Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.



Gailestingumo metai 2016



Nuorodos


Kataliku Baznycia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupu Konferencija
Pasaulio lietuviu bendruomene
Gyvenimo ir tikejimo institutas
Šiaures Amerikos Ateitininkai
Kretingos pranciškonai
Dievo gailestingumo šventove
Toronto Prisikelimo parapija
XX-XXI amziu lietuviu misijonieriu ir misijonieriu Lietuvoje sarašas Šiluvos koplyčia (Vašingtone, JAV) švenčia 50 metų jubiliejų


Spauda


Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
Bernardinų televizija
XXI amžius
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Artuma - katalikiškas mėnraštis šeimai
Katalikiška pažinčių svetainė


Sielovados renginiai


IV JAV lietuvių katalikų Sielovados konferencija - Čikagoje
Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Sielovados galerija


Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada


Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Argentinoje pasibaigė keturias dienas trukęs Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2015 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2015

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2013 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2013

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2012 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2012

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2011 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2011

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2010 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2010

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2009 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2009

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2008 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2008

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą

2006 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2005 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2004 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis



Dievo Gailestingumo paveikslas pasaulyje



Jaunimo sielovada: KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Patalpinta 2010 02 14 @ 00:00:00

Būtų kiek maloniau rašyti “kepėjo tuzinas” kaip anglų kalba vadinamas skaičius trylika, nors lietuviškas velniukas nėra jau toks baisiai baisus. Metų sąvartą pietinėje Pietų Amerikoje įvyko tryliktasis Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, pratęsdamas 1963 m. PLB seime tuometinio pirmininko Juozo Bachuno iškeltą sumanymą jaunimą plataus masto sąskrydžiais burti.

Nuo pat pradžių kongresai keliavo, nė vienas nevyko tik vienoje vietovėje. 1966 m. pirmame teko keliauti 400 km nuo Dainavos (Michigano valstija) iki Čikagos. Aštuoni savo programą išdėstė bent dviejose valstybėse. Rengėjai (nuo II PLJK – PLJ sąjunga, nes JK yra Sąjungos “seimas”) sąmoningai skirstė vietoves kuo plačiau. Tuo būdu pasiekė daugiau vietines lietuvių bendruomenės ir turistinėmis įdomybėmis domino kongreso atstovus, dalyvus ir svečius. Per tryliką kongresų aplankyta dešimt šalių

Viltingas duomuo liečia kątik pasibaigusį. Kai 1972 m. vyko varžybos tarp P. Amerikos siūlymo ir kitų kraštų ryžto kongresą rengti, nubalsuota už Argentiną, Braziliją, Urugvajų, “nes kitai eilei atėjus galėtų nebebūti jėgų tose šalyse kongresą kviesti”. Ir štai jau trečias pietinėje P. Amerikoje (III vyko 1975-6, VII buvo 1990-91).

Eiga nusistovėjo ties pirmąja patirtimi – šventinė dalis, studijų dienos, stovykla. Kartais vienaip, kartais kitaip, įterpiamos ir nors trumpos ekskursijos po miestus, apylinkes, arba prisegamos kelionės po pačių kongresų tiems, kurie neskuba namo. Kai kurie kongresai rengė jaunų dailininkų parodas, koncertus. Prieš XIII-tąjį dauguma kartu su visuomene susirinko Mažajai šokių šventei Argentinos Berisse ir pamaldoms La Plata katedroje.

Oficialios JK dienos paprastai tęsiasi apie 18 dienų (vidurkis), nuo 23 d. (V JAV-Kanadoje 1983 ir VI Australijoje). Trumpiausio 12 d. 1997 m. (IX). Oficialių atstovų (nuo II JK rinktų) skaičius būdavo virš šimto iki VI JK, nuo tada maždaug 80, neskaitant jaunimo dalyvių, kurie būna šventėse, stovykloje, parodose, žaidynėse, ekskursijose, tačiau nebalsuoja studijų dienose. Palydovų – suaugusių turistų nesuskaičiuosi, renginiuose visuomenės skaičiai taip pat labai įvairūs.

Nė jokia data visiems patogiausia. Kai šiaurėje vasaros atostogos, pietiečiai lanko mokyklas bei universitetus, neturi ilgesnių atostogų. Kai pietuose šilta vasara, šiaurėje trumpesnes Kalėdų atostogos ir semestrų pertrauka. Penki kongresai apėmė metų pabaigą ir naujųjų pradžią – du Australijoje (VI – 1987-8, X - 2000-1), trys P. Amerikoje.

