Vatikane dirbantis lietuvis 80-meti švencianciam popiežiui papasakoja ir anekdotų
Data: 2016 12 30 @ 00:00:00
Tema:


Aštuoniasdešimtmeti švenciantis popiežius Pranciškus laikomas šviežio oro gusiu ir Kataliku bažnycioje, ir pasaulyje. O bene idomiausiai pontifiko asmenybes mozaika delioja žmones, kurie turejo proga su juo susipažinti ir pasikalbeti. Tarp ju – ir lietuviai. Lietuviai, kuriems teko sutikti ar pažinti Romos kataliku bažnycios vadova, žavisi dvasininko sugebejimu sutelkti visa demesi i pašnekova, troškimu isiklausyti i jo žodžius, juos suprasti. Atsakymai, kuriuos popiežius Pranciškus duoda žmonems, lyg ir kažkur girdeti, taciau skamba naujai. Bažnycios reformatoriumi vadinamas pontifikas neperraše Kataliku bažnycios Evangelijos – joks popiežius to nedaro, bet pakeite tona, kuriuo ji skelbiama. Kaip teigia Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaite, tai leido jam padidinti klausytoju rata. Vatikanas šiomis dienomis ne tik siuncia žinia tikintiesiems, bet ir kviecia visa pasauli pažvelgti i giliausias žaizdas: tarptautinius konfliktus, skurda, klimato kaita, pabegeliu krize. Ir, nors Šventojo Tevo širdis nešioja viso pasaulio sopulius, jis nepraranda humoro jausmo, optimizmo ir stengiasi išsaugoti savo ankstesnio, daug paprastesnio, gyvenimo ritualus. Apie toki popiežiu, kokio mes nematome, „Lietuvos rytui“ sutiko papasakoti monsinjoras Visvaldas Kulbokas. Šis Telšiu vyskupijos kunigas šiuo metu dirba Šventojo Sosto valstybes sekretoriate ir popiežiui vertejavo ne viename svarbiame susitikime su pasaulio lyderiais.

Geriausia dovana – malda

Šiandien popiežius mini garbinga 80-aji jubilieju. Visi norintys galejo iš anksto pasveikinti pontifika elektroniniu paštu. Taip pat pasiusti linkejima socialiniuose tinkluose: jau anksciau Vatikanas paskelbe, jog tai galima padaryti prie irašo „Facebook“, „Twitter“ ar „Instagram“ pridedant grotažyme „Pontifex80“. Daug žmoniu jau bande iš anksto palinketi gero gimtadienio popiežiui ir per šios savaites audiencija Vatikane. Taciau pontifikas juokaudamas piligrimu praše nedainuoti jam „Su gimimo diena“ per anksti: „Aciu už visus linkejimus. Bet dabar prajuokinsiu jus. Mano gimtojoje šalyje sakoma, kad išankstiniai sveikinimai gimtadienio proga prišaukia nesekme, o tie, kurie tai daro, yra vadinami nelaimiu nešejais.“ Šventojo Sosto valstybes sekretoriate, Ryšiu su valstybemis skyriuje, dirbantis 42-eju monsinjoras V.Kulbokas pasakojo, kad pats popiežius yra labiau linkes pabrežti ne gimtadienio, bet vardadienio švente – Šv.Jurgio diena balandžio 23-iaja (popiežiaus pasaulietinis vardas yra Jorge Mario Bergoglio. – Red.). O pacios oficialiausios šventes, pasak monsinjoro, yra jo išrinkimo popiežiumi ir inauguracijos dienos – atitinkamai kovo 13-aja ir kovo 19 d. „Popiežiaus gimimo diena nera numatyta kokiu nors ypatingu renginiu: šeštadieni 8 val. ryte popiežius aukos šventasias mišias nuostabioje Šv.Pauliaus koplycioje, kuri yra greta Siksto koplycios, kartu su Romoje reziduojanciais kardinolais. O i nedidele koplycia mažai kas, neskaitant kardinolu, ir sutilptu, – pasakojo Vatikane dirbantis V.Kulbokas. – Veliau dienos metu numatyta iprasta dienotvarke, iskaitant oficialius šaliu vadovu vizitus bei darbo pokalbius su Šventojo Sosto instituciju vadovais.“ 3 iš 8 nuotr.22 metu busimasis Romos popiežius su tevu M.J.Bergoglio ir motina R.M.Sivori.- Kaip teigia lietuvis dvasininkas, tokio šventimo budo nereiketu laikyti išskirtiniu, nes dažnai valstybes vadovai ar kiti oficialus asmenys gimtadienius mini panašiai – paprastai ir neišsižadedami iprastos dienotvarkes. Taip pat skaitykite: Popiežius ragina atsisakyti smurto pasaulio politikoje Tikintieji raginami pasveikinti popiežiu 80-ojo gimtadienio proga(4) Kodel Vatikano gyventojai pirmauja pagal išgeriamo vyno kieki?(9) „Taciau, be abejones, oficialiu ir privaciu asmenu popiežiui atsiunciami sveikinimai sukuria šventine nuotaika. O svarbiausia dovana, kurios pats Šventasis Tevas pabrežtinai prašo tokiomis progomis, yra malda už ji“, – tikino monsinjoras V.Kulbokas. Vis delto tikintieji vien pastaraja dovana dažniausiai neapsiriboja. Piligrimams iš viso pasaulio dažnai netruksta ideju, kaip pasveikinti pontifika. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Šv.Petro aikšteje keli tukstanciai žmoniu poromis šoko argentinietiška tango – popiežiaus megstama šoki, kilusi iš jo tevynes. 4 iš 8 nuotr.Popiežius šia savaite sulauke išankstiniu gimtadienio sveikinimu.

