Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.



Gailestingumo metai 2016



Nuorodos


Kataliku Baznycia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupu Konferencija
Pasaulio lietuviu bendruomene
Gyvenimo ir tikejimo institutas
Šiaures Amerikos Ateitininkai
Kretingos pranciškonai
Dievo gailestingumo šventove
Toronto Prisikelimo parapija
XX-XXI amziu lietuviu misijonieriu ir misijonieriu Lietuvoje sarašas Šiluvos koplyčia (Vašingtone, JAV) švenčia 50 metų jubiliejų


Spauda


Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
Bernardinų televizija
XXI amžius
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Artuma - katalikiškas mėnraštis šeimai
Katalikiška pažinčių svetainė


Sielovados renginiai


IV JAV lietuvių katalikų Sielovados konferencija - Čikagoje
Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Sielovados galerija


Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada


Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Argentinoje pasibaigė keturias dienas trukęs Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2015 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2015

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2013 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2013

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2012 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2012

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2011 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2011

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2010 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2010

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2009 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2009

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2008 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2008

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą

2006 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2005 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2004 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis



Dievo Gailestingumo paveikslas pasaulyje



"Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams." (Tit. 2:14)


Prelatas Edmundas Putrimas gimė 1959 metais Toronte, Kanadoje, išeivių Sofijos ir Mindaugo Putrimų šeimoje. 1980 metais įstojo į Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, o 1985 metais Romoje popiežiaus Jono Pauliaus II įšventintas kunigu. Daug metų jis sėkmingai dirbęs su išeivijos jaunimu, stovyklų bei Vasario 16-osios gimnazijos buvęs kapelionas, aktyvus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės bei Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos veikėjas. Prelatas Edmundas Putrimas plačiai pažįstamas Šiaurės Amerikos, Europos, Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėse.
Šv. Velykos - 2017


„Priimk šį kryžiaus ženką ant savo kaktos, kad nuo šiol pats Kristus šiuo savo pergalės ženklu tave sustiprintų. Mokykis jį pažinti ir sekti.“(Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigos, Vilnius 2016, psl. 37)

Sveikinu jus, brangūs lietuviai visame pasaulyje, šiais Krikšto šventimo žodžiais, kurie Velykų Naktį skamba daugelyje krikščionių bendrijų. Linkiu visiems atnaujinti gyvą ir džiaugsmingą tikėjimą savo kasdienybėje! Kristaus artimo pažinimo ir sekimo mūsų tautoje semkimės iš gyvenimo Garbingojo Kankinio Teofiliaus Matulionio, kurio metus kviečia drauge švęsti Lietuvos Vyskupai. Linksmų Šventų Velykų!

Prel. Edmundas J. Putrimas


Vilnius, 2017 m. balandžio 13 d.

Velykinis ganytojiškas laiškas


Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmės! Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10).

„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse“ (Kol 3, 1), – ragina apaštalas Paulius. Jis kelia mūsų žvilgsnį aukštyn. O psalmės žodžiai skelbia: „Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą“ (Ps 19, 2). Kūrinija taip pat kelia žmogaus žvilgsnį aukštyn, į žvaigždes. Žmogų traukia ir vilioja neišmatuojami toliai, tai, kas nauja, dar neatrasta, nepažinta. Jį traukia grožis, harmonija, laisvė, kūryba. Bet ko iš tiesų ieškome? Ar mus pasotina vien tai, ką galima apčiuopti ir suskaičiuoti? Ar užtenka vien teorinių svarstymų apie gyvenimą?

Tikrai ne. Žmogaus žvilgsnis galiausiai ieško kito žvilgsnio, kuriame galėtų atrasti ir save. Ne kaip veidrodyje, tiesiog atspindinčiame tai, kas yra priešais jį. Mylintis kito žvilgsnis kviečia išeiti iš savęs, užmegzti ryšį, priimti ir dovanoti meilę bei gyvenimą. Jis primena nuolat lydintį Dievo žvilgsnį, į kurį atsigręždami tampame labiau panašūs į Viešpatį.

Velykų iškilmė skelbia, kad Jėzus yra gyvas ir Jo žvilgsnis lydi mus gyvenimo kelyje. Vis dėlto per maža žinoti, kad Jėzus prisikėlė. Velykų dieną du mokiniai iš Emauso buvo girdėję liudijimus apie prisikėlimą ir apie tuščią kapą, tačiau liko pilni liūdesio. Jėzus matė mokinius ir prie jų prisiartino. Nors neatpažintas, Jis ir mus pasiekia ten, kur esame, eina greta, užkalbina, išklauso, palydi, nors ne iš karto į Jį atsigręžiame. Jėzus turi kantrybės ir gailestingumo laukti, kol sušils, užsidegs mūsų širdys ir atsivers akys, kad Jį atpažintų. Atpažįstame Jį laužydami duoną – šv. Mišiose, Eucharistijoje, kur Jėzus yra „pranykęs“ iš mūsų kūno akių, tačiau realiai pasilieka sakramentiniu būdu. Prisikėlęs Jėzus kviečia susirinkti prie Jo ir priimti vieniems kitus kaip brolius ir seseris. Čia maitinamės tuo pačiu Dievo žodžiu. Meldžiamės kartu su kitais ir vieni už kitus. Mokomės būti kartu džiaugsmuose ir skausmuose, būti atsakingi vieni už kitus, už mūsų Tėvynės, Bažnyčios, pasaulio dabartį ir ateitį.

Visi esame pašaukti sekti prisikėlusiu Jėzumi, ištikimai eidami savo pašaukimo keliu. Tą mums primena garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis – mūsų krašto sūnus, kurio paskelbimą palaimintuoju švęsime birželio 25 dieną Vilniaus Katedros aikštėje. Kviečiame visus, kas tik gali, atvykti į šią iškilmę – iš Lietuvos ir išeivijos, – kad padėkotume Viešpačiui už tokią brangią dovaną. Arkivyskupas Teofilius yra vienas iš mūsų, jis pasiekė Dangų kantriai nešdamas savo gyvenimo kryžių. Jis gyveno Velykų žinia ir liudijo, kad Kryžius atveria kelią į Dangaus Karalystę. Savo vyskupišku šūkiu pasirinko: „Per kryžių į žvaigždes“. Tegu tai skatina mus, patrauktus prisikėlusio Jėzaus žvilgsnio ir Jo artumo, veikliai mylėti Dievą ir artimą.

Garbingojo Teofiliaus skelbimas palaimintuoju mums primena, kad kiekvienas iš mūsų esame Dievui brangus ir pašauktas į amžinąją laimę Danguje. Kristus savo mirtimi ir prisikėlimu kiekvienam atvėrė Dangaus vartus. Iki beatifikacijos likusį laiką išnaudokime dvasiniam pasiruošimui. Ruoškimės šiam įvykiui parapijose, bendruomenėse, mokyklose ir šeimose. Stenkimės kuo geriau pažinti išskirtinę garbingojo Teofiliaus asmenybę. Jis mokėjo kantriai ir atkakliai dirbti, ilgus metus gyvendamas toli nuo savo Tėvynės išsaugojo gyvą jos meilę. Patirti sunkumai, net ilgi įkalinimo metai sovietiniuose kalėjimuose jo nepalaužė ir neapkartino širdies. Jis išlaikė ramybę, pasitikėjimą, buvo geras visiems žmonėms, net ir savo persekiotojams. Būdamas Kaišiadorių vyskupu nuoširdžiai rūpinosi visų žmonių krikščionišku gyvenimu, kvietė gyventi blaiviai ir dorai, nuolat ragino melstis už taiką. Atsiliepkime į šį kvietimą skirdami laiko maldai, ypač Švč. Sakramento adoracijai. Kas tik gali, aplankykime su garbingojo Teofiliaus Matulionio gyvenimu susijusias vietas, ypač jo kapą Kaišiadoryse.

Mylimi broliai ir seserys, Kristus prisikėlė! Tegu šis prisikėlimo rytas apšviečia kiekvieno mūsų gyvenimą, išsklaido mūsų šeimų, mūsų šalies sunkumų bei kančių tamsą ir palaiko krikščionišką viltį. Arkivyskupas Teofilius savo gyvenimu paliudijo, kad „viltis neapgauna“ (Rom 5, 5). Naujas gyvenimas Kristuje tikrai įmanomas! Tad, kelkimės ir kartu su Kristumi ženkime į gyvenimą! Aleliuja!

Lietuvos vyskupai

Kovo 5 – Maldos už lietuvius pasaulyje diena



Brangūs lietuviai, jau ketvirtą kartą kovo mėnesio pirmąjį sekmadienį kartu melsimės už lietuvius visame pasaulyje. Jūs, lietuviai, pasklidę po visą pasaulį, esate svarbi ir labai reikalinga Lietuvos dalis.

Kviesdamas melstis vieniems už kitus, noriu atkreipti Jūsų dėmesį į garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, kurio metus šiemet paskelbė Lietuvos vyskupai. Praėjusio amžiaus kankinys arkivyskupas Teofilius gerai pažinojo Lietuvos vaikų visame pasaulyje dalią ir rūpesčius. Tris kartus kalintas sovietiniuose kalėjimuose, persekiotas ir tremtas kunigas rūpinosi su juo esančiais žmonėmis, sielų gerove. Dvasininkas tarnavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Rusijoje, kur stengėsi atsiliepti žmonėms ta kalba, kuria jie kalba.

Tapęs vyskupu aplankė lietuvių parapijas JAV, liudydamas giliausią pasitikėjimą Viešpačiu, kurį išlaikė didžiausių kančių metu kalėjimuose. Vėliau vyskupas vėl buvo įkalintas. Susitikimuose su lietuviais JAV vyskupas Teofilius kvietė neapleisti bažnyčios ir dažnai artintis prie Sakramentų, tam ruošti vaikus, išlaikyti savo tautybę ir rūpintis tautos reikalais. Vyskupas daug kalbėjo apie lietuviškų mokyklų ir šeimos svarbą išeivijoje. Tad kviečiu visus melstis, kad kuo daugiau lietuvių, pasklidusių po pasaulį, pažintų Dievą, puoselėtų meilę Lietuvai savo darbais ir veiksmais, kurtų šeimas ir jose perduotų vaikams meilę Dievui, Bažnyčiai ir Lietuvai.

Kreipkimės Dievą, prašydami garbingojo arkivyskupo Teofiliaus užtarimo ne tik šiomis intencijomis, bet ir kasdieniuose rūpesčiuose:

Mūsų Viešpatie, šventumo šaltini! Tu stiprini visus Tavimi pasitikinčius ir nuoširdžiai Tavo valią vykdančius. Tu stiprinai ir vyskupą Teofilių, kai dėl Tavo vardo jis kentėjo kalėjimuose bei lageriuose ir liko Tau ištikimas. Suteik malonę, kad mes, kadaise jį turėję vyskupu, dabar galėtume turėti šventuoju ir užtarėju danguje. Per vyskupo Teofiliaus užtarimą suteik mums malonių, kurių su pasitikėjimu Tavęs prašome. Amen.

Skirtingą laiko tarpą daugelis iš Jūsų gyvenate ne Lietuvoje, esate suradę namus ar ieškote jų svečioje šalyje. Garbingasis Teofilius Matulionis yra sakęs: „Tegu Dievas laimina visus, kuriems pasaulis yra viena meilės ryšiais suburta šeima“. Nepamiršdami, kad esate lietuviai, liudykite priklausymą Kristaus šeimai ir tose daugiatautėse bendruomenėse, kuriose Jums tenka būti.

Šiemet kovo 5 d., Maldos už lietuvius pasaulyje dieną, šv. Mišias 14 val. Lietuvos laiku iš Londono (Didžioji Britanija) Šv. Kazimiero bažnyčios transliuos Marijos radijas. Šv. Mišioms vadovaus prel. Edmundas J. Putrimas.

Arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas

Prel. Edmundas J. Putrimas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams

Ganytojiškasis laiškas

Vilnius, 2016 m. gruodžio 24 d.
Ganytojiškasis laiškas šv. Kalėdų proga ir skelbiant Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metus Lietuvoje
Tiesa padarys jus laisvus! (Jn 8, 32)

Brangūs broliai ir seserys! Sveiki sulaukę šv. Kalėdų!

Kokį nuostabų slėpinį švenčiame – Dievas tapo žmogumi! Dangaus ir Žemės Kūrėjas nužengė į istorijos tėkmę ir prakalbino žmogų Jėzaus iš Nazareto asmenyje. Kalėdos mums primena šį didį džiaugsmą, aidintį gausios dangaus kareivijos giesmėje: “Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!” (Lk 2, 14). Taip, žmonės Dievui yra Jo mylimieji! Štai dėl ko Jis juos aplanko. Jis tampa Kūdikiu, kad mūsų širdys būtų sujaudintos tos švelnios Dievo artumo paguodos. Ją mums primena ir kiekvienas pasaulį išvydęs kūdikis, atspindintis šį Kalėdų stebuklą. Įsikūnijęs ir šios žemės keliais vaikščiojęs Viešpats nori, kad žmogus patirtų Dievo Gailestingosios Meilės iniciatyvą. Kaip svarbu ją pastebėti ir į ją atsiliepti!

