Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.



Gailestingumo metai 2016



Nuorodos


Kataliku Baznycia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupu Konferencija
Pasaulio lietuviu bendruomene
Gyvenimo ir tikejimo institutas
Šiaures Amerikos Ateitininkai
Kretingos pranciškonai
Dievo gailestingumo šventove
Toronto Prisikelimo parapija
XX-XXI amziu lietuviu misijonieriu ir misijonieriu Lietuvoje sarašas Šiluvos koplyčia (Vašingtone, JAV) švenčia 50 metų jubiliejų


Spauda


Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
Bernardinų televizija
XXI amžius
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Artuma - katalikiškas mėnraštis šeimai
Katalikiška pažinčių svetainė


Sielovados renginiai


IV JAV lietuvių katalikų Sielovados konferencija - Čikagoje
Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Sielovados galerija


Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada


Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Argentinoje pasibaigė keturias dienas trukęs Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2015 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2015

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2013 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2013

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2012 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2012

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2011 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2011

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2010 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2010

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2009 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2009

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2008 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2008

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą

2006 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2005 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2004 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis



Dievo Gailestingumo paveikslas pasaulyje



Jaunimo sielovada: Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Patalpinta 2009 03 22 @ 00:00:00

Apie nuostabią kelionę į Pietų Ameriką pasakoja Rūta Samonytė, Petras Vaičiūnas

Šių metų sausio mėnesį, Kandos lietuvių jaunimo sąjungos (KLJS) pirmininkė Rūta Samonytė ir vicepirmininkas Petras Vaičiūnas dalyvavo Pietų Amerikos lietuvių jaunimo (PALJ) suvažiavime. Jis buvo rengiamas panašiai kaip ir Kanados lietuvių jaunimo sąjungos metiniai suvažiavimai, kurie paprastai vyksta “Kretingos” stovyklavietėje, Vasagos mieste. KLJS taip pat gavo pakvietimą į Braziliją, į lietuvių sodybą “Lituanika” padėti Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos valdybai paruošti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) Kongreso stovyklos programą.

Gruodžio 29d mus pasitiko Brazilijos lietuvių jaunimas Sao Paulo oro uoste, jų tarpe mūsų gera draugė Andrea Kasteckaitė su kuria susipažinome per pereitą PLJS Kongresą Kanadoje. Trumpai apsilankėme Vila Zelinos kaiminystėje, kur yra daugiausia lietuvių kilmės gyventojų visoje Brazilijoje. Į Braziliją atvyko didelė banga lietuvių imigrantų po Pirmojo Pasaulinio karo. Vila Zelinos centre Šv. Juozapo šventovėje Mišios aukojamos lietuviškai, ir net ten galima nusipirkti lietuviskų prekių (pvz. juodos duonos) Aplankėm lietuvę dailininkę Džanetę Zizas, kuri mums parodė savo tikrai tautiškus, medinius rankdarbius. Po to toliau tęsėm kelionę Lituanikos- Brazilijos lietuvių sodybos link.

“Lituanika” yra Atibaia miestelyje, apie 50km nuo Sao Paulo. Tai yra nuostabiai graži lietuvių sodyba kurios žemę nupirko Sao Paulo Šv. Juozapo draugija po pirmojo PLJS Kongreso Pietų Amerikoje (1975-1976m). Aplink tą vietą lietuvių kilmės žmonės išpirkę sklypus ir pasistatę vasarnamius. Pačiam sodybos viduryje pastatyta gyvenvietės, koplytėlė, valgykla ir net baseinas! Auga vaismedžiai, klykia beždžionės, čiulba tropiški paukščiai tiesiog, neapsakomas grožis. Šiomis žemėmis gali pasinaudoti bet kas priklausantis Brazilijos lietuvių bendruomenei. Kasmet ten vyksta skautų stovyklos ir įvairūs lietuvių susibūrimai.

Mus “Lituanikos” stovykloje šiltai priėmė nemažas būrys jaunimo kurie jau ten ilsėjosi keleta dienų nes tuo metu buvo vasaros atostogos. Dauguma iš jų lietuvių kilmės o kiti, nors neturėjo nė lašo lietuviško kraujo, visvien aktyviai prisijungę prie lietuviškos veiklos Brazilijoje- pvz. šokių ansambliuose, skautuose, ir t.t. Jie mus supažindino su brazilietišku maistu, gerimais, užsiemimais. Šiek tiek prisiderinę pietų amerikietiško mentaliteto, nutarėm atidėti PLJS Kongreso ruošos darbus iki rytojaus.