Geras humoro jausmas

Argentinietiškas tango – ne vienintelis žinomas pasaulietinis popiežiaus pomegis. Pontifikas ne karta yra užsimines, kad yra aistringas futbolo gerbejas: jis nuo jaunystes ištikimas savo gimtojo Argentinos rajono klubo „San Lorenzo de Almagro“ sirgalius. Popiežius Pranciškus visai neslepia, kad turi tokiu pat paprastu pomegiu kaip ir pasaulieciai. Atvirkšciai: savo žmogiškaja puse jis parodo kuo labiau. Šventojo Sosto valstybes sekretoriate dirbantis lietuvis V.Kulbokas turi išskirtine galimybe kartkartemis pabendrauti su Šventuoju Tevu ir akis i aki. Monsinjoras atskleidžia, kad pokalbiai su popiežiumi Pranciškumi buna ne vien apie darbo reikalus. „Karta, kai vienos valstybes vadovas velavo i susitikima, man ir paciam pasitaike proga popiežiui papasakoti keleta anekdotu“, – sake Vatikane dirbantis V.Kulbokas. Lietuviui dvasininkui yra teke popiežiui vertejauti per susitikimus su daugybe lyderiu, tarp ju ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Staciatikiu bažnycios patriarchu Kirilu, ir, be abejo, Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite. Monsinjoras V.Kulbokas, kuris šiuo metu dirba Vatikano institucijoje, atsakingoje už Šventojo Sosto santykius su kitomis valstybemis, pasakojo, kad Šventasis Tevas turi gera humoro jausma ir „tiesiog savo žvilgsniu ir intonacija geba sukurti gera nuotaika“. „Kai popiežius pamato mane, del mano ugio dažniausiai kreipiasi: „O! Mažylis!“ – pontifiko sugalvota pravarde atskleide 198 cm ugio V.Kulbokas. Taip pat skaitykite: Popiežiaus kritika skandalus mylinciai žiniasklaidai ateme žada(4) Vatikanas pasisake apie galimybe gejams tapti kunigais(9) Monsinjoras taip pat papasakojo iš kolegos išgirsta idomia istorija apie popiežiu, nutikusia 2013 metu kovo 13-osios vakara. „Buvo maždaug 21 val. 30 min., taigi maždaug valanda po ka tik išrinkto popiežiaus prisistatymo miniai iš Šv.Petro bazilikos balkono. Pats popiežius Pranciškus skambina i mobiluji telefona mano kolegai, kuri pažinojo iš tu laiku, kai šis keleta metu dirbo apaštalineje nunciaturoje Argentinoje: „Labas! Ar užeisi po pusvalandžio išgerti kavos?“ Tai liudija, kad popiežius gana paprastai išgyvena net ir labai svarbius momentus: gyvena ir elgiasi kiek imanoma taip pat, kaip ir anksciau“, – tikino V.Kulbokas.