Kalėdos sujungia dangų ir žemę. Ne veltui evangelistas Jonas šį įvykį apibūdina sakiniu: “Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų” (Jn 1, 14). Dievas panoro atskleisti tiesą apie save. Kūrėjas troško žmogų išlaisvinti iš nežinios tamsos. Dar seniai, ateinančių įvykių nuojautos įkvėptas, pranašas Izaijas sušuko: “Tauta, gyvenusi tamsoje išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė” (Iz 9, 1). Taip, Kristus yra didi šviesa žmonijai! Dievas savo įsikūnijimu atskleidė tiesą, kuri žmogų išlaisvina iš mitų, beprasmybės ir bejėgiškumo. Kalėdų šventė vėl kviečia mus šią tiesą pažinti ir priimti. O ją įkūnyti savo gyvenime galime padėdami savo broliams ir seserims išsilaisvinti iš nežinios ir nevilties tamsos. Jei žmogus tiki į Dievą, jis turi tapti Jo tiesos bendradarbiu. Jei jis priima Kristų, savo mokytojo pavyzdžiu gyvenimą paverčia dovana kitam žmogui, savo Tėvynei ir pačiam Dievui. Kalėdos yra nauja proga priimti užgimstantį Kristų į savo gyvenimą. Kartu su piemenimis, tą naktį nakvojusiais laukuose, vėl išgirskime Viešpaties angelo žinią: “Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas” (Lk 2, 10).

Kalėdų žinios aidas toliau sklinda per pasaulio istoriją, kultūras ir tautas. Viešpaties Mesijo užgimimas, Jo misija, kryžiaus auka ir prisikėlimas įkvėpė nesuskaitomus būrius vyrų ir moterų šventam gyvenimui. Tikėjimo didvyrių turi ir mūsų Tėvynė. Šių metų gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus dovanojo Lietuvai džiugią žinią. Jis pritarė Šventųjų skelbimo kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė, taip atveriant kelią jo skelbimui palaimintuoju. Tad ateinančiais 2017 metais, pirmą kartą mūsų krašte bus švenčiama skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos - iškilmių liturgija. Nors paskutinį kartą prieš 30 metų palaimintuoju buvo skelbiamas arkivyskupas Jurgis Matulaitis, tačiau tai vyko Romoje. Dabar visi turėsime galimybę dalyvauti šioje ypatingoje istorinėje iškilmėje Lietuvoje.

Ateinančius 2017 metus Lietuvos Ganytojai skelbia Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jų šūkiu tebus Evangelijoje užrašyti Viešpaties žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Šis Jėzaus pažadas yra pasirinktas ir 2017 m. birželio 23-25 dieną Vilniuje vyksiančių Lietuvos jaunimo dienų tema. Garbingasis Teofilius Matulionis paliudijo šią tiesą savo gyvenimu. Jam Viešpats skyrė kankinio garbę. Tarsi ją nujausdamas, ganytojas savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinko “Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes!” Ištvėręs ilgus sovietinių kalėjimų ir lagerių metus, tačiau laisvas ir nepalaužtas, jis nesvyruodamas liudijo Kristaus evangelijos tiesą. Didžiuokimės, kad Viešpats Lietuvai dovanojo arkivyskupą Teofilių Matulionį. Popiežius Pijus XI 1936 m. audiencijoje Vatikane dalyvavusiai lietuvių maldininkų grupei pasakė: “Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!”

Garbingojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus gyvenime atsiskleidžia ne tiek fizinė jėga, kiek galinga dvasios tvirtybė. Jo gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti - ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis. Suprasdamas, kad šių uždavinių įgyvendinimas pranoksta žmogaus jėgas, garbingasis Teofilius sėmėsi stiprybės maldoje. Jo iniciatyva 1940 metais Kauno Šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčioje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Malda ir pasivedimas Viešpaties valiai padėjo jam išgyventi sudėtingiausius išbandymus ir išlikti nepalaužtos dvasios iki galo liudijant, kokią jėgą trapiam žmogui suteikia krikščioniškas tikėjimas.

Tad dėkodami Dievui už arkivyskupą Teofilių Matulionį, melskime, kad ir mes būtume sustiprinti drąsos laisvai skelbti Kristaus tiesą. Melskime, kad visi būtume drąsūs krikščioniško gyvenimo liudytojai. Te įsikūnijusi Dievo malonė, kurią švenčiame Kalėdų iškilmėje, tampa regima ir mūsų gyvenime.

Šventoji Mergelė Marija, kurios pasirodymo Fatimoje šimtąsias metines 2017 metais švęsime, tegloboja mūsų kraštą ir mus visus, netrukus įžengsiančius į Naujuosius Viešpaties ir arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metus!

Lietuvos vyskupai

Prelato Edmindo J. Putrimo Kalėdinis sveikinimas



Užliejai mus, visagali Dieve, nauja įsikūnijusio Žodžio šviesa!
Tegul ji tikėjimu šviečia mūsų dvasioje ir atsispindi darbuose.

Kalėdų ryto Eucharistijos pradžios malda,
Romos mišiolas

Broliai ir seserys Kristuje,

2016 metais visame pasaulyje šventėme ir išgyvenome ypatingą Gailestingumo laikotarpio dovaną, kuria dalinomės vieni kitų dvasiai ir kūnui. Patirta Dievo meilė, artimiau pažintas žmogus bei gyva atjauta priminė ir atnaujino mūsų tikėjimą, kad toliau augtume nokstančiais jo vaisiais.

Džiugiai laukdami Viešpaties per Adventą ir švęsdami Jo atėjimą per Kalėdas žengiame į naują liturginį laiką. Atsiveriančiais naujais metais patirsime visus Kristaus ir savo gyvenimo įvykius, Dievo gailestingumo proveržius. Jie suburs šeimose, parapijose ir draugų tarpe daugybę gražių ir prasmingų švenčių, kurias kasmet rengiate savo bendruomenėse.

Esame laimingi, kad visas metų šventes puošia turtinga mūsų lietuviškoji kultūra. Savo tikėjimo gelmėse, priėmę žmogumi tapusio Kristaus šviesą, mūsų protėviai per amžius suaudė iškalbingą tradicijų, papročių ir tautinio meno audinį. Per Kalėdas ir kitas metines šventes nepamirškime, kad mūsų gražiuose tautosakos papročiuose, simboliuose, žaidimuose susitinka ir jungiasi tautinės ir krikščioniškosios vertybės. Priminkime vieni kitiems, kad Kalėdų išorinis spindesys yra žmogumi gimusio Kristaus šviesa, Kalėdų eglutės puošnumas – tai džiaugsmas Jėzaus atėjimu atgautos Dievo ir žmogaus vienybe, kuri buvo sunaikinta žmogaus neklusnumo vaisiumi Rojuje (žr. Pr 3). Kūčios yra pirmoji Kalėdų šventės žinia šeimoje ir namuose dar prieš dalyvaujant Piemenėlių Mišiose, o dovanų teikimas vieni kitiems atspindi mūsų išsigelbėjimą ir Dievo malonę, suteikiamą savo kūrinijai.

Dėkoju seserims ir broliams dvasininkams ir visiems, kurie liudijate tikėjimą, skelbiate Dievo žodį ir išlaikote gyvą sielovadą mūsų lietuviškose parapijose ir bendruomenėse. Tai ne vien kunigų ir pašvęstųjų veiklos atsakomybė, nes visi turime asmeniškai priimti tikėjimo, vilties ir meilės dovaną ir ja dalintis su kitais. Kristaus atėjimas – Kalėdos yra didžios Dievo dovanos mums – meilės – pradžia, duota, kad mes ja dalintumės. Esu tai patyręs šiais metais tarp kitų švenčių lankydamasis parapijose ir bendruomenėse Australijoje, JAV, Brazilijoje, Vasario 16 gimnazijoje Vokietijoje, Gailestingumo kongrese Vilniuje, Šiluvos koplyčios 50-mečio iškilmėje Dievo Motinos bazilikoje Vašingtone, jaunimo stovyklose, lietuvių dvasininkų suvažiavimuose JAV ir Europoje, taip pat lankydamas jus bei jūsų šeimas.

Jūsų šventėje ir namuose tespindi gimusio ir ateinančio Viešpaties Kristaus dvasia.

Su Šventomis Kalėdomis ir palaimintų 2017 metų!

Pagarbiai Kristuje,
Prelatas Edmundas J. Putrimas



2016 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

Gerbiami Kunigai,

Persiunčiu Jums Lietuvos Respublikos vyriausiojo rinkimų komisijos „registruok ir balsuok“ informaciją, kurią pageidaučiau paplatinti savo parapijose, misijose ir bendruomenėse. Skatinkite savo parapijiečius, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę „registruotis ir balsuoti“ š.m. spalio 9 d. LR Seimo rinkimuose. LR piliečiai gyvendami ir dirbdami užsienyje turi pajusti savo pilietinę ir demokratinę pareigą balsuoti, kad neliktų abejingi savo tautos ateičiai.

„Nusivylimas, teisėtas pasipiktinimas daugeliui tautos išrinktųjų verčia susivokti taip atsitinka ir dėl mūsų pačių, rinkėjų kaltės – abejingumo, gilesnio supratimo ir atsakingumo stokos“ (Lietuvos Vyksupų laiškas Seimo rinkimams artėjant 2008 09 22).

Užsienio lietuviams yra paskirta balsuoti už savo kandidatą Vilniaus Naujamiesčio apygardoje ir kviečiami susipažinti su kandidatais šioje rinkiminėje apygardoje.

Kristuje,
Prelatas Edmundas Jonas Putrimas


Gerbiamas rinkėjau,

Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad 2016 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Jeigu Jūs gyvenate užsienio valstybėje ar joje būsite rinkimų dienomis ir pageidaujate balsuoti, prisijunkite prie rinkėjų, balsuojančių užsienyje, elektroninės registracijos sistemos adresu www.rinkejopuslapis.lt/elektronine-registracija ir pateikite rinkėjo registracijos prašymą.

Prašyme nurodysite kokiu būdu pageidaujate balsuoti 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimuose:
- paštu (registracijos prašyme nurodytu gyvenamosios vietos užsienio valstybėje adresu Jums bus išsiųsti rinkimų biuleteniai);
- ar atvyksite asmeniškai į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą nustatytomis dienomis ir laiku.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
www.vrk.lt , www.rinkejopuslapis.lt

Kvietimas maldai

J.E. arkivyskupas Gintaras Grušas kviečia Jus, Jūsų parapijiečius ir parapijose veikiančias maldos grupes vienytis maldoje dėl šeimos ir gyvybės apsaugai labai svarbių įstatymų projektų, kurie bus svarstomi Seime šį ketvirtadienį (birželio 2 d.).

Žemiau rasite esminę informaciją apie įstatymų projektus. Prašau pasidalinti šia informacija su Jūsų parapijiečiais ir maldos grupėmis.

Pagarbiai
Kun. Kęstutis Palikša
Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleris

Reikalingas maldos palaikymas! Šį ketvirtadienį (birželio 2 d.) Seime bus svarstomi du labai svarbūs šeimos ir gyvybės apsaugai įstatymų projektai. Nuo jų gali priklausyti daugelio žmonių likimai mūsų Tėvynėje.

Svarbu, kad Seimas ketvirtadienį PRITARTŲ Konstitucijos 38 str. pataisai, aiškiai įtvirtinančiai šeimos sampratos ryšį su vyro ir moters santuoka bei tėvyste ir motinyste.

Taip pat labai svarbu, kad Seimas ketvirtadienį NEPRITARTŲ Sveikatos ministro ir grupės Seimo narių siūlymams Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte panaikinti ką tik užsimezgusios gyvybės apsaugą, leisti be didesnių apribojimų kurti embrionus tam, kad dauguma jų vėliau būtų sunaikinti, ir atimti daliai pagalbinio apvaisinimo būdu pradedamų vaikų galimybę turėti ir žinoti savo tikrus tėvus.

Gailestingumo Motina, melski už mus!

Motinos Dienos Šventė Kopenhagoje (Danija)

Motinos Dienos Šventė vyks Sankt Ansgars Kirke, Bredgade 64, Kopenhaga.

Šv.Mišios gegužės 8dieną 17valandą
Atvyksta kunigas Nerijus Vyšniauskas iš Lietuvos.

Po to koncertas šalia bažnyčios esančioje salėje. Dainuos Egidijus Lukšys.


NUOTRAUKOJE: grupė Danijos lietuvių su Kopenhagos vyskupu

Balandžio 24 dieną - Europos bažnyčiose renkama rinkliava Ukrainai

Šį sekmadienį, balandžio 24 dieną, Europos bažnyčiose renkama rinkliava Ukrainai, skirta asmenims, kenčiantiems nuo prievartos pasekmių.
Prašome surinkti šią rinkliavą ir perduoti ją į Kuriją.

