Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.



Gailestingumo metai 2016



Nuorodos


Kataliku Baznycia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupu Konferencija
Pasaulio lietuviu bendruomene
Gyvenimo ir tikejimo institutas
Šiaures Amerikos Ateitininkai
Kretingos pranciškonai
Dievo gailestingumo šventove
Toronto Prisikelimo parapija
XX-XXI amziu lietuviu misijonieriu ir misijonieriu Lietuvoje sarašas Šiluvos koplyčia (Vašingtone, JAV) švenčia 50 metų jubiliejų


Spauda


Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
Bernardinų televizija
XXI amžius
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Artuma - katalikiškas mėnraštis šeimai
Katalikiška pažinčių svetainė


Sielovados renginiai


IV JAV lietuvių katalikų Sielovados konferencija - Čikagoje
Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Sielovados galerija


Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada


Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Argentinoje pasibaigė keturias dienas trukęs Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2015 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2015

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2013 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2013

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2012 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2012

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2011 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2011

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2010 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2010

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2009 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2009

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2008 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2008

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą

2006 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2005 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2004 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis



Dievo Gailestingumo paveikslas pasaulyje



Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
Patalpinta 2012 03 30 @ 00:00:00


Popiežius Jonas Paulius II 1993 metais beatifikavo „Dievo gailestingumo apaštalę”, Vilniuje ir Krokuvoje gyvenusią seserį, Faustiną Kovalską. Jubiliejiniais 2000 metais jis ją paskelbė Bažnyčios šventąja, kartu įsteigdamas Dievo gailestingumo šventę, kuri yra minima sekmadienį po šventųjų Velykų. Ypatingą pamaldumą Dievo gailestingumui Šventasis Tėvas patvirtino šiai temai paskirdamas vieną pirmųjų savo enciklikų „Dives in Misericordia“ („Apstus gailestingume“), kuri buvo paskelbta dar 1980 metais.

2011 metus Lietuvos vyskupai paskelbė Dievo gailestingumo metais. Vilniaus Arkikatedroje buvo pašventintos ir į visas Lietuvos vyskupijas išlydėtos paties Išganytojo per šv. Faustiną perduotu prašymu Vilniuje nutapyto ir tikinčiųjų Dievo Gailestingumo šventovėje gerbiamo Gailestingojo Jėzaus paveikslo foto kopijos. Visus metus jos keliavo iš parapijos į parapiją, iš bendruomenės į bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir tarp tautiečių užsienyje, primindamos tikintiesiems, kad pagrindinė Dievo savybė yra jo gailestingumas - belieka tik jį priimti ir sąmoningai tuo gyventi. 2012 metu kovo men. šis paveikslas iškilmingai atkeliavo pas Braziljos lietuvius į Sao Paulo miestą Pietų Amerikoje.

2012 kovo mėn. 10 d. Sao Paulo mieste (Brazilijoje) įvyko Dievo Gailestingumo simpoziumas. Jis buvo suorganizuotas prelato Edmundo Putrimo iniciatyva ir įgyvendintas, padedant Brazilijos, Kanados bei JAV lietuviams bei Brazilijos katalikams. Simpoziumas buvo gražus pavyzdys, kaip lietuviai katalikai iš skirtingų pasaulio kraštų gali gražiai bendradarbiauti su Sao Paulo katalikų bendruomene, suruošiant puikų renginį.

Dievo gailestingumo simpoziumas vyko Mosteiro San Bento (šv. Benediktino vienuolyno) salėje, Sao Paulo miesto centre. Vienuolynas įkurtas 1664 metais. Dalyvių susirinko apie 350.

Sveikinimo žodį pasakė Benediktinų vienuoijos Abatas Mathias Tolentino Braga

Po jo kalbėjusio Prel. E. Putrimo kalbai, Lucia Juodelytė vertė į portugalų kalbą ir atskleide susirinkusiems Lietuvos sunkų kelią sovietmečiu, kaip kad šiek tiek kitų aspektų iš dalies tą daro per visą pasaulį šiuo metu „žygiuojanti“ Rūtos Šepetytės knyga „Tarp pilkų debesų“ („Between Shades of Gray“), kuri jau išversta 22 pasaulio kalbose.