Lietuva – Marijos žeme

Kuo paprasciau jis stengiasi bendrauti ir su tikinciaisiais – ne veltui dažnai pavadinamas žmoniu popiežiumi. Kad ir koks atrodytu susikaupes ar net rustus per mišias, pontifikas visuomet buna šiltas ir geros nuotaikos, kai prieš ji stovi žmogus. „Vertinant popiežiaus asmenybe labiausiai man i akis krinta didžiulis jo noras ir sugebejimas isiklausyti i pašnekova. Bunant prie Šventojo Tevo tiesiog naturalu elgtis paprastai ir netgi buti šiek tiek atsipalaidavusiam, – sake Šventojo Sosto valstybes sekretoriate dirbantis V.Kulbokas. – Popiežiaus elgesys paskatina atvira diskusija su galimybe išsakyti abejones ar netgi kritika vienu ar kitu atžvilgiu tiesiai jam i akis.“ Popiežiaus Pranciškaus atviruma liudija ir jo paties pasakyti žodžiai: „Svarbu pažinti žmones, klausytis, didinti ideju rata. Pasaulyje susikerta daugybe keliu, jie suarteja ir nutolsta, bet svarbiausia, kad jie vestu gerio link.“ Tai paaiškina jo neblestanti nora išgirsti kitus. „Per audiencija jis buvo susitelkes i kiekviena žmogu. Žiurejo tiesiai i akis, o jo rankos paspaudimas buvo labai tvirtas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo praejusiais metais kartu su Lietuvos ministrantu (taip vadinami mišiu patarnautojai) delegacija susitikime su opiežiumi dalyvaves Algirdas Baltuškonisp. Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centre tuo metu dirbes ir lietuviu delegacijai atstovaves 26-eriu A.Baltuškonis buvo vienas iš nedaugelio, kuriam tadien teko galimybe paspausti pontifikui ranka ir trumpai šnekteleti. „Audiencija truko neilgai – spejau popiežiui pasakyti tik kelis žodžius. Perdaviau jam linkejimus nuo Lietuvos ministrantu. O tada jis kreipesi i šalia buvusi vyskupa ir lotyniškai jo paklause: „Ar tai Marijos žeme – Terra Mariana?“ Aš supratau, ko popiežius teiraujasi, ir pasakiau, kad butume labai laimingi, jeigu jis apsilankytu musu šalyje. Man atrodo, po šiu mano žodžiu jis net šiek tiek sutriko“, – ispudžius prisimena A.Baltuškonis. Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir igaliotoji ambasadore prie Šventojo Sosto I.Vaišvilaite, popiežius pasisveikindamas su lietuviais dažnai pasako, kad ju tevyne – Marijos žeme. O ar realu tiketis, kad kada nors Terra Mariana sulauks popiežiaus vizito? Taip pat skaitykite: Popiežius Pranciškus: visi kunigai gales atleisti aborto nuodeme Popiežius pakeite istorija – kunigai gales atleisti aborto nuodeme „Tiktai jis ir galetu atsakyti i ši klausima. Lietuva ji karštai kviecia, – patikino ambasadore I.Vaišvilaite. – Šiaip jis atiduoda pirmenybe šalims, kurios turi labai dideliu problemu, yra kamuojamos konfliktu, arba toms, kuriose krikšcionys yra mažuma. Taciau popiežiaus atvykimo i Lietuva galimybes aš vis delto neatmesciau. Pavyzdžiui, jam turetu buti labai artimas arkivyskupo Teofilio Matulionio, kurio paskelbimui palaimintuoju Pranciškus ka tik pritare, asmuo.“

