncelebravo du broliai – klebonas kun. Vytautas ir prel. Jonas Staškevičiai. Mišių skaitinius skaitė Aldona Vitkienė, o pamokslą pasakė prel. Jonas, surišdamas Šv. Petro ir Pauliaus šventę bei apaštalo Pauliaus jubiliejinių metų pradžią su Šiluvos Marijos apsireiškimo jubiliejumi. Mišių aukas nešė

 

Irena Punkrienė ir Antanas Svirplys. Mišiose labai gražiai giedojo parapijos choras ir vieną giesmę su choro pritarimu – sol. Alfredas Bražys.

Mišių pabaigoje klebonas pakvietė visus prie paveikslo nusifotografuoti.  Kadangi tuo metu lauke lynojo, tai nuotraukos buvo padarytos šventovės viduje prie pagrindinių durų. Tuomet visi ėjome į misijos kavinę vaišėms. Jautėmės dvasiniai atsigavę ir dėkingi už visas Šiluvos Marijos suteiktas dovanas Lietuvai.

Šventės dalyvis

 

 

Washington, DC lietuviai pasiaukojo Šiluvos Marijai

 

Sekmadienį, birželio 29 d. Washington, DC, Baltimorės ir apylinkių lietuviai susirinko Apsireiškimo bažnyčioje dalyvauti Švč. Marijos Šiluvoje apsireiškimo 400 m. sukakties minėjime. Programoje buvo numatyta šv. Mišių auka ir paskaita. Ta proga buvo pakviestas kun. dr. Kęstutis Trimakas iš Čikagos.

Eucharistijos Auką kun. Trimakas atnašavo Šiluvos apsireiškimo nuotaikoje. Pamokslo mintys buvo skirtos Mišių dalyvius paruošti pasiaukojimui Švč. Marijai. Jis kalbėjo: Šiluvoje Marija apsireiškė ir kalbėjo  lietuvių tautai kritišku laiku paties Dievo vardu. Motinos su Kūdikiu vaizdas, kaip ir josios ašaros bei žodžiai, teįsminga į kiekvieno lietuvio širdį. Kaip visas Marijos dėmesys buvo nukreiptas į josios Sūnų, taip ir visų lietuvių kilniausi norai ir darbai tebūna skirti jos dievišką Sūnų garbinti.

Jau prieš Mišias buvo išdalinti lapai su Šiluvos maldomis ir pasiryžimų sąrašu. Tais maldos žodžiais visi aukos dalyviai pasiaukojo Šiluvos Marijai ir jos Sūnui, kartu prašydami stiprybės tuos pasiryžimus įgyvendinti.

Po šv. Mišių salėje visi atsigaivino paruoštais užkandžiais. Kun. Trimakas pašventino Marijos ir jos Kūdikio paveikslą. To paveikslo akivaizdoje jis perdavė paruoštos paskaitos mintis. Kaip pamokslas šv. Mišiose buvo skirtas klausytojų širdžiai ir jausmams, taip paskaita, pagrįsta istoriniais faktais, buvo nukreipta į besiklausančiųjų protą.

Marijos apsireiškimo Šiluvoje reikšmė buvo parodyta šiais dviem būdais: pirma, suminint, kokia dvasinė padėtis buvo prieš jos apsireiškimą reformacijos paveiktoje Lietuvoje; antra, palyginus Šiluvos apsireiškimą su kitais, parodyti to apsireiškimo svarbą to meto išganymo istorijoje. Šiluvos apsireiškimas priklauso prie tų svarbiųjų apsireiškimų, kurie Dievo apvaizdos rūpesčiu įvyksta ypatingoje krizėje stiprinti žmonių tikėjimą. Dvasinė padėtis 17-ojo šimtmečio pradžioje Lietuvoje buvo kritiška. Atmetus Bažnyčios autoritetą, krašte plito įvairios reformatorių sektos: vienos neigė Jėzaus Kristaus dievystę, kitos – Švenčiausiąją Trejybę. Nebežinojo, kuo tikėti ne tik liaudis, bet ir pats Lietuvos kalvinų vadas Radvila Juodasis, prisipažinęs savo vyriausiam sūnui ir įpėdiniui Kristupui. Apsireiškusi Dievo Motina neieškojo kaltininkų, bet jos Sūnaus garbintojų. Ieškojo ir rado. Tai katalikybėn sugrįžusieji: Radvilo Juodojo sūnūs Kristupas ir Jurgis, Leonas Sapiega, Pacai, Tiškevičiai, Giedraičiai, o taip pat Marijos apsireiškimo paveikta liaudis.