Ištikimiausiai į kiekvieną kongresą atstovus siuntė Argentina, Australija, JAV, Kanada, Vokietija. Septyni kraštai dalyvavo vieną kartą, o per visus trylika buvo atstovų iš 30 valstybių. Nuo VII PLJK pradėjo atvykti atstovai iš Lietuvos ir kitų buv. okupuotų šalių (Estija, Gruzija, Karaliaučius, Latvija, Lenkija, Moldova, Rusija, Ukraina, Uzbekistanas). Šiems sunkiau su kelionėms dėl finansinių priežasčių ir pervažiuotinų sienų.

PLJS rinktinų atstovų skaičių nustato panašiai kaip PLB, pagal tos šalies lietuvių skaičių ar veiklą. Šiame buvo visiškai rimtai rūpintasi, kad joks žemynas neneštų persvaros, net ir jeigu jau būtų atvykę į kongresą (XIII PLJK nutarimai tiksliau nuosprendį išsako). Dėl Lietuvos jaunimo dalyvavimo išaiškėja du klausimai: kas, kiek, ir kaip atrinktų atstovus; ir skirtingi Lietuvos ir užsienio lietuvių poreikiai, patirtis, planai ir galvosena. Lietuva, lietuviškumas kongresuose visuomet pirmoje vietoje (šio šūkis: Žiūrėkime į ateitį, Pasaulio lietuviai). 1994 (VIII) ir 2003 (XI) kongresų programos dalys pravestos Lietuvoje, XIV (2013) būstinė Anglijoje arti Lietuvos. Anksčiau neoficialiai, nuo 91 m. viešai buvo stebėtojų, pranešėjų, svečių, menininkų, fotografų, žurnalistų iš Lietuvos.

Kongresuose atsiranda buvusių kongresistų vaikai. Vertingą patirtį išgyvenę, tėvai siunčia savo prieauglį patirti platesnį lietuvišką pasaulį. Nuo II JK vis daugiau užsieniuose gimusių, šiame kongrese daugėjo Lietuvoje gimusių, dabar studijuojančių ar gyvenančių užsieniuose. Visuose kongresuose būna ir senesnių negu pokarinių išeivių imigracijos bangų palikuonių. Kalbos klausimas nuo pirmojo sąskrydžio aktualus. XIII-tame užteko lietuvių kalbos išskyrus paskirus asmenis. Kai kuriuose JK tekdavo posėdžių salėse suburti tos pačios (anglų) ar panašių (ispanų, portugalų) kalbų grupeles ir patyliukais versti. Pietų Amerikoje labai ryškus Vasario 16 gimnazijos vaidmuo, kai trijų kraštų veikliausias jaunimas dažnai gimnazijoje metus praleidęs, išmokęs lietuviškai ir dar pagilėjęs lietuviška dvasia.

Studijų dienos – seiminė dalis būna žaismas tarp jaunimo bei visuomenės vadovų lavinimo programos ir Jaunimo sąjungos reikalų svarstybų. Labai ryškiai ugdymo, lavinimo programa vedė 1966, 1983 kongresai, tačiau ir šiame kokie trys užsiėmimai buvo vadovų lavinimo pobūdžio, jau nekalbant iš vis apie įvairių temų pristatymus visuose susitikimuose.

Visuomenės dėmesys bei parama pradėjo blėsti nuo IX JK, kai Lietuva pradėjo atgauti Nepriklausomybę. Ankstyviesiems kongresams PLB padėdavo sudaryti stiprią finansų komisiją, kad ekonominiai nepajėgių šalių jaunimas galėtų dalyvauti. Šiame kongrese Kanados atstovai labai dailiai ir sumaniai tradicinius marškinėlius papuošė savo rėmėjų įmonių ar įstaigų ženklais. Kiek teko JAV spaudoje matyti, plataus visuomenės susidomėjimo lyg ir nejausta.

Daug kas “silpnėjimą” priskiria atsiektam didžiajam siekiui, kad Lietuva būtų laisva (I JK šūkis: Mūsų jėgos, mūsų žinios – laisvajai Lietuvai tėvynei). Sakoma, dabar lietuviškumas ar Lietuvos vardo kėlimas tiek nedega, kaip okupacijos laikais. Tada klaustina, kiek Lietuva jau atsistojo ant savo kojų, iškėlė galvą šviesiomis akimis. Ir suvokti, kodėl, pvz., JAV tokia veikli norvegų bendruomenė, Mišios (JAV) aukojamos vokiečių, italų, prancūzų, portugalų, filipinų ir kitomis kalbomis, jei tos šalys nuo amžių arba bent labai seniai jau laisvos. Čikagoje veikia 44 tautybių “lituanistinės” mokyklos.