Aplanke Argentinos lietuviai

Apie Lietuva gražiu žodžiu popiežius Pranciškus girdejo dar tada, kai buvo Buenos Airiu arkivyskupas. Buves Argentinos lietuviu bendruomenes valdybos pirmininkas Jurgis Brazaitis prisimena malonu susitikima su busimu Kataliku bažnycios vadovu, kuris vyko 2007 metu vasario 20-aja. „Prelatas Edmundas Putrimas, kuris tuo metu lankesi Argentinoje, turejo pasveikinti Argentinos kataliku bažnycios vyresnybe, kuriai tuo metu vadovavo arkivyskupas J.M.Bergoglio. Prelata mes kartu su kunigu Augustinu Steigvilu lydejome kaip Argentinos lietuviu bendruomenes atstovai. Drauge ejo ir profesorius Ernestas Paršelis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo J.Brazaitis. Ankstyva sekmadienio ryta, apie 7 val., arkivyskupas lietuviu delegacija prieme savo rezidencijoje prie miesto katedros. „Buvome nustebe, kai paspaudus skambuti duris atidare pats arkivyskupas J.M.Bergoglio ir pakviete kartu papusryciauti, užsigeriant tradicine argentinietiška mate, kuria jis pats gere ir mums pilste, – pasakojo Argentinos lietuvis. – Arkivyskupas nustebo, kai pamate profesoriu E.Paršeli, nes jie buvo pažistami iš seminarijos laiku, kai mokesi Romoje.“ Po prelato E.Putrimo pokalbio su arkivyskupu sveciai busimam popiežiui pasakojo apie Lietuva, lietuviu bendruomene ir prisiminimui padovanojo lietuviška tautine juosta. „Arkivyskupas paliko mums dideli ispudi savo nuoširdumu, apie kuri mes jau buvome girdeje. Žinojome, kad J.M.Bergoglio mego bendrauti su žmonemis, su jais kalbejosi ir ju klausesi. Gyvendamas Buenos Airese važinejo viešuoju transportu. Nebuvo reikalo jam aiškinti apie bendražmogiškus dalykus – jis juos pats žinojo“, – prisimena J.Brazaitis.