Išsamiau apie šią iniciatyvą galite paskaityti paspaudę šią nuorodą: http://lt.radiovaticana.va/news/2016/04/08/%E2%80%9Ecor_unum%E2%80%9C_tarybos_sekretoriaus_solidarumo_misija_ukrainoje/1221349.

Prelato Edmundo J. Putrimo šv. Velykų sveikinimas / Easter wishes from Msgr. Edmond J. Putrimas

…Marija Magdalena anksti ryte nuskubėjo prie Jėzaus kapo ir pamatė, kad akmuo nuo angos nuristas ir kapas tuščias. Ji skubiai nubėgo pranešti apaštalams, jog kapas esąs atviras ir Jėzaus kūną kažkas bus paėme ir nežinia kur padėje. Gave tokia žinia, Apaštalai skubėjo prie kapo ieškoti Jėzaus. O Marija Magdelena, atėjusi pranešti apaštalams apie atvirą kapą, dar netikėjo, kad Jėzus yra prisikėles (Jono 20; 1-9).

Broliai ir Seserys Kristuje,

Toronto tarptautinio oro uosto koplyčioje prie įėjimo durų yra padėta knyga, kurioje lankytojai kviečiami parašyti savo maldos intencijas arba komentarus. Esu skaitęs labai gražių maldų. Tuo pačiu ne viena maldos intencija yra piligrimų parašyta, jiems keliaujant į savo piligriminę ar vertybių ieškojimo kelionę, aplankant pasaulio šventas vietas. Tokiu būdu ši kelionė tampa dvasinio ieškojimo ar atsinaujinimo siekiu, panašiai kaip Marijos Magdelenos ir Apaštalų nuskubėjimas prie Kristaus tuščio kapo tapo tolesnis dvasinis ieškojimas.

Katalikų tradicijoje per neeilinius Popiežiaus paskelbtus metus, kaip šie Šventieji Gailestingumo metai, skirti pagerbti ir patirti Dievo gailestingumą, tikintiesiems siūloma leistis į piligriminę kelionę ir užsitarnauti atlaidus. Koks piligriminės kelionės tikslas? „Piligrimystė parodo, kad ‚GAILESTINGUMAS‘ yra siektinas tikslas, reikalaujantis įsipareigojimo ir aukos. Piligriminė kelionė turi skatinti atsivertimą” (MV 14), rašo Popiežius Pranciškus.

„Mūsų širdis bus nerami, kol neatras poilsio Tavyje“, meldėsi Šv. Augustinas. Kiek tame yra tiesos! Juk žmogus per savo gyvenimo piligrimystę ieško laimės, meilės, pripažinimo, gyvenimo prasmės, Dievo… Deja, neretai tos laimės vieni ieško turte, kiti – horoskopų pranašystėse, kurios klaidina, veda į neviltį ir nepasitikėjimą Viešpačiu. Taip yra pridengiamas Jo Gailestingasis Veidas. „Jėzus Kristus yra Tėvo gailestingumo veidas. Šie žodžiai gali būti geras krikščionių tikėjimo slėpinio apibendrinimas. Tėvo gailestingumas tapo gyvas bei regimas ir pasiekė savo auksciausąjį tašką“ (MV 1.).

Didžiosios savaitės liturginės apeigos bei tradicijos tepadeda mums visiems atpažinti Gailestingąjį Jėzaus Veidą. Prisikėlęs Kristus Šv. Velykų proga telaimina Jus, Jūsų šeimas, parapiją bei lietuvių bendruomenes ir visas mūsų piligrimines keliones.

Linkiu visiems palaimintų ir džiugių Šv. Velykų!

Prelatas Edmundas J. Putrimas

… Mary Magdalene came to the tomb early in the morning, while it was still dark, and saw the stone removed from the tomb. So she ran to the disciples… and told them, “They have taken the Lord from the tomb, and we don’t know where they put him.” So Peter and the other disciples… came to the tomb... and saw the burial cloths there… and saw and believed (her). For they did not yet understand the scripture that he had to rise from the dead (John 20:01-9).

Dear Brothers and Sisters in Christ,

At the entrance to the chapel at Toronto International Airport there is a visitors’ book where travellers are invited to write prayer intentions or comments. I have had the opportunity to read these beautiful prayers. Many of them have been written by pilgrims asking for God’s grace as they embark on their pilgrimage journeys to holy places around the world. Their journeys are like a spiritual quest or renewal, similar to the spiritual pilgrimage of Mary Magdalene and the Apostles seeking understanding after they discovered the empty tomb.

“The practice of pilgrimage has a special place in the Holy Year, because it represents the journey each of us makes in this life… Similarly, to reach the Holy Door in Rome or in any other place in the world, everyone, each according to his or her ability, will have to make a pilgrimage. This will be a sign that mercy is also a goal to reach and requires dedication and sacrifice. (May our) pilgrimage be an impetus to conversion: (may) we find the strength to embrace God’s mercy and dedicate ourselves to being merciful with others as the Father has been with us,” writes Pope Francis (Misericordiae Vultus 14).

“Our hearts will not be at peace until we find rest in You” prayed St. Augustine. How much truth there is in that statement! During life’s pilgrimage we seek happiness, love, recognition, the meaning of life, God... Sadly, some people search for happiness in earthly treasures; others in horoscope predictions. This mistakenly leads to despair and disbelief in the love of our Lord as his merciful face becomes hidden from us. “Jesus Christ is the face of the Father’s mercy. These words might well sum up the mystery of the Christian faith. Jesus of Nazareth, by his words, his actions, and his entire person reveals the mercy of God (MV 1).

May the liturgies and religious traditions of Holy Week help us to discover Jesus’ Merciful face. May the Risen Lord bless you, your families, parishes, communities and all your spiritual pilgrimages.

Wishing you a blessed and joyous Easter!
Msgr. Edmond J. Putrimas

Sekmadienį, kovo 6 d., Maldos už lietuvius pasaulyje sekmadienis

LVK Pirmininko arkivyskupo Gintaro GRUŠO ir
LVK delegato užsienio lietuviams katalikams prelato Edmundo PUTRIMO

http://www.katalikai.lt/gailestingumojubiliejus/ivykiai/2016-03-06_malda-uz-lietuvius-pasaulyje


Filmas apie Dievo Gailestingumo paveikslą - Kovo 13 d. Lemonte, JAV

Kviečiame visus susipažinti su pasaulį pakeitusio paveikslo istorija- filmu

„Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“ (2016)



Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija visus kviečia į filmo premjerą, rengiamą kovo 13 d. 7 val. v. galerijoje „Siela“ (Pasaulio lietuvių centre, Lemonte). Bus pristatomas amerikiečių režisieriaus Daniel diSilva dokumentinis filmas „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“ (2016). Tikimasi, kad premjeroje dalyvaus šio filmo vykdantysis prodiuseris Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.


Pabėgėlių ir migrantų diena - Sausio 17

Gerbiami broliai Kristuje,

Garbė Jėzui Kristui!

Šiais Gailestingumo Jubiliejaus metais Pabėgėlių ir migrantų dieną švęsime šį sekmadienį, sausio 17-tąją.

Kviečiu jus paminėti šio sekmadienio visuotinėse maldose intencijas už migrantus ir pabėgelius. Taip pat raginu platinti Popiežiaus parašytas mintis apie migracijos ir pabėgelių iššūkius, ragindamas atkreipti dėmesį į evangelinio gailestingumo įkvepta atsaką į šią didėjančią krizę.

1. Popežiaus Pranciškaus žinia „Migrantai ir pabėgėliai – iššūkis. Atsakas – gailestingumo Evangelija“: http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/pranciskus/zinios/2015-09-12_migrantu-ir-pabegeliu-dienos-proga-2016

2. Šv. Mišių visuotinės maldos: http://www.katalikai.lt/gailestingumojubiliejus/assets/files/pdf/gj_VM-2-eilinis-C_Migrantu-ir-pabegeliu.pdf

Pagarbiai Kristuje, Respectfully in Christ
Prelatas Edmundas Jonas Putrimas

Translation:

During this Jubilee Year of Mercy we will celebrate the World Day of Migrants and Refugees this Sunday, January 17th.

I invite you in your Sunday homily to share the Pope‘s message about the challenges faced by migrants and refugees and urge you to pay attention to the Holy Father‘s evangelical response of the Gospel of Mercy to these challenges.

https://w2.vatican.va/content/francesco/en/messages/migration/documents/papa-francesco_20150912_world-migrants-day-2016.html

I have also included Prayers of the Faithful (different from the list in Lithuanian) that could be used as intercessions this Sunday.
Prayers of the faithful for World Migrant and Refugee Day 2016.docx

Aušros vartų atlaidai - lapkričio 15-22, 2015



Mišios už išeiviją ir jaunimą lapkričio mėnesio 21 dieną 7:00 valandą vakare.

Daugiau informacijos

Bendruomenės diena Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijoje, Lemonte,JAV

Mišios sekmadienį, rugsėjo 27 d. 11 valandą ryte

Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misijoje


Sutvirtinimo sakramentą jaunimui suteiks

prelatas Edmundas Putrimas


po mišių kviečiame pabendrauti ir pasivaišinti

(vaikams ir moksleiviams vaišės nemokamos)


LAUKSIME VISŲ!

Kvietimas


SEKMADIENĮ VYSKUPAI KVIEČIA MALDAI UŽ TAIKĄ UKRAINOJE

Šį sekmadienį, kovo 22 d., visi tikintieji ir geros valios žmonės kviečiami maldai už taiką Ukrainoje. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos ganytojai, atsiliepdami į tikinčiųjų prašymus.

„Mums visiems kelia nerimą karas Ukrainoje. Negalime būti abejingi kenčiančiųjų skausmui. Meldžiame Viešpatį gausiai teikti ramybę ir gydyti neramumų draskomo pasaulio žaizdas“, – sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas. Arkivyskupas šv. Mišias už taiką Ukrainoje aukos Kariuomenės ordinariato – Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje 10.30 val., sekmadienį.

Praėjusį mėnesį Bendrojoje audiencijoje Popiežius Pranciškus sakė: „Aš galvoju apie jus, broliai ir seserys ukrainiečiai... Pagalvokite, tai karas tarp krikščionių! Visi jūs esate gavę tą patį krikštą! Tarpusavy kovoja krikščionys! Pagalvokite apie šį papiktinimą. Melskimės visi, nes mūsų malda karo metu yra protestas Dievo akivaizdoje“.

Už taiką Ukrainoje bus meldžiamasi sekmadienio šv. Mišiose visose Lietuvos Bažnyčiose. Penktojo Gavėnios sekmadienio visuotinėje maldoje bus prašoma ramybės kraštams, kuriuose kariaujama: „Meldžiame už Ukrainą, Siriją bei konfliktų apimtus kraštus.“ Tikintieji šią dieną kviečiami melstis už taikdarius, prašyti pasigailėjimo mirusiesiems ir paguodos jų artimiesiems.

Penktasis Gavėnios sekmadienis anksčiau vadintas pirmuoju Kančios sekmadieniu. Šios dienos išvakarėse tradiciškai uždengiami kryžiai, – tai ženklas, kad prasideda intensyvus mąstymas apie Kristaus kančią ir mirtį, kuris pasieks kulminaciją Didžiojo Penktadienio pamaldose. „Mąstydami Kristaus kančią prisimename ir šiandien kenčiančius Kristaus Kūno narius, todėl esame kviečiami savo maldose ypatingai prisiminti tuos, kurie kenčia nuo karo ir persekiojimų įvairiuose kraštuose, o ypač Ukrainoje“, – sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

2015.03.20

2015 kovo 1 diena - Pasaulio lietuvių maldos diena

Visi lietuviai, kovo 1-ąją kartu švęskime maldos dieną


Pirmąjį kovo sekmadienį, kovo 1 dieną, šiemet antri metai švęsime Lietuvos Vyskupų Konferencijos paskelbtą Maldos dieną lietuviams pasaulyje. Tai kvietimas dėkoti Dievui ir vieni kitiems, prisiminti visus vienos tautos vaikus, kurių pastaruoju metu išeivijoje gyvena 42 kraštuose. Katalikai buriasi iš viso 66 parapijose arba misijose, kur darbuojasi lietuviai kunigai, pašvęstojo gyvenimo seserys ir broliai bei kiti bendradarbiai.

Šį sekmadienį lietuviai visame pasaulyje iš kartos į kartą švenčia lietuvių tautos globėjo švento Kazimiero šventę. Jo globai išeivijoje pavadintos devynios parapijos arba misijos, taip pat Šv. Kazimiero kolegija Romoje, kapinės Čikagoje, dvi šeštadieninės lietuvių mokyklos, taip pat Mažesniųjų Brolių Pranciškonų provincija. Nuo 1636 m. šv. Kazimieras Bažnyčios paskelbtas mūsų tautos užtarėju, o nuo 1948 m. ir Lietuvos jaunimo globėju. Pastaruoju metu kaip niekad istorijoje mūsų tautai, ypač jaunimui, taip plačiai ir gausiai pasklidus po visą pasaulį, šv. Kazimiero artumas bei atrama yra svarbūs ir reikalingi, kad Viešpats visus mus surinktų maldoje ir stiprintų savo Dvasia.