Kitą dieną jaunimo tarpe, keli Brazilijos lietuvių jaunimo sąjungos (BLJS) valdybos nariai- Natalia Baria Dzedulionytė (pirmininkė), Eduardo Zizas ir Andrea Kasteckaitė mus apvadžiojo apie visą “Lituaniką” ir apibūdino jų planus kongreso stovyklos programai. Apžiūrėję visą stovyklavietę atsisėdom su BLJS valdybos nariais ir paruošėm bei išnagrinėjom 13-tojo PLJS Kongreso stovyklos programą- viską kas lietė transportą į “Lituaniką”, gyvenvietes, maitinimą, dienotvarkę, kur kreiptis nelaimės atveju ir t.t. Taip pat paruošėm Kongreso stovyklos programos pristatymą 2009m Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimo (Montevidėjuje) dalyviams.

Įvyko sutapimas, kad mums net teko atšvęsti Naujuosius metus Brazilijoje. Gruodžio 31d. visą dieną jaunimas ruošė Naujųjų metų puotą—vaišinomės tik po vidurnakčio. Ypač įdomus ir nepaprastai skanus patiekalas buvo keptos vištų širdelės. Kai sulaukėme vidurnakčio, susprogdinome fejerverkus ir visi įšokom į baseiną! Tokiu būdu nusiplovėm visus praėjusių metų purvus. Kita įdomi brazilų tradicija Naujųjų metų naktį suvalgyti bent 12 lęšių grūdų, kad visi metai būtų laimingi. Linksminomes net iki ryto, kada teko pamatyti pirmą 2009 m. saulėtekį Brazilijoje!

Pilni nepaprastai daug gražų prisimenimų atsisveikinome su naujais draugais, su “Lituanika” ir kartu su BLJS valdybos nariais toliau tęsėme savo kelionę link Urugvajaus, į Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimą.

PALJ Suvažiavimas paprastai vyksta viename iš trijų Pietų Amerikos kraštų, - Argentinoje, Brazilijoje arba Urugvajuje. Šiais metais mes buvome pakviesti dalyvauti Urugvajaus sostinėje Montevideo suruoštame suvažiavime. Tai pusantro milijono gyventojų didmiestis, visai neprimenantis cemento ir daugiaaukščių statinių miestą bet gyvą, pilną energijos, grožio ir kultūros centrą, supamą paplūdimių ir prisisunkusį Pietų Amerikos istorija. Nors ir labai malonu buvo ilsėtis šiltame paplūdimyje, atokiai nuo šalčiuose vargstančio Toronto, klausytis samba muzikos, vaišintis ten pat prie vandens ant anglių gaminamais „assado“, tačiau mes turėjome kitus uždavinius.

Atvykome į Montevideo sausio 3 d. Oro uoste mus šiltai pasitiko ir priėmė į savo namus buvęs Urugvajaus LJS pirmininkas Nicolas Velo. Jis yra Vasario 16 d gimnazijos Vokietijoje abiturientas ir grįžęs tapo nepailstamas Urugvajaus bendruomenės veikėjas, taigi ir vienas iš pagrindinių šio suvažiavimo organizatorių. Vos spėję susipažinti ir nusiplovę kelionės dulkes, vykome į Urugvajaus lietuvių klubą. Dauguma Urugvajaus lietuvių yra susibūrę viename Cerro priemiestyje, ir gyvendami netoli vienas kito, bei glaudžiai bendraudami, prieš antroje gatvės pusėje esančią gimnaziją ir bažnyčią, pasistatė sau klubą su kėgliavimo ir krepšinio salėmis, virtuvėmis ir, visų pasididžiavimui, kieme besišakojančiu ąžuolu, kuris buvo atvežtas iš Lietuvos. Čia ir buvo suvažiavimo išeities taškas .

Prieš ketverius metus Kanadoje viešėjo iš viso pasaulio į kongresą suvažiavęs jaunimas, kuriame buvo nutarta, kad ateinančio kongreso šeimininkai bus Pietų Amerikos lietuviai. Nuo to laiko Kanados ir Pietų Amerikos jaunimas artimai bendravo ruošiant šį tarptautinį renginį. Iki kongreso pradžios (gruodžio 22, 2009) liko mažiau kai vieneri metai, tad mūsų įnašą šeimininkai labai vertino ir visiems teko daug pasidarbuoti.