Esme – paprastas žmogus

Žmogiški dalykai, žmogus – popiežiaus Pranciškaus popiežiškosios tarnystes tikslo branduolys. Kažkas yra taikliai pasakes, kad Šventojo Tevo begaline meile Dievui sugeba neužgožti meiles žmonijai. Gal todel šis popiežius atrodo arciau musu nei jo pirmtakai. „Popiežiaus Pranciškaus pagrindine žinia yra tokia pat kaip ir jo pirmtaku – Dievas myli žmones ir nori jiems gero. Žinoma, kiekvienas popiežius šitoje žinioje pabrežia kuri nors aspekta. Pranciškui tai yra Dievo meile vargšams, atstumtiesiems, bejegiams. Dievas yra solidarus su kencianciais ir gailestingas klystantiems, sako Pranciškus“, – Šventojo Tevo svarbiausia minti aiškino ambasadore I.Vaišvilaite. Ne veltui popiežius yra pasakes: „Bažnycia yra kaip karo lauko ligonine. Musu pirmasis tikslas yra rupintis sužeistaisiais. Juk kraujuojancio žmogaus neimsi klausineti apie jo cholesterolio kieki.“ Rupinimasis vargšais ir nuskriaustaisiais užkoduotas ir pontifiko pasirinktame šventajame varde – jis ne tik pirmasis Bažnycios istorijoje popiežius jezuitas, bet ir pirmasis Pranciškus. Idomi ir šio vardo pasirinkimo istorija. „Kiek prisimenu, keleta dienu po išrinkimo popiežius Pranciškus turejo susitikima su žurnalistais ir pasakojo, kodel pasirinko ši varda: „Kai skaiciuojant konklavos balsus pradejo ryšketi, kad kyla pavojus, jog gali išrinkti mane, šalia manes sedintis San Paulo kardinolas Claudio Hummesas, mano senas biciulis, pradejo mane drasinti. O kai balsu skaicius pasieke du trecdalius, pasigirdo plojimai, nes buvo išrinktas popiežius. Kardinolas iš Brazilijos mane apkabino ir tare: „Neužmiršk vargšu!“ Šitie žodžiai ismigo man giliai i širdi. Kitas akimirkas masciau apie vargšus ir karus. O veliau, vis dar tesiantis balsu skaiciavimui, susiejau tas mintis su šv.Pranciškumi Asyžieciu. Juk jam svarbiausia ne turtai, o skleisti taika, svarbiausia žmogus, mylintis ir saugantis kurinija.“ Tesdamas ta pacia minti popiežius pabreže: „O, kaip noreciau neturto Bažnycios, tarnaujancios neturtingiems!“ – popiežiaus paaiškinima prisimena monsinjoras V.Kulbokas.

Kalba ne tik tikintiesiems

Popiežius Pranciškus šiandien apie sopulius ir džiaugsmus kalba ne tik Bažnycios bendruomenei, bet ir visam pasauliui. Jis ragina nestatyti sienu, nes „jos visos anksciau ar veliau sugriuva“. Ju nereikia – nesvarbu, kokios sienos tai butu: tokios, kurios kitapus palieka pagalbos prašancius, ar tos, kurios skiria tikinciuosius nuo netikinciu. „Man paciam labai imponuoja popiežiaus sugebejimas permastyti Bažnycia moderniu budu. Be to, man regis, jis stengiasi elgtis kaip geras psichologas: tikejimo tiesos tampa aiškesnes ir priimtinesnes, kai persvarstomos kartu – tikinciam ir netikinciam žmogui isiklausant vienam i kita, – tikino monsinjoras V.Kulbokas. – Sakyciau, tai viena ryškesniu potekstes minciu popiežiaus Pranciškaus pozicijoje: bukime atviri vieni kitiems, kad ir kas butume, isiklausykime i tuos argumentus, kuriuos turi pašnekovas, kad juos suprastume asmeniškai, o ne per visuotinai paplitusius stereotipus.“ Galbut butent toks požiuris ir leme, kad vos tik atejes i sosta popiežius sulaike už rankos tikinciuosius, kurie nebejausdami artumo eme tolti nuo Bažnycios. O jo balsas per visa ši laika pasieke net tuos žmones, kurie niekuomet i altoriu net nebuvo atsigreže. Popiežiui rupi kiekvienas – nesvarbu, žmogus katalikas ar kitatikis, tikintis ar Dievo neatrades. Jis visiems siuncia vienoda žinia. „Ja galima persakyti maždaug taip: visi žmones yra broliai ir seserys, plaukiantys viename laive. Negalime tame laive sukurti kampelio, kurio likimas butu kitoks nei viso laivo ir visu jame esanciu, – teige ambasadore I.Vaišvilaite. – Mes sukurti rupintis vieni kitais, rupintis laivu, kuriame esame, ir linketi vienas kitam gero. Kiekviena karta, kai to nedarome, išduodame savo esme, nuo to kenciame patys, taip pat kencia, žusta kiti.“

Jorune Paužiene („Lietuvos rytas“) 2016-12-17



Šis straipsnis nuo Sielovada
http://www.lietuviai.ca/sielovada

Šio straipsnio adresas:
http://www.lietuviai.ca/sielovada/modules.php?name=News&file=article&sid=14320