Lietuvius visais laikais prasmingai jungia ištisa istorinė atmintis. Liepos 17-ąją, S. Dariaus ir S. Girėno Atlantinio skrydžio atminimo dieną, Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Pasaulio lietuvių vienybės diena, kuri kviečia stiprinti pasaulyje gyvenančių lietuvių ir tėvynės Lietuvos artumą. Mūsų iškilių lakūnų lietuviškas ryžtas, kūrybingas darbas ir darbščios pastangos visiems laikams tapo lietuvių JAV ir pasaulyje jungties su tėvyne Lietuva simboliu. Šiandien kaip niekad reikalingi apjungiantys sumanymai ir bendros pastangos visose kartose gilinti mūsų tautinės savasties patirtį, stiprinti laisvos Lietuvos valstybės gyvenimą ir jos pareigą savo tautos žmonėms bei lietuvių bendruomeninį gyvenimą visame pasaulyje.

Šią Maldos dieną lietuviams pasaulyje praeitais metais buvo švenčiamos iškilmingos Mišios Vilniaus arkikatedroje su arkivyskupu G. Grušu, Užsienio lietuvių katalikų Sielovados delegatu prel. E. Putrimu bei kitais dvasininkais. Šiemet prel. E. Putrimas maldos dieną, kovo 1-ąją švęs 11 v. ryto (7 v. vakaro Lietuvos laiku) Mišiomis Švč. M. Marijos Gimimo parapijoje Marquette Parke, Čikagos arkivyskupijoje kartu su parapijos klebonu kun. Jauniumi Kelpšu ir kun. Gediminu Keršiu. Šv. Mišias transliuos „Marijos radijas“ klausytojams Lietuvoje ir pasaulyje tinklo ryšiu (www.marijosradijas.lt).

Visi lietuviai pasaulyje, – ir tėvynėje Lietuvoje, ir išeivijos kraštuose – susiburkime šią ypatingą dieną maldai ir bendrystei savo parapijose, misijose ir bendruomenėse. Šventasis Kazimierai, melski už mus!

Užsienio lietuvių katalikų Sielovados delegatūra

Maldavimai Pasaulio lietuvių maldos dieną 2015 m.

Kad lietuvių šeimos – tautos ateities versmės – savo gyvenamame krašte rūpestingai kurtų krikščioniškus namus pagal Viešpaties širdį, brangintų ir puoselėtų kaip tautines šventoves, malonias gyventi ir Dievui, ir žmonėms, meldžiame –

Kad Dievui pašvęstieji broliai ir seserys vienuoliai, švenčiantys jiems skirtuosius metus, savo tarnystėje visiems žmonėms būtų iškalbingais Evangelijos, pranašystės ir vilties pasiuntiniais, ypač tautiečiams Lietuvoje ir visame pasaulyje, meldžiame –

Sausio 13


„Viešpatie, kokie laimingi, kurie gyvena tavo Namuose“ Ps. 84.

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Sveikinu Jus su artėjančiom Šv. Kalėdom.

Indoeuropiečių prokalbėje Namai - ḱóymos (išsaugotas lietuviškame žodyje kaimas) yra tai, kas brangu, kas mylima, prie ko galima prisiglausti. Pasak evangelisto Luko, kūdikėlis Jėzus gimsta tvarte. Jis paguldomas ėdžiose, bet į rankas paimamas motinos Marijos ir Juozapo – žmonių, kuriems jis brangus ir mylimas, kurie, su laiku, ir jam taps tokie pat brangūs ir mylimi, ir prie kurių prisiglausdamas jis visada pajus savo tikruosius žemiškus namus. Pasak tradicijos, šie žemiški namai – motina - paimami Sūnaus į dangų. Marijos Ėmimo Dangun šventė tad gali būti vadinama Jėzaus žemiškų namų tapimo dangiškaisiais švente.

Linkiu, kad Šventų Kalėdų rytą – ir kievieną savo gyvenimo rytą - kiekvienas iš jūsų turėtumėte šalia savęs tuos gyvuosius namus, kuriuos norėtumėte su savim nusinešt į dangų, prie kurių norėtųsi prisiglausti. Joks kitas bendravimas neperteiks nei jų šilumos, nei artimumo.

Namai – tai ne tik vieta, kur gimėm. Namai yra ir ten, kur mes atgimstame širdimi ir dvasia. O atgimstame visada nuoširdžiame santykyje ir susitaikyme su kitu – Dievu ir artimu. Tokiu atvėju Bažnyčia tampa tikrų namų vieta – gimimo ir atgimimo erdvė. Kiekvienas yra kviečiamas pažvelgti į save ir į kitą, kaip į artimą, kaip į namus, kuriuose galime atgimti, kuriuos galima pamilti ir be kurių pasijaučiame benamiais.

Tiesa, kai kuriuose mūsų namuose ar bendruomenėse būna nesutarimų, bet neapleiskime jų – ieškokime tarpusavio vienybės ir tos namų ramybės, kurią Kalėdų dvasia kviečia išgyventi.

Prašau ir meldžiu, kad Viešpats saugotų Jūsų namus ir Jūsų meilę Jam, nes kiekvieną, mylintį Jį, lydi pažadas: „Kas myli mane, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės, mes ateisime pas jį ir apsigyvensime“ Jn 14, 23.

Dievas teapsigyvena Jūsų namuose, kartu su Jo palaima nešančia ramybe.

Su Šv. Kalėdom,
Prel. Edmundas J. Putrimas

Vėlinės

Tyla, privertusi tylėti
Tuos, kurie dar čia.
Ir tuos, kurių tarp mūsų nebėra.
Tai Vėlinių dvasia…
Žvakutės tamsoje,
Šiluma, žmonių širdyse
Dabar vėl tyla,
Kai aplinkui sklando Vėlinių dvasia…
Ir nieko nebeliko, nieko…
Keli jausmai, gal ašara veide…
Mes vėl visi kartu, bent mintyse
Kai vis dar aplink Vėlinių dvasia...
(nežinomas autorius)

Kvietimas maldai

Gerbiamieji,

Rugpjūčio 23 d. minėsime Baltijos kelio 25-metį. Šia proga kviečiu jungtis maldoje ir dėkoti Viešpačiui už galimybę gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.

Rugpjūčio 24-ąją Šv. Mišių aukoje prisiminkime ukrainiečių tautą, kuri, minėdama savo krašto 23-iąsias Nepriklausomybės metines, šiandien patiria didelius išbandymus.

Pagarbiai
Mons. Kęstutis Latoža
Kancleris
Vilniaus arkivyskupijos kurija

Išeivijos vyskupas Paulius Baltakis netrukus švęs 90 metų jubiliejų

Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatas Edmundas J. Putrimas, kviečia JAV gyvenančius lietuvius rugpjūčio 30 d. pranciškonų vienuolyne Kenebunkporte kartu švęsti vyskupo Pauliaus Baltakio OFM jubiliejų. Skelbiame jo kvietimą:

Gerbiami parapijiečiai,

J.E. vysk. Paulius Baltakis, OFM, kuris buvo Šv. Sosto paskirtas išeivijos lietuvių katalikų vyskupu nuo 1984 m. iki 2003 m. šiais metais švenčia 30 metų vyskupystės jubiliejų bei savo garbingo 90 metų amžiaus jubiliejų lietuvių pranciškonų vienuolyne Kenebunkporte, Maine, JAV.

Didžiausias vyskupo Baltakio ganytojiškasis darbas ir misija išeivijoje vyko tuo metu, kai Lietuva buvo prislėgta sovietinės okupacijos ir Lietuvos katalikų Bažnyčia ir tikinčiųjų teisės buvo niekinamos. Per savo asmenybę ir autoritetą Jis vienijo išeivijos lietuvius katalikus laisvajame pasaulyje ir tarp jų tapo Lietuvos katalikų Bažnyčios pogrindžio balsas.

Iškilmių data: 2014 m. rugpjūčio 30 d.
12 val. iškilmingos šv. Mišios
13 val. pietūs

Nuoširdižiai kviečiu Jus iš anksto rezervuoti tą dieną savo kalendoriuje. Viliuos, kad Jūs galėsite dalyvauti.

Dėl nakvynės užsisakymo (rugpjūčio 29 d. iki 31 d.) ir iškilmingų pietų mokesčio susitarti ir susimokėti per Kara Nappi - 207-967-4865 ext 48 iki birželio 30 d.; Franciscan Guest House, Kennebunk ME 04043.

NUOTRAUKOJE: 1987 m. birželio 18 d. JAV prezidentas Ronald Reagan (v.) Baltuosiuose rūmuose priėmė Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus komitetą, kad „pareikštų moralinę paramą to sovietų krašto persekiojamiems katalikams”. Iš k.: Washington apylinkių jubiliejaus komiteto pirmininkas Jonas Vaitkus, Los Angeles jub. komiteto pirm. Angelė Nelsienė, jub. rengimo vykdomasis pirm. Jonas Kavaliūnas, kom. gen. pirm. vysk. Paulius Baltakis, kom. garbės narys Lietuvos charge d’affaires dr. Kazys Bačkis, vykd. kom. narė Loreta Stukienė, jub. kom. koordinatorius ir Liet. kat. religinės šalpos dir. kun. Kazimieras Pugevičius, jub. religinės programos koordinatorė Ignė Marijošiūtė

Nuotrauka ir skelbimas iš BERNARDINAI.LT

SKELBIMAS

Gegužės 2 - 4 dienomis

prelatas Edmundas Putrimas

kviečia

į Penktą JAV lietuvių katalikų


SIELOVADOS KONFERENCIJĄ


„Tikėjimas - šeimos gyvastis”

Gegužės 2 d. 7 val. vak.
Pacek šeima ves giesmių, skaitinių ir maldų vakarą.
Pal. Jurgio Matulaičio misijoje
14911 127th Street, Lemont, IL

Gegužės 3 d. nuo 9 val. r. iki 4:30 val. p. p.
Konferencija Ateitininkų namuose
1380 Castlewood Drive, Lemont, IL
Konferencijoje - paskaitos, pranešimai, diskusijos, pasidalinimai patirtimi.
Pagrindinė paskaitininkė - Dr. Aldona Lingertaitienė.

7:00 val. vak. Žaidimų vakaras šeimoms.

Gegužės 4 d. 9 val. r. ir 11 val. r. šv. Mišios Pal. Jurgio Matulaičio misijoje

Prašome užsiregistruoti iki balandžio 25 d.
630 257-5613 arba matulaitismission@gmail.com

Platesnė informacija:
SIELOVADOS KONFERENCIJOS PLAKATAS
SAVAITGALIS ŠEIMOMS

Prelato Edmundo J. Putrimo sveikinimas su Šv. Velykom

Brangūs broliai, seserys Kristuje,

Atrodo, ką tik atšventėme Kalėdas, Kristaus gimimo šventę, ir štai, jau Velykos!

Daugeliui, esančių toli nuo Lietuvos arba nuo tų, kuriems priklauso mūsų širdys, kiekviena šventė - savotiškas išbandymas - žmogaus prisiminimai ir mintys sugrąžina jį pas tuos, kuriuos vadina savo šeima, pas tuos, su kuriais gyvenant patyrė tikrą namų šilumą ir meilę.

Tiems emigrantams iš Lietuvos, kurių didžioji dalis yra visiškai jauni žmonės ir neseniai palikę Lietuvą, palikę savo namus, artimuosius, turbūt nesuklysiu pasakęs, jog kai kuriems iš jūsų šventų Velykų rytas nebus lengvas. Kai kuriuos, ko gero, aplankys vienatvės, namų ilgesio, gal net ir beviltiškumo jausmas.

Lygiai taip septintame amžiuje prieš Kristų panašūs jausmai aplankė Izraelio tautos žmones, buvusius tremty, toli nuo jų protėvių žemės, toli nuo jiems brangių žmonių. Jų priverstinis išvažiavimas bei Jeruzalės šventyklos - kurią jie vadino "mūsų akių džiaugsmas" - sunaikinimas daugeliui atrodė tarsi paties Dievo atsitraukimas iš jų gyvenimo. Bet štai vieną rytą pasigirsta Dievo balsas iš pranašo Ezechieliaus lūpų, skelbiantis, kad Jis nepaliko savo tautos, gyvenančios svetur, ir Jo šlovė nebuvo sunaikinta kartu su Šventyklos griūtimi! Ji persikėlė į svetimas žemes kartu su jais, atrasdama jų širdyse sau naują vietą.

