Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.



Gailestingumo metai 2016



Nuorodos


Kataliku Baznycia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupu Konferencija
Pasaulio lietuviu bendruomene
Gyvenimo ir tikejimo institutas
Šiaures Amerikos Ateitininkai
Kretingos pranciškonai
Dievo gailestingumo šventove
Toronto Prisikelimo parapija
XX-XXI amziu lietuviu misijonieriu ir misijonieriu Lietuvoje sarašas Šiluvos koplyčia (Vašingtone, JAV) švenčia 50 metų jubiliejų


Spauda


Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
Bernardinų televizija
XXI amžius
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Artuma - katalikiškas mėnraštis šeimai
Katalikiška pažinčių svetainė


Sielovados renginiai


IV JAV lietuvių katalikų Sielovados konferencija - Čikagoje
Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Sielovados galerija


Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada


Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Argentinoje pasibaigė keturias dienas trukęs Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2015 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2015

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2013 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2013

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2012 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2012

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2011 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2011

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2010 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2010

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2009 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2009

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2008 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2008

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą

2006 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2005 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2004 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis



Dievo Gailestingumo paveikslas pasaulyje



Jaunimo sielovada: XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
Patalpinta 2010 02 14 @ 00:00:00

Viena (bent man) reikšmingų 600 m. švenčiančio Žalgirio mūšio pasėkmių yra išgirsti senelius bei močiutes su meile kalbančius apie savo anūkus. Žodis “anūkas” kilęs iš ukrainiečių kalbos, kai Lietuvos kunigaikščiai valdė žemes nuo Baltijos iki Juodosios.

Lietuviai išsisklaidę po platųjį pasaulį. Tokius sutikęs išmoksti daugiau kasdienių sulietuvintų išsireiškimų, kaip švogeris, onibas, kolektyvas (autobusas), tvarkingas parkingas, kubiliuotas, markutė, pica, gręma, šniūrensas ir daug daugiau. Visiems žinoma per pirmąjį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą Dainavos stovyklavietėje įvykusi kalbos klaida, kai kątik su Vokietijos lietuviu jaunuoliu susipažinusi, Argentinos lietuvaitė su cigarete rankoje nugąsdino vyruką klausdama, “Ar turi degtinės?”

Pietinėje Pietų Amerikoje sausio 7-8 d. baigėsi XIII-tasis PLJ kongresas, trečiasis tose lietuvių bendruomenėse, 1966 m. pradėtu sąskrydžiu suburdamas keliolikos šalių lietuvių jaunimą sudėtingai, renginių bei posėdžių prigrūstai programai ir PLJ sąjungos suvažiavimui. XIV JK numatomas Didžiojoje Britanijoje 2013 m., naujai išrinkto PLJS pirmininko šalyje.

Per tuos 44 m. Jaunimo kongresai apkeliavo tris žemynus, dešimt valstybių, sukvietė jaunimo – Jaunimo sąjungos atstovų bei dalyvių iš 30-ties šalių stovyklai, studijų dienoms (suvažiavimui - it seimui), šventiniams renginiams ir ekskursijoms. PLB pirmininko Juozo Bachuno 1963 m. sugalvotą renginį jaunimas su PLB ir kraštų Lietuvių bendruomenių bei visuomenės parama išvystė į pastovią ir gyvybingą užsienio lietuvių tradiciją.

Kiekviename JK svarstoma, kaip sąskrydį veiksmingiau pravesti ir skirtingų pokultūrių lietuvių kilmės jaunimo nuomones į ilgalaikius planus įjungti. Nors kongresai nėra varžybinis renginys, skaičiais bei apimti pirmuoju lieka pirmasis – stovykloje 450, studijų dienose 156 atstovai iš 17 valstybių, pagrindiniame renginyje Čikagoje apie 2000 jaunimo ir visuomenės. 1960 m. dešimtmetis – užsienio lietuvių žydėjimo metas (pvz., spaudos prenumeratų didžiausiausi skaičiai).

I PLJK rengė jaunimo organizacijos – ateitininkai, neolituanai, skautai, Studentų sąjunga. Visus kitus jau kvietė 1972 m. II-jame PLB pastangomis įsteigta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Tolimesni kongresai laikosi ankstyvosios stovyklos-studijų dienų-šventiškos programos eigos, sukeisdami renginius pagal sąlygas ir poreikius. Kelis kartus prisegtos mažosios šokių šventės (III ir XIII), jaunųjų dailininkų parodos, jaunų kūrėjų literatūros ar muzikos vakarai.

Antrajame 1972 m. daugėja užsienyje, nebe Lietuvoje ar Vokietijoje gimusių. Pirmą kartą užvestos kelionės per kelias valstybes (Čikaga, Kent (Ohio, JAV), Romuvos stovykla Kanadoje, Torontas). Didžiausią įspūdį ir akstiną kuo rimčiau klausimus svarstyti suteikė Romo Kalantos auka ir kongreso metu antras susideginimas Lietuvoje.