Marijos žodžiai ir ašaros turi išliekančią reikšmę. Tik atsiliepant į jos kvietimą garbinti Dievo Sūnų įprasminamas Šiluvos apsireiškimo minėjimas šioje 400 metų sukaktyje.

Minėjimą suruošė Lietuvių katalikų misija Washington, DC, kurios vadovas yra Kęstutis A. Čižiūnas. Programai salėje vadovavo Sigita Naujokaitienė. Tą sekmadienį Washington, DC, lankėsi šios misijos kapelionas kun. Arvydas Žygas, ką tik grįžęs iš Lietuvos, kur suteikė krikšto Sakramentą. Kalbėdamas susirinkusiems, jis džiaugdamasis nurodė, kad dėl Šiluvos Marijos apsireiškimo sukakties minėjimų tėvynėje vyksta dvasinis atsinaujinimas.

 

Šiluvos minėjimų informacija

 

 

Išeivijos lietuviai – į Šiluvos jubiliejų

 

Jubiliejines 400 m. iškilmes Lietuvoje švęsime 2008 m. rugsėjo 6-15 dienomis Dievo Motinos apsireiškimo vietoje Šiluvos šventovėje.

2008 m. rugsėjo 15-oji, pirmadienis, yra skirta maldai ir šventimui su lietuviais, gyvenančiais užsienyje ir Lietuvos etninėse žemėse. Išeivijos dienos programą koordinuoja ir dalyvius registruoja sesuo Pranciška Bubelytė FDCJ, el. paštas: pranciskai@yahoo.com, tel. +370-37-730488, mob. +370-650-76520. Adresas: Nasturtų g. 7, Kaunas LT-50181, Lithuania.

Bendra informacija Šiluvos piligrimams – Jono Pauliaus II namuose, el. paštas: jono.pauliaus.namai@kn.lcn.lt, tel. +370-428-79200, mob. +370-687-87124. Adresas: M. Jurgaičio g. 5, Šiluva LT-60432, Raseinių raj., Lithuania.

 

JAV „Vytis Tours“ kelionė į Šiluvą

Rugsėjo 5-18 d. kelionei iš JAV į Lietuvą ir Šiluvos jubiliejaus iškilmes vadovaus ,,Vytis Tours” atstovė Rita Penčylienė. Grupę kelionėje lydės kun. Gediminas Kijauskas, SJ. Dėl registracijos ir smulkesnės informacijos prašome kreiptis į Ritą Penčylienę, adresu 12617 S. 73rd Court, Palos Heights, IL 60463; tel.: 708-923-0280; el.paštu: pencylar@comcast.net.

 

Kanados „Best Way to Travel“ kelionė į Šiluvą

Rugsėjo 4-18 d. kelionę iš Kanados į Lietuvą ir Šiluvos jubiliejaus iškilmes ruošia agentūra „Best Way to Travel“. Dėl registracijos ir smulkesnės informacijos prašome kreiptis į Astrą Skupaitę-Tatarski, adresu 1500 Royal York Rd., Toronto, ON, M9P 3B6 Canada, tel. 416-249-7710, el.paštu: astra.bestway@on.aibn.com.

Šiluvos žinia išeivijoje

 

 

__________________________________________________________________

 

 

© Šiluvos žinia Išeivijoje

siluva.iseivijoje@gmail.com

Lithuanian Roman Catholic Federation of America, 4545 W. 63rd Street, Chicago IL 60629, U.S.A.

__________________________________________________________________

www.sielovada.org   Ż   www.siluva.lt