Brangieji, linkėdamas Jums palaimos šį šventų Velykų rytą, meldžiu, kad jumyse visada būtų gyvas tikėjimas, jog mūsų tėvų Dievas visada yra su Jumis, kad ir kur Jūs bebūtumėt, ir visa tai, kas turi vertę - šeima, namai, mylimų žmonių jausmai, Dievo šlovė ir mūsų tautos garbė - nesunaikinama laiko, atstumos ir neapribojima vietos. Šiuo momentu istorijoj, kai trečdalis lietuvių gyvena užsieny, esame pašaukti išmokti branginti ir saugoti vienas kitą labiau nei bet kada. Esame pašaukti išmokti didžiuotis ne vien tik mūsų protėviais, ne vien tik istorine Lietuvos didybe, ne vien tik iš akmenų pastatytomis bažnyčiomis, bet ir didžiuotis ta Lietuva, ir ta Bažnyčia bei ta protėvių dvasia, kuri gyvena kiekvieno mūsų širdyje ir su kiekvienu keliasi, jam keliantis, į svetimas žemes, ar tai praeity ar šiais laikais.

Velykos, ši nuostabi prisikėlimo šventė, yra Dievo ir krikščionių šauksmas pasauliui, jog pranašui Ezechieliui apreikšta Šventykla, tie amžinieji Viešpaties Namai - Kristus - nėra sunaikinami. Sueikime šią dieną pabūt kartu, drauge, ir tokiu būdu paliūdikime pasauliui, jog ir mes, kaip tauta ir Bažnyčia, kartu su mūsų namais - nesunaikinami, nes esam įsišaknyje Kristuje ir vienas kitame.

Lai Kristus įneša į Jūsų gyvenimus ramybę ir viltį. Tepadaro Jus nesugriaunamomis Jo šlovės ir Lietuvos šventyklomis.

Linkiu palaimintų Šv. Velykų!
Prel. Edmundas J. Putrimas

Su Kovo 11-ąja


Maldos diena visiems lietuviams pasaulyje

Pirmąjį kovo sekmadienį šiais metais pradėsime švęsti visų pasaulio lietuvių maldos dieną. Tai kvietimas dėkoti Dievui ir vieni kitiems, prisiminti visus Lietuvos žemės vaikus išeivijoje ir tėvynėje. Pastaruoju metu išeivijoje lietuviai gyvena 42 kraštuose. Išeivijos katalikų sielovadoje iš viso 66 parapijose arba misijose kur darbuojasi lietuviai kunigai, vienuoliai bei vienuolės.

Šis sekmadienis parinktas neatsitiktinai - šią dieną lietuviai visame pasaulyje švenčia lietuvių tautos globėjo švento Kazimiero šventę. Jo globai išeivijoje pavadintos devynios parapijos arba misijos, taip pat Šv. Kazimiero kolegija Romoje, kapinės Čikagoje, dvi šeštadieninės lietuvių mokyklos, taip pat Tėvų Pranciškonų provincija. Nuo 1636 m. šv. Kazimieras, Bažnyčios paskelbtas, yra mūsų tautos užtarėjas, o nuo 1948 m. - Lietuvos jaunimo globėjas. Turint minty, kad mūsų tauta pirmą kartą istorijoje taip plačiai ir gausiai yra pasklidusi po visą pasaulį ir kad didžioji išeivijos dalis yra jaunimas, šv. Kazimiero artumas šiandien kaip niekada yra svarbus ir reikalingas, kad Viešpats visus mus surinktų maldoje ir stiprintų savo Dvasia.

Minint šią pirmą pasaulio lietuvių maldos dieną kovo 2 d. 12:30 v.p.p. Vilniaus Arkikatedroje šv. Mišias atnašaus pagrindinis celebrantas Arkivyskupas Grušas kartu su Užsienio lietuvių katalikų Sielovados delegatu prel. Putrimu bei kitais dvasiškiais koncelebrantais. Kviečiami visi lietuviai pasaulyje – ar tai tėvynėje Lietuvoje ar išeivijos kraštuose - paminėti šią ypatingą dieną savo parapijose, misijose bei bendruomenėse.


Užsienio lietuvių katalikų Sielovados delegatūra

Vasario 16-oji


a.a. MINDAUGAS PUTRIMAS

Yra miręs a.a. MINDAUGAS PUTRIMAS, 86 m.

Paliko žmoną Sofiją, sūnus Prelatą Edmundą ir Joną su šeima,bei seserį Klaudiją Lietuvoje.

Amžiną atilsį duok mirusiajam, Viešpatie!

Rūta Rusinienė, Sielovados centro admin. sekr.

Prelato Edmundo Putrimo Kalėdinis sveikinimas

Brangūs broliai, seserys Kristuje,

Štai jau sukanka dešimt metų nuo tos dienos, kai Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu buvau paskirtas jos delegatu sielovadai užsienyje. Perėmiau pareigas, kurias daugelį metų nuoširdžiai ir pasiaukojančiai ėjo vyskupas Paulius Baltakis, OFM. Jos leidžia man pažinti išeivijos rūpesčius ir viltis, konfliktus ir pasiekimus. Šis pažinimas - viena iš didžiausių Dievo dovanų mano gyvenime, už kurią Jam esu be galo dėkingas.

Šių dienų išeivija yra labai jauna. Ji sudaro net 76% visų emigrantų tarp 15 ir 44 metų amžiaus, išsibarsčiusių 42 kraštuose. Eurazijos žemyne turime lietuviškų parapijų arba misijų Airijoje, Belgijoje, Danijoje, Islandijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, taip pat Lietuvos etninėse žemėse - Pelasoje ir Gervėčiuose, Punsko-Seinų krašte ir Karaliačiuje. Šiaurės Amerikoje Jungtinės Amerikos Valstijos glaudžia 37 parapijas / misijas, o Kanada - 6 parapijas su daugybe misijų. Pietų Amerikos žemyne turime dvi lietuvių parapijas Argentinoje, taip pat Urugvajuje ir Brazilijoje, ir pora misijų tolimoje Australijoje. Iš viso - 66 parapijos arba misijos, kurias aptarnauja 51 lietuvis katalikų kunigas. Be abejo, yra ir daugiau kunigų ir vienuolių, bet daugelis jų garbingo amžiaus arba nedirbantys lietuviškose parapijose. Labai apgailestauju, kad šiuo metu nepajėgiame aptarnauti visų lietuviškų bendruomenių. Bet širdį ramina faktas, kad jūs, broliai ir seserys, pasauliečiai, nenuleidžate rankų ir jungiatės tarpusavyje sielovadinei veiklai, bendradarbiaujate su Lietuvių bendruomenių apylinkėmis bei vietinėmis institucijomis, diplomatais, kurie padeda vienokiu ar kitokiu būdu gyventi dvasinį, sakramentinį gyvenimą. Gražus pavyzdys - Suomija. Jei nebūtų bendradarbiavimo tarp Lietuvos ambasados ir Helsinkio lietuvių bendruomenės, nebūtų ir lietuviškų Mišių Helsinkyje. Tai tik vienas iš daugelio pasigėrėtinų bendradarbiavimo pavyzdžių.

Džiaugiuosi galėdamas susitikti su Jumis, aplankyti Jus skirtingose pasaulio vietose. Džiaugiuosi bendravimu su Jumis. Jūsų mintys, išgyvenimai mane kasdien verčia apie daug ką susimąstyt, daug ką nunešti prie Viešpaties altoriaus. Dovanokit, jei kas buvo ne taip iš mano pusės šiais, praėjusiais metais.

Matydamas tokį didelį mūsų paplitimą pasaulyje, mūsų dvasinius ir materialinius poreikius, kreipiausi į Lietuvos Vyskupų Konferenciją su pasiūlymu ir prašymu liturginiame Bažnyčios kalendoriuje įvestiMaldos už lietuvius pasaulyje sekmadienį. Esu dėkingas Lietuvos vyskupams, kad šiam pasiūlymui buvo pritarta ir nuo 2014 metųMaldos už lietuvius pasaulyje sekmadienis bus švenčiamas kasmet pirmąjį kovo sekmadienį. Šis sekmadienis parinktas neatsitiktinai - šią dieną dažniausiai lietuviai visame pasaulyje švenčia lietuvių tautos globėjo, Švento Kazimiero šventę, kuri kalendoriuje iš tikrųjų minima kovo 4 d. Jo garbei pavadintos devynios užsienyje esančios parapijos arba misijos, taip pat Šv. Kazimiero kolegija Romoje, kapinės Čikagoje bei dvi šeštadieninės lietuvių mokyklos. Jo vardu pavadinta net ir Tėvų Pranciskonų provincija! Nuo 1636 m. Šventasis Kazimieras Bažnyčios prašomas būti ypatinguoju mūsų tautos užtarėju pas Viešpatį, o nuo 1948 m. - Lietuvos jaunimo globėjų. Turint minty, kad mūsų tauta pirmą kartą istorijoje taip plačiai ir gausiai yra išsibarsčiusi po visą pasaulį bei kad didžioji išeivijos dalis yra jaunimas, tikiu, kad Švento Kazimiero užtarimas šiandien kaip niekada yra svarbus ir reikalingas. Tikiuos ir viliuos, kad Šventas Kazimieras savo užtarimu suartins mus visus, kad ir toli esančius vienas nuo kito, ir neprarasime savo tautos dvasios ir sąlyčio taškų su tėvų ir protėvių Lietuva.

Sveikinu Jus, brangūs tautiečiai, su artėjančiom Kalėdom. Lai kasmet kūdikėliu gimstantis Kristus primena mums, kad Dievas visada yra jaunas ir savo jaunatviškumu teikiantis viltį, kviečiantis mus išsaugoti savyje jaunystės dvasią, kviečiantis rūpintis jaunomis savo tautos atžalomis, palaikyti jas, kad ir kur jos bebūtų, Lietuvoje ar užsienyje, nes jos - kiekvieno mūsų ir kiekvienos tautos viltis bei ateitis.

Su Šventom Kalėdom! Su amžinos Dievo jaunystės švente!

Šaukiamas VII-asis Ateitininkų federacijos kongresas

Garbė Kristui!

Visų ateitininkų dėmesiui!
Šaukiamas VII-asis Ateitininkų federacijos kongresas,
skirtas paminėti ateitininkijos atsikūrimo Lietuvoje 25-asias metines.
Kongresas vyks Vilniuje 2014 m. liepos 12-13 d.

Pagarbiai,Vidas Abraitis
Ateitininkų federacijos generalinis sekretorius

Laisvės al.13, 44238 Kaunas, Tel/faks +37037324025, El. paštas af@ateitis.lt
www.ateitis.lt


Mišių išeivijai transliacija iš Aušros Vartų atlaidų

Marijos radijas viso pasaulio lietuvius kviečia jungtis interneto pagalba į bendrą maldą Šv. Mišių aukoje, skirtoje jaunimui ir užsienio lietuviams, kuri bus tiesiogiai transliuojama iš Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaidų Vilniuje.

Tiesioginė transliacija lapkričio 15 d. 19 val. (Lietuvos laiku): www.marijosradijas.lt

Taip pat kviečiame klausytis naktinės Švč. Sakramento adoracijos tiesioginės transliacijos iš Aušros Vartų koplyčios. Pradžia lapkričio 15 d. 22.00 val. (Lietuvos laiku), pabaiga lapkričio 16 d. apie 6 val. ryto (Lietuvos laiku).

Pagarbiai,
kun. Gintaras Blužas OFS
Marijos radijo
programų direktorius

Kvietimas rugsėjo 7 dieną jungtis prie maldos ir pasniko iniciatyvos

Praėjusio sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldoje Šventasis Tėvas aiškiai išreiškė savo susirūpinimą. Jis pasakė: „Šiomis dienomis mano širdis buvo giliai sužeista to, kas dedasi Sirijoje ir kenčianti dėl dramatiškų perspektyvų, kurias galima numatyti. Išsakau stiprų kvietimą taikai!“.

Atsiliepiant į šį jautrų popiežius kvietimą, Lietuvos vyskupų vardu raginu visus mūsų krašto žmones įsijungti į šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, organizuojamą bendrą maldos ir pasninko iniciatyvą kiekvienam tinkamu būdu, kuriant dialogą tarp visų geros valios žmonių, siekiant taikos, bendro gėrio ir kitų visiems svarbių bendražmogiškų dalykų. Popiežius savo kreipimesi mini, jog „ne susidūrimo, ne konflikto kultūra kuria sugyvenimą tautose ir tarp tautų, tačiau susitikimo kultūra, dialogo kultūra: tai yra vienintelis kelias taikai“.

Iš arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kreipimosi - pilnas kreipimosi tekstas

Šv. Mišios už lietuvius gyvenančius užsienyje

Bus atnašautos šv. Mišios už lietuvius gyvenančius užsienyje per Šiluvos atlaidus ketvirtadienį rugsėjo 12, 12:00 v.p.p.

Kviečiame visus jungtis į maldą už visus lietuvius pasaulyje.

“Musu tikėjimo kelionė, prasidėjusi per krikštą nuo “aš tikiu”, tampa vaisinga ir įkvepianti bendruomenėje, kurioje “mes tikime” į vieną ir tą patį Kristų” (Lietuvos Vyskupų ganytojiškas laiškas pradedant Tikėjimo Metus).