Nubalsuota III PLJK rengti Pietų Amerikoje, “nes už kelerių metų gali nebebūti jėgų ir sąlygų”. 1975-6 sąvartą pradėjo Argentinoje nepakartotomis 330 jaunuolių kūčiomis ir Kalėdomis, tas pats Kalėdų senelis patarnavo tada ir XIII-ajame JK, taip pat Argentinoje. Priežastis kelti JK į skirtingas vietoves – sudominti, įtraukti platesnę visuomenę, išjudinti vietines draugijas, parapijas, jaunimą. Visuomenės dėmesį liudijo iš JAV dalyvaims bei svečiams nuomotas lėktuvas, pravardžiuotas “Baltijos gulbė”, nes kartu skrido latvių bei estų į savo sąskrydžius P. Amerikoje. Skrydžiai parą vėlavo, nes Argentinoje tuo metu buvo revoliucija. Ir visuose trijuose kraštuose veikė karinės diktatūros, reikėjo JK programas išversti ir valdžiai siųsti iš anksto. Kelte per La Platos upę į Urugvajų, tarptautiniuose vandenyse, akimirkai iškelta Lietuvos vėliava, jaunimas sugiedojo himną.

Pirmą kartą JK nukeliavo į Europą 1979 m. Atmintina IV JK stovykla prie Londono, kuri visa ruošėsi lietuviškoms vestuvėms, kurių lietuviškų papročių atgarsiai jaučiami iki šiandien kitur vykstančiose tikrose vestuvėse. Ir neužmirštamas Montrealio “Gintaro” tautinių šokių bei liaudies muzikos koncertas. Antroji dalis – studijų dienos Vokietijoje su labai tiršta, gerai organizuota diskusijų, pranešimų, svarstybų programa.

Panašiai kaip II JK, penktasis keliavo is Čikagos per Ohio į Kanadą. Kaip ir pirmajame, daug dėmesio skirta jaunų vadovų lavinimui studijų dienose užsiėmimais apie vadovavimo būdus, įgūdžius, organizacinę veiklą. Kada tik įmanoma, JK rengėjai stengėsi parodyti savo šalis suskridusiam jaunimui vienos dienos ekskursija autobusu ar kelių dienų kelionėmis po įdomias ir lengviau pasiekiamas vietas (pvz., Niagaros krioklius).

Tretįjį žemyną – Australiją pasiekė VI JK 1987-8 m. Kaip įvyko P. Amerikoje, taip ir čia kongresas sudarė proga vietiniam lietuviuų jaunimui sklandžiau tarp miestų bendradarbiauti, planuoti ir PLJK pravesti. Visuomenės parama labai ryški, studijų dienos beveik tiek rimtos kiek Vokietijoje, stovykloje pabrėžti liaudies meno ir papročių motyvai. Pirmą kartą JK dalyvių tarpe buvo jaunuolis iš Punsko. Neužmirštamas įspūdis, kai pamaldėlėse prie savo darbo kryžių kalnelio šovė krentanti žvaigždė.

VII-tasis grįžo į Braziliją, Montevidėjų ir Buenos Aires. Stovykla Lituanikoje, po III JK sumaniai įsigytoje vasarvietėje netoli Sao Paulo. Iš to kongreso 5000 dol. likutį JK finansų komitetas paliko Brazilijoje, užteko pirmajai įmokai, kurią visuomenė ir šeimos papildė. 1990-91 m. jaunimo 16 buvo iš “rytų” šalių, pirmą kartą oficialiai iš Lietuvos, Lenkijos ir Gudijos lietuviškų sričių.

Nenuostabu, kad Lietuvai laisvėjant svarstyta, kad geriausia kongresus rengti Lietuvoje. VIII ir XI JK renginių dalis kėlėsi iš Lietuvos į dar vieną šalį Europoje. 1994 m. jau galėjo dalyvauti jaunimo dar iš kitų buv. okupuotų šalių – Estija, Latvija, Moldova, Ukraina, Uzbekistanas, Rusija ir Karaliaučius. Jiems ir arčiau, ir tuomet lengviau su kelionėmis bei vizomis. Lietuvos valdžia parėmė JK dalis, neužmirštama policijos palyda iš Vilniaus į Juodkrantę ir jaunų žmonių noras nusifotografuoti prie karvių – pasakojimuose vaizduojamo lietuviško kaimo romantikos.

1997 IX JK grįžo į skaitlingiausią žemyną ir kraštą – JAV. PLJS statutas numato 120 rinktų atstovų. Cape Code susirinkusių buvo 58, nuo VI JK atstovų skaičius neviršijo ankstensio šimto, dažniausia dėl sunkenybių rasti galinčius atskristi – pietinio pusrutulio ir šiaurinių kraštų atostogos nesutampa, daug reiškia ir ekonominės sąlygos, visuomenės dėmesys, parama.

Australija sugebėjo atstovus bei dalyvius siųsti į visus JK (kaip Argentina, JAV, Kanada, Vokietija), tai nenuostabu, kad 2000-01 m. antra kartą burtasi tolimiausiame nuo Lietuvos žemyne. X JK vėl dalyvavo daugiau iš Rytų Europos, stovyklos programa paįvairino australiškos programėlės, graži ekskursija. Buvo 12-kos kraštų 80 atstovų, maždaug visų JK vidurkis. Visuomet parsivežami geri įspūdžiai iš Australijos lietuvių klubų.