Prel. E. Putrimas savo įžanginėje kalboje sakė, kad Brazilijoje yra virš 100,000 gyventojų lietuvių kilmės. Emigracija iš Lietuovs į Braziliją tesėsi nuo 1923 metų iki 1940 metų, kai Sovietų Sąjungos tironas Stalinas okupavo Lietuvą ir ją per prievartą inkorporavo į falsyvinę valstybę vadinama Sovietų Sąjungą. Ištisus 10 metų po sovietų okupacijos pradžios įvyko didžiausias žmonių praradimas, kur šimtais tūkstančių nekaltų žmonių iš Lietuvos ir kitų rytų Europos kraštų buvo ištremti traukiniu gyvuliniais vagonais į tolimą Sibirą. Ši baisi kelionė užtrukdavo net 3 mėnesius. Man teko pernai per Velykas aplankyti dvi lietuvių bendruomenes Irkutske ir Krasnojarske visai netoli Kinijos ir Mongolijos „rubežiaus“. Buvau sujaudintas kai žmonės pasidalino savo ištrėmimo laikų istorijomis. Tuo pačiu buvau sužavėtas, kad per tokius gyvenimo sunkumus sustiprėjo šių tremtinių noras išsaugoti savo tikėjimo vertybes ir pasitikėjimą Dievu. Aplankydamas lietuvių šeimas Sibire ir keletą katalikų bažnyčių, kurios vėl atidarytos po Sovietų Sąjungos imperijos sužlugimo, pastebėjau, kad daug kur pagarbiai pakabintas Dievo Gailestingumo paveiklas.

Mes liekame dėkingi Dievui už palaimintąjį Joną Paulių II, kuris rėmė katalikų bažnyčią Lietuvoje per sovietinę okupaciją. Dėl KGB policijos persekiojimų, Katalikų bažnyčią turėjo veikti pogrindyje slaptai. Dėkojame Dievui, kad 1991 metais Lietuva atgavo savo nepriklausomybę ir, kad kalatikų bažnyčia galėjo atmesti pogrindžio-katakombinės slaptos veiklos ir vėl tapo laisva bažnyčia visuomenėje. Pernai metais Lietuva atšventė savo 20 metų nepriklausomybės atgavimo sukaktį. Lietuvos vyskupai paskelbė tuos metus „Dievo Gailestingumo“ metais kaip padėka už laisvės dovaną. Manau, nei vienas iš mūsų negalime išsivaizduoti, kokia yra trapi ir brangi laisvės dovana iki kol jinai yra iš žmonių atimta.

Šita Dievo Gailestingumo paveikslo kopija buvo kardinolo Bačkio pašventinta Vilniaus katedroje ir iškilmingai įnešta Sao Paulo lietuvių šokių grupių „Rambyno“ ir „Nemuno“. Paveikslo originalas kabo Lietuvos sostinėje Vilniuje Dievo Gailestingumo šventovėje. O kaip atsirado tas paveikslas? 1934 metais vienuolė šv. Faustina turėjo mistinį apsireiškimą - regėjo Jėzų Kristų, kuris per ją norėjo perduoti pasauliui gailestingumo žinią. Gailestingasis Jėzus prižadėjo, kad tas kas melsis Dievo gailestingumo vainikėlį (maldų pynę) ir kas melsis Jėžum pasitikęs, nepražus. Jis įsakė šv. Faustina, kad būtų Jo paveikslas nutapytas rodant Jo gailestingą širdį. Tiek paveikslą tiek pamaldumą į Dievo gailestingumą patyrė popiežius Jonas Paulius II, kurio dėka žinia apie šį apsireiškimą paplito po visą pasaulį. Paveikslo kopijos šiandien pažįstamos daugeliui žmonių gyvenančių įvairiose šalyse ypatingai Pietų Amerikoje. Šv. Faustina savo dienraštyje rašė, kad įšgyvendama Dievo gailestingumo malonę, „tikiu ir raginu - nepaliaukime melsti Dievo gailestingumo pasauliui, kurį kamuoja vargas ir nerimas. Melskime pagalbos sau, šeimoms, mūsų Tėvynei; melskime taikos, teisingumo ir solidarumo visoms tautoms. Melskime Dievo gailestingumo kenčiantiems, prislėgtiems, netekusiems vilties, ligoniams ir apleistiesiems. Dievo gailestingumas visus priglobia, paguodžia, sustiprina, padrąsina“ (D 1074).

Mano pagrindinė mintis suorganizuoti šį simpoziumą buvo pagarbint Dievo gailestingumą Sao Paulo mieste. Lietuva, lyg toks tolimas ir mažas katalikiškas kraštas Europoje Baltijos jūros pakrantėje, gali pasidalinti su Brazilija viena iš didžiausių katalikiškų kraštų, šį gilų dvasinį turtą - tai Dievo gailestingumo pamaldumą.