Bus galima klausyti tiesiogiai internete per “Marijos radija” www.marijosradijas.lt
Dėl tolimesnės informacijos apie Šilinės atlaidus: www.siluva.lt

Pagarbiai,
Užsienio lietuvių katalikų sielovados centras

Prelato Edmundo J. Putrimo Šv. Velykų sveikinimas

2013 Velykos

Broliai, seserys Kristuje,

„Eikite ir padarykite mano mokiniais visas tautas“ (Mato 28:19)
„Jus aš draugais vadinu“ (Jono 15:1-17)

Šių metų liepos mėnesį Pasaulio Jaunimo Dienose nuskambės pirmoji paminėta Šv. Rašto ištrauka kai Popiežius susitiks su viso pasaulio jaunimo atstovais Brazilijoje, Rio de Janeiro mieste. Šventėje dalyvaus ir lietuviško jaunimo atstovai, vieni atvažiavę iš Lietuvos ir kiti iš įvairių Pietų Amerikos kraštų – jau trečios ir ketvirtos kartos lietuviai. Antroji Šv. Rašto ištrauka aidės Lietuvos Jaunimo Dienose Kaune! Tai dvi ypatingos šventės, kurios įvyks šiais „Tikėjimo metais“. Bus proga jaunimui susiburti, šlovinti Viešpatį vieningoje Bažnyčios bendruomenėje ir siekti tapti tvirtesniais Kristaus mokiniais, sekėjais ir draugais.

Ir Kristaus laikais jauni tikintieji keliavo į tolimus kraštus. Įgaliodamas ir įpareigodamas savo Apaštalus, prisikėlęs Kristus siuntė juos skelbti Evangeliją ir krikštyti visas tautas. Šiomis dienomis mums nereikia keliauti, kad Jo įsakymą vykdyti. Tos „tautos“ į kurias mes esame siunčiami yra mūsų šeimos, parapijos bei misijos, bendruomenės ir mokyklos, net ir mūsų draugų rateliai. Popiežius Benediktas XVI ypatingai skatino jaunimą naudotis šių dienų komunikacijos priemonėmis, ar tai būtų per socialinę žiniasklaidą kaip „Facebook“, „Twitter“ ar šiaip per internetą, kad vieni kitiems padėtų priartėti prie tikėjimo tiesų ir suprastų, jog Kristus ir Jo Bažnyčia nėra svetimi, bet „draugai“.

Rengdamiesi paminėti Jėzaus Kristaus Kryžiaus kančią ir atšvęsti Jo Prisikėlimo paslaptį maldoje, liturginėse apeigose, bei velykinėse tradicijose, prisiminkime, kad mūsų pirmas tikslas yra „pažinti ir būsimoms kartoms perduoti nekintamą tikėjimą“ (Porta fidei,8). Ieškokime Viešpaties dvasios ar tai kituose kraštuose ar čia pat ir tapkime Jo mokiniais, Jo draugais liudydami gyvajį Dievo Žodį.

Linkiu Jums palaimintų ir džiugių Šv. Velykų!

Pagarbiai Kristuje,
Prelatas Edmundas J. Putrimas

IV JAV lietuvių katalikų sielovados konferencija

Gerbiamieji,

Balandžio 12-13 d.d. rengiu IV JAV lietuvių katalikų sielovados konferenciją,

"Jėzaus Kristaus pašaukti (Rom 1:6); Pasauliečių vaidmuo Bažnyčios pastoracijoje"


Kviečiami dalyvauti visi lietuviškų parapijų ir misijų klebonai/administratoriai, kunigai, vienuoliai, vienuolės, diakonai bei pastoracinį darbą dirbantys pasauliečiai.

Džiaugiamės, kad dalyvaus garbės svečias URM Užsienio lietuvių departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams J.E. Gintė Damušytė, skirta ryšiams su Pasaulio lietuvių bendruomene.

Konferencijos programa
I dalis: balandžio 12 d. 7.v.v.; vigilijos maldos vakaras
Pal. Jurgio Matulaičio misijoje
14911 W. 127th Street, Lemont, IL

II dalis: balandžio 13 d. Ateitininkų namuose
1380 Castlewood Drive, Lemont, IL
8:30 v.r. registracija/ kavutė
9:00 v.r. sveikinimai, programos pradžia
12:30 v.p.p. pietūs
4:30 v.p.p. konferencijos pabaiga
5:00 v.p.p. Mišios (Pal. Jurgio Matulaičio misijoje)

* VIETOS RIBOTOS; IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA PRIVALOMA. Malonėkite užsiregistruoti iki balandžio 1 d. Kaina: $25 (registracija ir pietūs)

Registracija ir pasiteiravimai:
Palaiminto Jurgio Matulaičio misijos raštinė
tel. (+1) 630-257-5613
el. paštas: matulaitismission@sbcglobal.net

Pagarbiai Kristuje,
Prelatas Edmundas J. Putrimas

Prelato Edmundo Putrino Kalėdinis sveikinimas

“Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas” (Izaijas 9,5).

Brangūs broliai, seserys Kristuje,

Kalėdų slėpinyje Dievas apsireiškė per savo Sūnų Jėzų Kristų. Kalėdos yra ypatingas šventinis laikotarpis, kurio metu žmogus labiau siekia susipažinti su gyvuoju Kristumi ir vienytis su Juo dalyvaudamas iškilmingose Mišių apeigose, susikaupimuose, kalėdinių giesmių koncertuose, gilesniame maldos išgyvenime bei švenčiant Kūčių vakarą ir Kalėdų dieną su lietuviškomis tradicijomis. Kalėdos nėra atostogos, o pasitraukimas iš kasdienybės į šventają tylą, taip švelniai išreikštą Franz Güberio giesmėje Tyli naktis.

Kalėdoms artėjant, prasidėjo popiežiaus Benedikto XVI paskelbti “Tikėjimo metai”, kurie mums primena mūsų atsakomybę dalintis tikėjimo dovana su kitais. “Mums reikia žmonių, kurie kalbėtų su Dievu ir įdant kalbėtų apie Dievą”, aiškina Popiežius. Kalėdų laikotarpis yra puiki proga suaugusiems labiau susipažinti su kalėdinio tikėjimo tiesa, t.y., kad “Šventosios Dvasios veikimu, (Kristus) priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi” (Tikėjimo išpažinimo malda). Svarbu ir su vaikais ir anūkais pasikalbėti apie Kalėdų laikotarpio tikrąją prasmę, jog Kalėdos yra apie mūsų Išganytojo Emanuelio gimimą, o ne tik apie Kalėdų senio dovanų maišą.

Kaip tik naujasis evangelizacijos siekis yra iš naujo atrasti tikėjimo džiaugsmą ir juo pasidalinti įvairiais būdais. Tai ne vien kunigų veiklos atsakomybė, nes visi turime asmeniškai priimti tikėjimą į Dievą savo širdyse ir gyvenime. Prisiminkime, kad Kalėdos yra Dievo didžiausia meilės dovana mums ir duodama, kad ja dalintumės. Aš šį Dievo meilės įgyvendinimą esu paliudijęs aplankydamas įvairias lietuvių katalikų bendruomenes išeivijoje:

 Kai Sao Paolo, Brazilijoje, įvyko “Dievo gailestingumo” simpoziumas, programą praturtino visa lietuvių bendruomenė, Šv. Juozapo lietuvių parapijos choras, abu tautinių šokių ansambliai ir net iš Montrealio atvykęs Kanados choras bei vietiniai brazilai teologai ir dvasiškiai, kurie visi pasidalino mintimis apie Dievo gailestingumą.

 Londone, Jungtinėje Karalystėje, jau 100 metų Šv. Kazimiero lietuvių parapija su savo klebonais ir savanoriais parapijiečiais aptarnauja lietuvių bendruomenę, kuri šiuo metu yra viena iš didžiausių išeivijoje.

 JAV, Kanadoje ir Europoje yra daug įvairių lietuvių bendruomenių, įsisteigusių mažesniuose miestų centruose, kur dar nėra įsteigta nei lietuviškų parapijų nei misijų. Bendruomenių nariai savo iniciatyva kviečia lietuvius kunigus lankytis ir atnašauti Mišias lietuvių kalba.

Lieku dėkingas visiems dvasiškiams - kunigams, vienuoliams, vienuolėms, katechetams ir savanoriams, kurie jungiasi ir remia lietuvių katalikų veiklą užsienyje, mūsų lietuviškose parapijose ir misijose. Per jų pasiryžimą, Evangelijos skelbimas įsikūnija ir virsta pagalba artimui, dvasine ir labdaringa parama vargšams, švietimo galimybėmis katechizuojant ir evangeliziuojant vaikus ir suaugusius, ypač besiruošiantiems priimti sakramentus. Jų įsijungimas į vietinį lietuvišką bendruomeninį gyvenimą padeda perduoti ir išlaikyti mūsų krikščioniškas ir tautines vertybes bei tapatybę.

Linkiu visiems išgyventi savo asmenišką susitikimą su Dievu šv. Mišiose ir ypač per šias Kalėdų šventes.

Šv. Kalėdų laikotarpio palaima telydi jus ir jūsų šeimos narius per 2013 metus.

Linksmų Šv. Kalėdų!


 

“A child was born to us, a son was given” (Isaiah 9,5).

Dear Brothers and Sisters in Christ,


Through the mystery of Christmas, God reveals Himself to us in His Son, Jesus Christ. Christmas is a special time of year when we try to become more fully aware of the Living Christ through our attendance at Mass, special retreats, Christmas concerts, prayer as well as through our Lithuanian traditions during the celebration of Christmas Eve and Christmas Day. Christmas is not just a holiday - it is a special time when we are drawn into a holy reflective silence, as expressed by the words and music of Holy Night by Franz Grüber.

The Year of Faith, proclaimed by Pope Benedict XVI, began before the Christmas season and reminds us that it is our responsibility to share our gift of faith with others. “We need people who speak to God and about God”, explains the Pope. This is a perfect time for adults to become better acquainted with the main belief associated with Christmas – that “Lord Jesus Christ, the only begotten Son of God...came down from heaven and by the Holy Spirit was incarnate of the Virgin Mary, and became man” (Apostles’ Creed). Let us also share this true meaning of the birth of Christ with our children and grandchildren. They, too, must learn that the heart of the Christmas message is about the birth of our Saviour Emmanuel, who changed the world, and not just about a Santa Claus and a bag of gifts.

The goal of the Year of Faith is to rediscover the joy of faith and, through the new evangelization, to share that joy with others. This is not just the responsibility of priests but is also ours – we must all put our belief in God into action in our lives. So at this time of year, let us remind ourselves that Christmas was God’s greatest gift of love to us – a gift of love that we can truly share. This year I witnessed the sharing of God’s love during my visits to various Lithuanian Catholic communities in the diaspora:

 In Sao Palo, Brazil, during the Symposium on God’s Divine Mercy, the program was enriched by the participation of the whole community: the St. Joseph’s Lithuanian parish choir, both folk dancing ensembles, a choir visiting from Montreal, Canada, and local Brazilian theologians and spiritual leaders. They all worked together to bring about a better understanding and appreciation of God’s Divine mercy.

 In London, United Kingdom, during the past 100 years, the many volunteer parishioners and pastors of St. Casimir Lithuanian Church through good works have faithfully served and continue to serve the Lithuanian community which, at this time, is one of the largest in the diaspora.

 Various Lithuanian communities have established themselves in smaller metropolitan areas of the United States, Canada and Europe where no Lithuanian parishes or missions have been established. Yet on their own initiative, the faithful invite Lithuanian priests and help organize the celebration of the Sunday Liturgy in the Lithuanian language.

I offer my sincere gratitude to all the spiritual leaders – priests, brothers, sisters, catechists and volunteers – for their work with Lithuanian Catholics in our Lithuanian parishes, missions and organizations in the diaspora. As a result of their dedication, their sharing of the Gospel message becomes embodied in the help extended to one’s neighbour, in the support of the downtrodden, in the teaching of children and adults about God and in the preparation of those who will accept the sacraments. The involvement of the laity in the spiritual life of the Lithuanian community helps to maintain our Christian and Lithuanian values and identity.

I invite you all to experience a personal relationship with Christ during your attendance at Mass, especially during this Christmas season.

May the Peace of Christmas be with you and your families during 2013.

Merry Christmas!


Advento ir Kalėdų laikotarpio šv. mišių tvarka Palaimintojo J. Matulaičio misijoje Lemonte, JAV

Mišių tvarka PDF formoje


Šv. Mišios už lietuvius gyvenančius užsienyje

Gerbiemieji,

Jei kas bus Vilniuje lapkričio mėnesio 14 dieną, nuoširdižiai kviečiame dalyvauti Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų Mišiose už lietuvius gyvenančius užsienyje.

Mišių celebrantas vyskupas Gintaras Grušas.

Mišios bus atnašaujamos lapkričio mėnesio 14 dieną 12:00 valandą Aušros Vartų koplyčioje.