Sausio 4 d., po mišių kurias paaukojo Prelatas Putrimas, iškilmingos vakarienės metu, vyko oficialus suvažiavimo atidarymas, su vietinių ULJS narių, Brazilijos, Argentinos, Venesuelos, Lietuvos ir Kanados atstovų kalbomis bei sveikinimais. Taip pat klausėmės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos pirmininko Stasio Kuliavo telefoninio sveikinimo. Tikrai tai buvo įspūdingas tarptautinio lietuvių bendradarbiavimo įrodymas.

Suvažiavimo programa nebuvo sudėtinga, - bendri pratimai, diskusijos, forumai, skiriami jaunimo auklėjimui, ypač rūpinantis jaunimo prisidėjimu prie lietuvybės išlaikymo ir puoselėjimo Pietų Amerikoje. Daugiausiai buvo gvildenamos galimos kongreso problemos. Ko reikėtų tikėtis ir ko vengti, nes Pietų Amerikos lietuviai susiduria su kitokiais sunkumais, nei Kanados organizatoriai. Kanadoje mes turėjome pakankamai sunkumų suorganizuoti programą keliuose miestuose, bet Pietų Amerikos jaunimas sudarė kongreso organizacinį vienetą, suburdamas trijų valstybių jaunimą, kas dar daugiau pasunkino jų darbą, nes ir pats kongresas vyks visose trijose valstybėse.

Jau pačioje suvažiavimo pradžioje matėsi, kad pasiruošimas kongresui buvo puikiai organizuotas. Suvažiavimo metu vykusiuose pokalbiuose, kuriuose mes dalyvavome ir prisidėjome, buvo persvarstyta per praėjusius metus surinkta informacija, sudaryti gana detalūs kongreso planai visų trijų savaičių veiklai, pradedant nuo gruodžio 22-os dienos iki sausio 8-tos. Dešimties asmenų grupė dar kartą perėjome visą darbotvarkę padieniui ir apsvarstėme detales, kad neliktų jokių staigmenų, kai viso pasaulio lietuvių jaunimo atstovai susitiks gruodžio mėnesį.

Kanadoje mums rūpi silpnėjanti lietuviškų organizacijų veikla ir jos dalyvių mažėjimas, tačiau mes esame laimingi turėdami dideles ir gerai organizuotas bendruomenes, galime išlaikyti savo, stovyklas, klubus, slaugos ir kitus bendruomeninius namus, bažnyčias, mokyklas, kurti kredito kooperatyvus ir t.t. Pietų Amerikos lietuviai nėra skaitlingi, bet jie gyvena artimiau susibūrę, netoli savo bažnyčios, ją remia, taip pat stengiasi išlaikyti mokyklėlę tiems, kurie nori mokytis lietuvių kalbos. Tai paskatina jaunimą vykti į Vasario 16 gimnaziją, kur jie gana tobulai išmoksta lietuvių kalbos, o grįžę sugeba mokyti ir suburti kitus bei sukurti geresnį bendruomeninį santykiavimą. V-16 gimnazijos auklėtiniai daugumoje ir buvo šio suvažiavimo organizatoriai, tačiau lietuvių kalbos stoka nekliudė daugumai kitų jaunuolių aktyviai prisidėti prie bendruomeninės veiklos. Stebėtina, kad kai buvom apsupti tokio jaunimo, kurių lietuvybės ryšiai nėra pagrįsti vien tik lietuvių kalba, jautėmes būdami savųjų tarpe. Tikimes, kad į kongresą atvykęs jaunimas iš visų pasaulio kraštų, sugebės puikiai bendrauti ne vien tik lietuvių kalbos pagalba.

Esame įsitikinę, kad tai bus nuostabus kongresas ir jau dabar nekantriai laukiame sekančio apsilankymo Pietų Amerikoje. Kongreso atstovai turės progą pakeliauti per tris įvairumais įdomius kraštus, patirti ir išgyventi įvairias tradicijas, kultūrą ir papročius, o svarbiausia, pasidalinant visų kraštų atstovų patirtimi, spręsti lietuvių ir lietuvybės ateitį už Lietuvos ribų. Šio kongreso organizatoriai yra net pasikvietę iš Lietuvos Dalią Uzdilaitę kultūros direktorės pareigoms, kuri padės atstovams pasiruošti tradiciniam lietuviškam Kūčių vakarui ir Kalėdinei programai, kad visi galėtų prisidėti prie Argentinoje vyksiančios kongreso dalies. Šalia visų kitų svarbių kongreso darbų, šis susibūrimas kiekvienam dalyviui liks vienu iš gražiausių prisiminimų jo gyvenime.