Antrą kartą JK prasidėjo Lietuvoje 2003 m. XI JK ilgis – 17 dienų, nors per visus trylika svyravo tarp 23 ir 12 dienų. Vienas įspūdingiausių renginių Lietuvoje buvo pristatymas apie žmones su negalia, kurie sovietiniai vadinti “nepilnaverčiai”. Vakaruose pripratęs savanoriauti jaunimas tebesiveržia tuo būdu padėti Lietuvoje, kaip savo bendruomenėse, mokyklose, parapijose pratęs. Sąmoningai iš Lietuvos į Punską, lietuviškumo šventovę, kurios įspūdžiai neišdildomi. Ir dar į antrą brangią vietą – Vasario 16 gimnaziją, kurią P. Amerikos jaunimas vadina savo kolonijų atgaivintoja, nes kasmet (su PLB, Lietuvių fondo ir kt. parama) bent keli išmoksta lietuviškai ir pagilėja lietuviška dvasia gimnazijos židinyje.

XII PLJK Toronte ir “Kretingoje”, pranciškonų stovyklavietėje 2006 m. Jau dalyvauja naujosios imigrantų “bangos” narių iš Ispanijos, Norvegijos, Švedijos, taip pat iš tradiciniai atvykstančių kraštų. Daugiausia turbūt plota po Juan Ignacio Kalvelio pranešimo studijų dienose. Modernia technika ir jautriai supažindino su savo vadovaujama ir Argentinoje premijuota radijo laida.

Trečiasis P. Amerikos trijose šalyse, XIII PLJK, labiausiai naudojo vėliausią techniką. Trijų šalių pranešimai vyko gyvai per “skaipą”. Visur kišenėse ir rankose mobilūs telefonai, keli savi kompiuteriai ir kiekvieną akimirką viešbučiuose naudojami viešieji. Jau kelintą kartą visos žinios tinklalapyje, susirašinėjimas elektroninis, tačiau ne elektrifikuojantis – JAV, Kanados, P. Amerikos žmonių bei jaunimo apgailestavo, kad vėlai iš pranešimų spaudoje sužinojo.

Tiek vilčių sudėję į kūčias, daugelio pirmą kartą švenčiamas ne namuose su šeima, XIII-ojo dalyviai susitelkė viešbutyje prieš vakarienę viešame restorane, nes metus iš anksto užsakytas lietuvių klubas patalpas staiga kitiems išnuomojo. Restoranas nesugebėjo tradicinių valgių paruošti, tai III PLJK Argentinos pirm. Nelida Zavickaitė su vyru J. Baltrūnu Mahne iškepė žuvyčių, užkandėlių, iš Lietuvos ansamblis turėjo kūčiukų. Nemažai atstovų apie JK girdėjo iš savo tėvų, dalyvavusių ankstesniuose JK ir parsivežusių vertingos patirties bei pažinčių. Kone visi savo kraštų LJS atstovai studijų dienose pasisakė lankęsi Lietuvoje. Žinoma, vėl atsirado gimusių Lietuvoje - iš naujesnių imigrantų. Veiksmingai daugelio metų kapelionavimą Vasario 16 gimnazijoje su pietinės P. Amerikos jaunimu riša lietuvių sielovadai užsienyje Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Edis Putrimas, 14 m. padedąs rengti metinius trijų šalių jaunimo suvažiavimus.

Jaunimas iš 13 šalių galėjo pajusti lietuvių religinę padėtį ir sielovadą. Nuostabios kalėdinės Mišios Avellanedos (Buenos Aires priemiestis) Aušros Vartų parapijoje su kun. Augustinu Steigvila MIC priminė, kad lietuviškos mišios kartą per mėnesį. Sekmadienį keltu nukeliavę į Montevidėjų ir su vietiniais lietuviais pripildė Fatimos Marijos šventovę, juto lietuvių bendruomenės liūdesį, kad jau 12 m. nuo t. Jono Giedrio SJ mirties neturi lietuvio kunigo. Brazilijos Sao Paulo Šv. Juozapo parapijoje tuoj po JK, sausio 17 buvo paskutinės lietuviškos Mišios, kai kunigas po 6 m. tarnybos išvyksta.

XIII JK studijų dienose naujai Lietuvos valstybės lėšomis ir vietine talka atnaujintuose Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos patalpose jaunima svarstė užsienio lietuvių gyvavimą ir dėmesį Lietuvai. Spėjama, kad LB ir visuomenės susidomėjimas kongresais blėsta, nes Lietuva dabar laisva, nebesą priežasties taip uoliai kovoti už išeivijos lietuvišką gyvybę. Atstovai išryškino skirtingus užsienyje gyvenančių poreikius ir galvoseną, kurios pagalba Lietuvai ir bendravimas su Lietuva neatstoja.

Pastarojo sąskrydžio aptarti ir priimti nutarimai jau pasirodė ar netrukus išaiškės spaudoje.

Tėvas Antanas Saulaitis,SJ