Čia galite rasti atlaidų plakatą su programa

Pagarbiai Kristuje, prelatas Edmundas Putrimas

NIUJORKAS - UŽ BLAIVIĄ LIETUVĄ!

Kviečiame Niujorko lietuvius dalyvauti naujame pasaulio lietuvių renginyje - bėgime "Už BLAIVIĄ LIETUVĄ".

Renkamės 2012 m. lapkričio 3d. (šeštadienį) 11 val. Brooklyn, prie CONEY ISLAND karuselių. Važiuoti N,D,F,Q metro iki paskutinės stotelės. Bėgsime (eisime) 1,5 km. palei Atlanto vandenyną link Braitono, ir tiek pat - atgal. Viso 3 km. Siūlome turėti lietuvišką atributiką, fotoaparatą.

Bėgimai vyks kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį.



Rengėjai: Vilniaus Pilaitės sveikuolių klubas "GILUŽIS".

Registracija:
Vadovė Genovaitė Meškėlienė
el. p: genesartai@yahoo.com
Tel. 917-399-1730 (tik po 21 val)

Palaimintojo J. Matulaičio Lietuvių Katalikų misija kviečia į Bendruomenės Mišias ir tarnysčių mugę

Rugpjūčio 15d. 2012

Mielieji,

Palaimintojo Jurgio Matulaičio Lietuvių Katalikų misija kviečia visas nepelno siekiančias organizacijas, kurioms rūpi savanoriškas darbas ir tarnystė, dalyvauti mūsų Bendruomenės Mišiose ir tarnysčių mugėje šių metų rugsėjo 30d., 10:30 v. r. (tą savaitgalį bus tik šios mišios).

Tai būtų puiki proga jūsų organizacijai prisistatyti ir pabendrauti su žmonėmis (rodykite nuotraukas, plakatus, dalinkite lankstinukus ir informaciją apie Jūsų organizacijos veiklą). Misija parūpins stalus. Kviečiame visus kas gali atsinešti savo mėgstamą desertą, vaisių. Misija pasirūpins kitomis vaišėmis.

Stalai bus paruošti sekmadienį ryte, tad kviečiame atvykti jau 8:30 v. r., kad iki 9:30 v. r pasiruošimo darbai būtų baigti. Stalai bus pažymėti organizacijų ir tarnysčių vardais. Laukiam jūsų atsakymų, prašau praneškite apie dalyvavimą iš anksto adresu matulaitismission@sbcglobal.net, kad turėtumėte jums stalą.

Pagarbiai,
Daina Čyvienė

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS XIV SEIMAS

2012 metų rugpjūčio 6 - 10 d. Vilniuje vyks Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) seimas.

Rugpjūčio 6 dieną (pirmadienį) Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje (Dominikonų g. 9) 18 valandą bus aukojamos šv. mišios skirtos užsienio lietuviams. Mišių tiesioginės transliacijos galima bus klausytis per Marijos radiją

Čia galite rasti visą PLB Seimo programą

Prelato E.Putrimo sveikinimas Čikagoje vykstančiai palaimintojo J.Matulaičio jubiliejinei šventei

Broliai ir seserys Kristuje,

“Dvasia, Viespatie ateik,
Spindulių dangaus mums teik!”
– Sekminių sekvencija


Švenčiame Palaimintojo Jurgio Matulaičio, buvusio Vilniaus arkivyskupo ir apaštališkojo pasiuntinio Lietuvai, 25 metų beatifikacijos jubiliejų. Tai iškilus paminėjimas ir pagerbimas Lietuvos sūnaus, kuris visuotinės Bažnyčios pripažintas palaimintuoju. Nepaisant daugelio sunkumų ir kliūčių jis mylėjo Bažnyčią ir savo Tėvynę Lietuvą.

Popiežius Jonas Paulius II, ruošdamas paskelbti Palaimintojo Jurgio Matulaicio beatifikaciją, savo Apaštaliniame laiške rašė, kad birželio 28 d 1987 m., “…bus man didelis džiaugsmas iškelti į altorių garbę … labai garbingą Bažnyčios ir lietuvių tautos sūnų Dievo tarną arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Kaip tikras “Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas” (2 Pt 1, 1) jis buvo toliaregis ir rūpestingas ganytojas visiems savo tikintiesiems, net patiems tolimiausiems. Būdamas ištikimas savo vyskupiškam šūkiui: “Nugalėk blogį gerumu”, jis savo ganytojiškoje tarnyboje siekė uždegti visų širdis Dievą mylėti.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio vyskupiškas šūkis, “Nugalėk blogį gerumu” turėtų tapti mūsų asmeninis, šeimyninis ir bendruomeninis šūkis, kuris kviestų priimti, o ne atstumti, suvienyti, o ne skaldyti, daryti gėra su pasitikėjimu, kad gėris su laiku nugalės blogį, panaikins praeities žaizdas ir nesusipratimus.

Kardinolas Bačkis savo pamoksle pradedant švęsti Palaimintojo arkiv. Jurgio Matulaičio metus, sakė: “Savo pamaldumu, tvirtumu, nuolankumu, ištikimybe Dievui ir Bažnyčiai (Palaimintasis Jurgis Matulaitis) paliko neišdildomą pėdsaką mūsų tautoje… ir visoje Krikščionijoje. Jo pavyzdys mus drąsina ir ragina, pasak palaimintojo, nebijoti būti vienos minties su Bažnyčia.”

Palaimintojo Jurgio Matulaičio maldos žodžiai telydi mus mylėti mūsų Viešpatį Dievą. “Tiek man malonių esi, Viešpatie, suteikęs, ką aš Tau už tai atiduosiu, ką paaukosiu, kaip atsilyginsiu? Ką turiu, viskas Tavo; taigi, ką aš tau galiu duoti? Viską, ką turiu. Iš savęs nieko neturiu, bet iš Tavo malonės esu turtingas. Viską tau pašvenčiu.”

Pagarbiai Kristuje,
Prelatas J. Putrimas

a.a. Prelatas Ignas Urbonas

Prelatas Ignas Urbonas Prelatas Ignas Urbonas mirė Lemonte, JAV, 2012 gegužės 19 d.

Gimęs 1910 12 05 Andriaus ir Marcelės Urbanavičių šeimoje, antras septynių vaikų, Valėniškių kaime, Nemunaičio valsčiuje, mokėsi Vabalių bei Merkinės mokyklose, Kauno „Pavasario“ progimnazijoje, 1930 baigė Alytaus gimnaziją, nuo jaunystės ateitininkas. Po Kauno kunigų seminarijos ir VDU, arkivyskupo J. Skvirecko įšventintas kunigu. Dirbo Želvoje, Varėnoje, Kaišiadoryse, Aukštadvaryje, kai frontas nubloškė į Vokietiją. 1945-49 kapelionavo lietuviams studentams, pats įgydamas filosofijos ir Bažnyčios istorijos daktaratus. Atvykęs į East Saint Louis pas kun., vėliau vysk. Antaną Deksnį, tarnavo įvairiose parapijose, kol 1954 pakviestas į Gary, Indiana. Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonu tapo 1966, mokytojaudamas lituanistinėje mokykloje, būdamas Moksleivių ateitininkų sąjungos dvasios vadu, stovyklų kapelionu, plačiai dalyvaudamas spaudoje ir renginiuose. 1961 surengė Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimą, nuolat priklausė Amerikos lietuvių kunigų vienybei, vadovavo Čikagos skyriui. Prelatu pakeltas 1990. Lietuvą pirmą kartą aplankė 1992. Šv. Kazimiero parapiją 1998 uždarius, persikėlė prie pal. J. Matulaičio misijos Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, talkindamas Mišiose, dalyvaudamas renginiuose, rašydamas į spaudą, 2006 išleido knygą „Ilga mano kelionė“. Lietuvoje atšventė 60 m. kunigystės jubiliejų, lemontiškių ir kitų bičiulių tarpe – 100 metų amžiaus, 75 m. kunigiškos tarnystės.

Turėdamas nepaprastai gerą atmintį, mielai pasakodavo, knygoje aprašė asmenis ir įvykius, kurių retas kuris būtų sutikęs ar matęs. Pažino kun. A. Miluką, V. Mykolaitį-Putiną, spėjo pamatyti Dievo tarnaitę Motiną Mariją Kaupaitę. Mielai keliaudavo, JAV aplankė 1939, dalyvavo Eucharistiniuose kongresuose Bogotoje, JAV, Bombėjuje, aplankė įvairių šalių lietuvius kunigus bei bendruomenes, Romoje susitiko su Lietuvos dvasininkais Vatikano II suvažiavimo metu. Visą gyvenimą vertino bičiulystę, ypač su vysk. A. Deksniu, kun. Jonu Plankiu, prel. Petru Celiešiumi, kun. Titu Narbutu. Iš Lemonto ištikimai draugavo su Indianos lietuviais, buvusiais parapiečiais, talkino pal. J. Matulaičio misijoje.

Lietuvoje gyvena prelato seserys Ona Prieskienienė su dukra, Bronislava Venslavičienė su šeima, brolienė Vlada su sūnumis Auksiu ir Virgilijumi, brolėnas Leonas.
The Rev. Msgr. Ignas Urbonas, of the diocese of Gary, IN, and Kaisiadorys, Lithuania, died May 19, 2012, at his home at the Blessed Jurgis Matulaitis Mission, Lemont. Born in Valeniskes, Lithuania, he studied at the Kaunas seminary and Vytautas Magnus University, was ordained Roman Catholic priest in 1935, serving in several parishes and schools, until World War II displaced him to Germany. He worked among refugees, also completing doctorates in philosophy and Church history at the University of Bonn. Coming to the U.S. in 1949, he served in East St. Louis and other parishes in the diocese of Belleville. In Gary, Indiana, he was associate pastor at St. Casimir Lithuanian parish from 1954, and pastor from 1966 to 1998. Msgr. Urbonas was very active in the Lithuanian community around Chicago, participating in academic, religious and social events and committees, writing numerous articles for the press. Retiring to Lemont, he wrote an autobiography „My Long Journey“ (in Lithuanian), recounting many events, travels to distant places, church and political matters, persons he knew and befriended. Monsignor kept in touch with former parishoners in Northern Indiana. Feted by parishoners of the Blessed Jurgis Matulaitis Lithuanian Catholic Mission on his 100th birthday and at 75 years in the priesthood, he maintained his pleasant and humorous style into old age and illness. Living in Lithuania are two sisters, Ona Prieskienienė, Bronislava Venslavičienė, sister-in-law Vlada, nephews Leonas, Auksius, Virgilijus Urbanavičius.

Prel. E. Putrimo 2012 m. Velykų sveikinimas išeivijos lietuviams katalikams

“Jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje… ir visa jam palenkė po kojų o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios, kuri yra jo Kūnas, pilnatvė to, kuris visa visur pripildo” (Pauliaus laiškas efeziečiams 1:20, 22-23).

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Socialinė žiniasklaida, kaip Facebook, Twitter, blog`ai, podcasts, video ir dalinimasis nuotraukomis, yra žymiai pakeitus bendravimo ir susisiekimo būdą organizacijoms, bendruomenėms bei individams. Dabartinės žinios, mintys, net ir gandai, pasklinda po pasaulį akimirksniu. Socialinė žiniasklaida sudaro sąlygas pasidalinti mintimis su kitais, sustiprina santykius ir sujungia su plačiu pasauliu. Tačiau, kyla ir sunkumai: pvz,. jei silpnas saugumas, tai būna pažeistas privatumas, plinta klaidinga informacija, kuri, savo ruožtu, gali sunaikinti žmonių reputaciją, smeižti jų tikėjimą ar net sukelti spaudimą pakeisti organizacijų tikslą. T. Nico dal Molino rašė straipsnyje „Atrasti savąjį palaiminimą“ (Bernardinai.lt/2012-02-02) „…Žaibo greitumu plinta gėdos kultūra, propaguojanti požiūrį, kad jei nesi toks kaip kiti, nesi kitų pripažintas, didžioji masė tave neišvengiamai „ekskomunikuos“. Šiai kultūrai talkina spartėjantis negatyvizmas...“

Deja, šiais laikais kai kuriems katalikams tapo norma kritiškai „pasirinkti“ ką tikėti ir kaip tikėjimą praktikuoti. Popiežius Benediktas XVI vadina šią praktiką „reliatyvizmo diktatūrą“ - formą, kuri nepripažįsta nieko galutinai ir kurių standartus sudaro vien tik savo ego ir troškimai“ (Popiežius Benediktas XVI, 2005 m. konklavos pamokslo įvadas). Lietuviai, kurie pergyveno nacių ir sovietų puolimus, supranta, kokia neigiama diktatūros ideologija, kuri bandė pavergti mūsų tautinį tapatumą, panaikinti mūsų šalį ir net prieštaravo Katalikų Bažnyčiai, pašalino tikėjimo laisvę. Šv. Paulius, kuris pats persekiojo krikščionis (Apd 9:1-3, 22:2-6), patyręs Prisikėlusio Kristaus viziją atsivertė ir tapo Tautų apaštalu (Apd 9:1-22; 22:1-16). Šiandien skaitydami jo laiškus Naujame Testamente, suprantame, kad šv. Paulius niekada neatskyrė tikėjimo troškulio nuo Bažnyčios. Net ir Palaimintasis Jurgis Matulaitis rašė savo dienoraštyje, „Duok, Dieve, kad dėl Taves ir Tavo Bažnyčios dar daugiau galėčiau dirbti, vargti ir kentėti. Duok, kad sudegčiau nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Taves ir Tavo Bažnyčios“ (1913.04.05), išreikšdamas mūsų asmeninio dvasingumo ryšį, jungiantį mus su Kristaus mistiniu kūnu – su Bažnyčia.