Seni kongresistai labai gerai žino apie amžiną klausimą, ar apsimoka tiek lėšų išleisti jaunimo kelionėms, kongreso renginiams, kai yra daugybė degančių reikalų Lietuvoje ir užsienio lietuviuose. Be to, Jaunimo sąjunga nesanti jau toks labai sėkmingas PLB puoselėtas sąjūdis, ypač JAV. Kiek “visuomenė” būtų tokiais klausimais pasidalijusi, atliepas matomas pačiuose Jaunimo kongresuose. Šiais metais kaip tik minėsime 75 m. nuo pirmojo Pasaulio lietuvių sąskrydžio Lietuvoje. Geras išradimas.

Lietuvos finansinis įnašas labai jautriai sudarė sąlygas studijų dienų vietai – Urugvajaus lietuvių kultūros draugijoje. Kadaise vadinta P. Amerikos Šveicarija, šalis nuo ankstesnio JK susilpnėjusi. ULKD būstinė skoningai atnaujinta JK ir vietos reikmėms. Po Nepriklausomybės Lietuva kongresus parėmė lėšomis bei paslaugomis. 1966 m. vysk. Vincentas Brizgys vadovavo stovyklos pamaldoms, užzienio lietuvių vyskupas Paulius Baltakis OFM ištikimai kongresus lydėjo. Jų pareigas einantis, Lietuvos vyskupų delegatas užsienio lietuviams prel. Edis Putrimas per visokią veiklą ir keliones po lietuvių bendruomenes pažįsta kone kiekvieną kongresistą. Pietų Amerikos lietuviai jį skaito savą. Šį kongresą JK jaunimas ir visuomenė po ilgos pertraukos pripildė Buenos Aires ir Montevideo lietuvių bažnyčias Kalėdoms ir sekmadieninėms pamaldoms.

Nuo 1983 JK metu ir ruošoje naudojami kompiuteriai. Šiame per posėdžius gyvai “skaipu” kalbėjo ir tarėsi Ukrainos ir Punsko pranešėjos. Nepasisekė su Lietuva tiesiogine laida susirišti, tačiau labai įdomiai į kongreso šventę įpinta iš anksto Lietuvoje įrašyta dainų, giesmių, pokalbių pynė. Kompiuteriai dieną naktį veikė, nors lietuvišką žiniasklaidą tiesioginės žinios sunkokai pasiekė dėl techninių, galima manyti ir organizacinių priežasčių. Vyresnio amžiaus žmogus gali manyti, kad telefonais, kompiuteriais susikalbantys supina savo ratą tokį jaukų ir tamprų, kad platesnis pasaulis it rūkas. Taip būtų galima vertinti šio kongreso vietovių lietuvių kilmės jaunimo ir visuomenės žinojimą apie JK ir dalyvavimą JK supančiuose renginiuose, kaip ir reklamos stoką JAV ir Kanadoje prieš kongresą, lėtą nuotraukų bei straipsnių pasirodymą po JK.

Jaunimo kongresai nėra vienintelė PLJS veikla. Tose pačiose pietinėse P. Amerikos šalyse jau 14 m. kasmet vyksta P. Amerikos jaunimo suvažiavimai su dalyviais iš Š. Amerikos, dabar ir Lietuvos. LJS pirmininkai susirenka per PLB seimus ir atskirai, dažniausia Lietuvoje, kad europiečiams būtų patogiau. Apie visa tai galima kitur rasti. Šiame rašinyje norėta peržvelgti PLJK duomenų, pobūdžio, apimties dalykus per pastaruosius 46 m. nuo pirmojo ruošos pradžios. XII-ojo rengėjai gražiai suvedė kraštų, atstovų skaičių bei pavardes, tikslias datas ir ilgį dienomis, apkeliautas vietoves, JK pirminink(i)ų ir PLJS pirminink(i)ų sąrašus, visų kongresų vedančią mintį – šūkį. Smulkiau programas, studijų dienos temas, šventes apžvelgti reikėtų atskiro straipsnio.

Verta pasidžiaugti kongresine įdomybe. Kai baigėsi III JK, buvo nutarta Brazilijoje atsiradusį likutį (“pelną”) 5.000 dol. palikti šalyje, neperkėlus į sekančio kongreso rengimą ar kitus PLJS reikalus. Ši suma davė pradžią Lituanikos stovyklavietei (šeimų, parapijos, vaikų, jaunimo vasarvietei), kurioje vyko VII ir XIII JK stovyklos. O JAV Dainavos stovyklavietėje 44 m., nuo I PLJK tarnauja tam kongresui kitoje Spyglio ežero pusėje pastatyta pastogė. “Velnio tuzino” skaičių pasiekę PLJ kongresai pilni vis naujų kartų jaunatviško ryžto, ryšių bei draugysčių, veiklių vilčių sau ir Lietuvai, kaip patirsime XIV-ajame, lygiai 50 m. nuo pirmosios minties juos kviesti, pravesti ir kongresais džiaugtis.

Tėvas Antanas Saulaitis,SJ