Po prel. Putrimo, apie Dievo gailestingumį šv. Raste kalbėjo dr. prof. Zaninna, o apie Dievo gailestingumą socialinėje veikloje kalbėjo Benediktinų vienuolis Jonas Evangelisto Kovas.

Labai gražiai buvo suprganizuota meninė simpoziumo dalis. Kaip pagrindinis programos akcentas buvo pakviestas Monrealio, Kanada, choras, kuris, su kompozitoriaus Aleksandro Stankevičiaus vadovavimu ir pagalba, yra pradejęs savitą unikalų reiškinį: nešti 2010 metais kompozitoriaus A. Stankevičiaus sukurtą ir lotynų kalba giedama „Requiem“ per skirtingų šalių lietuvių ir kitataučių katalikų bendruomenes. 2010 metais atlike „Requiem“ Montrealyje, jie organizuodavo apsikeitimus natomis su kitų miestų chorais, kurie patys išmokdavo kurinįi, ir vėliau Motnrealio choras prisijungdavo savaitgaliui, ir kartu surepetave atlikdavo „Requiem“. Taip ir įvyko per šį simpoziumą – prisijungė Sao Paulo lietuvių choras su vadovu Audriu Tatarūnu, atlikti šį veikalą.

Stankevičiaus „Requiem“ 2011 metais skambėjo Chambly, Toronte (Kanada), Los Angeles, Bostone (JAV), ir dabar - Sao Paulo (Brazilija) miestuose. Visi „Requiem“ išmoke giedotojai - lietuviai ar ne - yra kviečiami prisijungti ir dalyvauti sekančiame koncerte. Taip šio straipsnio autorė iš Bostono, JAV, kartu su keliomis kitomis bostonietėmis, atsidūre Sao Paulo Dievo gailestingumo simpoziume.

Sao Paulo „Requiem“ iš Portugalijos atvykusi Dalia Uzdilaitė papuošė jaunų Braziljijos lietuvaičių šokio judesiais, kuriuos atliko Sao Paulo „Nemuno“ ir „Rambyno“ jaunų šokėjų kolektyvai, besiruošiantys XIV Lietuvių šokių šventei Bostone 2012 metų liepos 1 d. Nors pradžioje nemačiusiems buvo nelengva įsivaizduoti, kaip galima šokio judesiais apipinti „Requiem“ dais, kaip pav. „Kyrie“ ar kitas, bet galutiniu rezultatu liko patenkinti ne tik publika ir dalyviai, bet ir pats kompozitorius A. Stankevičius, kuris pats pianinu Sao Paulo akomponavo Requiem.

Simpoziumo metu Brazilijos lietuviai ir vietiniai brazilai užpildė visą vienuolyno salę, šeštadienio vakare. Taip pat sekmadienį šv. Mišiu lietuvių šv. Juozapo bažnyčioje Villa Zelina rajone buvo pilnutėlė, kas, kaip Sao Paulo lietuviai sako, labai retai atsitinka.

Labai idomi ir nauja patirtis bendrauti su Brazilijos lietuviais buvo ir šio straipsnio autorei, jau 18 metų gyvenančiai Bostone, JAV. Skirtingai nuo daugelio Bostono lietuvių - Sao Paulo lietuviai gyvena viename rajone - Villa Zelina. Taip pat - jie, nors daugelis sutiktųjų buvo vyresnio amžiaus, buvo jau gime Brazilijoje, nes jų tėvai ir kai kurių seneliai buvo atvažiave 1926, 1927, 1936 metais - o ne pokario laikotarpyje, bėgdami nuo sovietų. Kadangi Brazilijoje niekas beveik nekalba angliškai, tai buvo įdomu bandyti susikalbėti lietuviškai ir išgirsti senovinę lietuvišką kalbą - kokia ji Lietuvoje buvo XIX amžiaus pradžioje. O taip pat susitikti ir pabendrauti su šio tolimo krašto lietuviais, kurie pradžioje, kaip ir visur lietuviai, gal sutikdami su šiokiu tokiu nepasitikėjimu, išleido su apsikabinimais, pasibučiavimais, vaišėmis, dainomis ir nuvežimu į oro uostą penktą valandą ryto.

Smagu, kad galime suartėti Dievo gailestingumo, Requiem, lietuviškumo ir paprasto žmogiškumo pagalba.

Norėčiau palinkėti, kad Dievo Gailestingumas ir A. Stankevičiaus „Requiem“ pasiektų ir suvienytų lietuvius įvairiuose tolimuose žemės kampeliuose.

Rima Girniuvienė, JAV LB Bostono pirmininkė