Jėzus taip pat turėjo problemų su korupcija, grasino „nugriauti šventyklą ir pažadėjo ją atstatyti per tris dienas“ (Jn 02:19). Tačiau, Jis niekada nereikalavo išardyti žydų tikėjimo praktikos. Kitaip tariant, Jėzus atėjo ne panaikinti įstatymą, tačiau jį įvykdyti (Mt 05:17). Kristaus meilėje nuodėmingam pasauliui randame mūsų Bažnyčios pradžią, mūsų sakramentų šaltinį, žmogaus istorijos supratimą ir viltį amžinajam gyvenimui. Jo kunigystėje, Jo aukoje ant kryžiaus, Jo prisikėlime išaugo mūsų relinginės apeigos, kurias Bažnyčia mums perduoda, tęsdama Kristaus atpirkimo darbą.

Netrukus mes, tikintieji, švęsime šv. Velykų Tridienį, pradedant Didžiojo ketvirtadienio Paskutine vakariene, Didžiojo penktadienio aistra ir nukryžiavimu, o baigsime mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimu Velykų sekmadienį. Lai šis laikotarpis nelieka tik socialiniu susitikimu, bet suteikia mums dvasinį atnaujinimą ir gilesnį supratimą, kad visi mes esame dalis Bažnyčios – prisikėlusio Kristaus bendruomenės.

Linkiu Jums palaimintų ir linksmų šv. Velykų!
Prelatas E.Putrimas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) Delegatas
užsienio lietuvių katalikų Sielovadai
“God put this power to work in Christ when he raised him from the dead … And he has put all things under his feet and has made him the head overall things for the Church, which is his body, the fullness of him who fills all in all” (Ephesians 20,22-23).

Dear Brothers and Sisters in Christ,

Social media, including Facebook, Twitter, blogs, podcasts, texting, video and picture sharing, has substantially changed the way organizations, communities, and individuals communicate. Current events, ideas, even rumors are posted around the world in mere seconds after an event occurs. The benefits of social media include information sharing, strengthening of relations and connecting to new audiences. However, there are challenges posed by the use of social media, such as weak security, privacy invasion and the spreading of false information, which, in turn, can destroy the reputation of people, their beliefs or even the organizations to which they belong. Fr. Nico dal Molino writes in his article, “Find your Blessedness” (Bernardinai.lt 2012.02.02), “With the speed of a lightning strike, the culture of shame promotes the view that, if you’re not like others, if you are not recognized by others, then you will inevitably be ‘excommunicated’. This type of culture is supported and accelerated by negativism..."

Unfortunately, in this day and age, it has become the norm for Catholics to be critical of the truths of our faith and to ‘choose’ what we practice as Catholics. Pope Benedict XVI calls this a form of “Dictatorship of Relativism” that does not recognize anything as definitive and whose standard consists solely on one’s own ego and desires” (Pope Benedict; opening of 2005 Conclave homily). Lithuanians, who were victims to the Nazi and Soviet invasions during World War II, are very much aware of how destructive such "Dictatorship" ideologies are. These ideologies fought to subdue our national identity, our country and even went against the teachings of the Church and removed our fundamental freedom of worship. St. Paul, who persecuted Christians (Acts 9:1-3, 22:2-6), experienced the vision of the Risen Christ, which led to an intense moment of conversion (Acts 9:1-22, 22:1-16). Today as we read his letters in the New Testament, we realize that he never separated the need to believe from being a member of the Church. Even Blessed Jurgis Matulaitis wrote in his diary, "My God, allow me to work, to face hardship and to suffer for you and the Church. Allow me to burn with the flame of love for you and the Church” (1913.04.05), expressing the relationship of personal spirituality that binds us to the Mystical Body of Jesus Christ, the Church.

Jesus also had issues with corruption in his day and threatened to “tear down the Temple and promised to rebuild it in three days” (John 2:19). However, He never called for the dismantling of the religious practices of the Jewish faith. In other words, Jesus came not to “abolish the Law” but to fulfill it (Matthew 5:17). In the love Christ showed for a sinful world we find the beginning of our church, the source of our sacraments, the key to understanding the human story, and our hope for eternal life. His priesthood, his sacrifice on the Cross, his Resurrection brought forth the religious practices that the Church has passed down to us to continue Christ’s work of Redemption.

Soon we will prepare to celebrate the Easter Triduum, beginning with the Last Supper on Holy Thursday, the Passion and Crucifixion of Good Friday and ending with the Resurrection of our Lord Jesus Christ on Easter Sunday. Let this be not only a time of social gatherings and cultural events but most importantly an opportunity for spiritual renewal and appreciation of who we are as a Church - the community in Christ.

Wishing you a blessed and happy Easter!
Msgr. E.J. Putrimas
Lithuanian Bishops’ Conference Delegate
for the Lithuanian Catholic Apostolate Abroad

Gavėnios dvasinio Atsinaujinimo dienos NY (kovo 24 -26 d) Apreiškimo bažnyčioje

Atvyksta katalikų bendruomenės “Gyvieji Akmenys” keturi nariai iš Kauno, kurie savo atliekamom giesmėm, maldom, liudijimais padės mums geriau pasiruošti Šv.Velykų šventei.

Viskas vyks Apreiškimo bažnyčioje (259 N., 5th St., Brooklyn, NY):
Kovo 24 d. (šeštadienį ) 5 val.p.p Kryžiaus kelias su giesmėm, ilgesniais pamąstymais.
Kovo 25 d. (sekmadienį) 10 val.r. Šv. Mišios. “Gyvieji Akmenys” – gros ir giedos
Po šv. Mišių, bus pietūs ir pabendravimas su svečiais.
Kovo 26 d.(pirmadienį) Apreiškimo parapijos Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo šventė.
6 val. p.p. Užtarimo maldos kurias praves “Gyvieji Akmenys”
7:30 p.p. Iškilmingos Šv. Mišios.
Kviečiame visus paskirti gailestingam Dievui truputi brangaus laiko ir atvykti į bažnyčią šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį pasisemt gyvojo Dievo malonių. Daugiau apie „Gyvuosius Akmenis“ galite pasiskaityti http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/8067

Lietuvių katalikų religinės Šalpos 50-čio jubilietus

Lietuvių katalikų religinės Šalpos 50-čio jubilietus

Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misija - Sriubos pietūs



Surinktas pelnas bus skiriamas

remiančiai sriubos valgyklas Lietuvoje.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio Misija

Kovo 18d. 12:15 p.p.

PLC Pokylių Salėje
14911 127th St.
Lemont, IL 60439
Prašome užsiregistruoti iš anksto Misijos raštinėje
tel: (630)257-5613.
Siūlioma auka - $15 (asmeniui), $30 (šeimai)

Dėkojame visiems, kurie atsiliepiate į Viešpaties raginimą sušelpti alkstančiuosius.


MIELI TAUTIEČIAI, PASITIKIME SVEČIĄ!

VYGAUDAS  UŠACKAS - Lietuvos diplomatas Ambasadorius Ypatingasis Pasiuntinys ir Europos Sąjungos Misijos Vadovas Afganistane Šių metų vasario 27 d., pirmadienį, Airijos Tarptautinių ir Europos Reikalų Instituto kvietimu Dubline lankysis Iškilusis Lietuvos diplomatas Ambasadorius Ypatingasis Pasiuntinys ir Europos Sąjungos Misijos Vadovas Afganistane

VYGAUDAS UŠACKAS


Todėl Airijos Lietuvių Katalikų Misija kviečia visus geros valios tautiečius į susitikimo vakarą.

Programa:
19 val. Šv.Mišios už Tėvynę Lietuvą Šv.Andriejaus Bažnyčioje,
Westland Row, Dublin 2.
Po Šv.Mišių susitikimas su garbinguoju SVEČIU bažnyčios svetainėje.
Vaišių stalas - suneštinis.

TEGYVUOJA LIETUVA!


Airijos Lietuvių Katalikų Misija
Kun.Egidijus Arnašius

Sausio 13-ąją paminekime visuotine pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liūdija“

Kviečiame prisijungti paminint Sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną. Dalyvaukime visuotinėje pilietinėje akcijoje “Atmintis gyva, nes liūdija” su malda ir uždegdami žvakutes.
Tegul jie ilsisi Viešpaties ramybėje...

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimas

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas ir įvairias Lietuvos institucijas prisijungti prie jau kasmetine tradicija tapusios pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Šios akcijos metu − 8.00 valandą − bus užgesinama šviesa ir visose languose dešimčiai minučių − uždegamos atminties žvakutės.

Iniciatyva skirta prisiminti ir visuotinai paminėti kaip prieš 20 metų vienybės jausmo ir laisvės troškimo apjungti Lietuvos piliečiai apgynė atsikūrusios valstybės nepriklausomybę ir atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą.

Laiškas iš prelato E. Putrimo - 2011 Kalėdos

Brangūs broliai ir seserys Kristuje, lietuviai Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos bei Australijos žemynuose,

“Jie nuskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį… Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dieva už visą, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta” (Luko 2:16-17,20)


Kalėdų ryto Šv. Mišių skaitinio ištrauka iš Luko Evangelijos: piemenėliams angelas nurodė, kur rasti ir kaip atpažinti gimusįjį Išganytoją. Kalėdų geroji žinia prasidėjo su paprastais piemenėliais, kurie pasiryžo ieškoti, ir radę, įtikėjo jog kūdikėlis tikrai Mesijas – Viešpats. Grižę namo garbindami ir šlovindami Viešpatį, jie savo liudijimu patyrė gyvą ryšį su Dievu.

Mes skaitome, ypač Evangelijose ir Jo pamokymuose, kad Jėzus yra tas, kuris mūsų kantriai laukia. O ką Jis iš mūsų reikalauja? Kad atsilieptumėm ir įgyvendintumėm savo krikščionišką tikėjimą religiniais veiksmais, bendruomeninėmis maldomis, aukomis, apeigomis ir gyvu įsijungimu į bažnytinį gyvenimą.

Kalėdų slėpinys mus kviečia surasti gyvąjį Kristų ir Jį priimti savo gyvenime, savo namuose, šeimoje, parapijoje, bendruomenėje gerbdami Jį ne kaip įdėją arba jausmą bet šlovindami Jo dieviškasias savybes – gailestingumą ir visagalybę. Palaimintasis Jurgis Matulaitis rašė savo dienoraštyje, Užrašuose, kad “Krikščionys gerbia Dievą ne tik kaip Jo kūriniai ar tarnai, bet ypač kaip Jo vaikai …”

Praėjusių metų vasario mėnesį man teko aplankyti lietuvius kalinius tolimoje Limos mieste Peruvijoje, kur kalėjimo patalpose šventėme Susitaikymo sakramentą ir Šv. Mišias. Buvo įspūdinga paliudyti, kad ir tokiose sąlygose kaliniai nepraradę vilties bet ja tikėdami ieško atpažinti Dievą. Žmogaus širdis, kuri suranda Dievo gailestingumą tampa pajėgi gailestingumą dovanoti kitiems. Tai yra didžiausia ir brangiausia dovana, kai mes galime parodyti atlaidumą ir duoti vilties tiems, kurie skurdžiai gyvena, apleistiesiems, nelaimės ištiktiesiems bei ligoniams. Jėzus sako, “Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo” (Mt 5:7).

Švč. M. Marija priimdama dieviškos motinystės Malonę pripažino savo maldoje Magnificat: “Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu savo Gelbėtoju” (Luko 1:47). Kaip ir tie piemenėliai iš praeities, ieškokime Kristaus ir Jį atradę priimkime savo kalėdinėje šventėje Jį garbindami ir šlovindami.

Nuoširždiai dėkoju visiems, kurie Užsienio lietuvių katalikų sielovados darbus paremia žodžiu bei aukomis.

Jėzaus gailestingumo dvasia telydi Jus per 2012 metus. Linkiu palaimintų ir džiugių švenčių!

Prelatas Edmundas J. Putrimas
Dearest brothers and sisters in Christ,

“So they hurried off and found Mary and Joseph and saw the baby lying in the manger … The shepherds went back, singing praises to God for all they had Heard and seen; it had been just as the angel had told them” (Lk 2:16-17,20).

This Christmas morning exerpt from Luke’s Gospel reveals to us that the shepherds were guided by an angel to find and recognize the baby Jesus. The Good News of Christmas began humbly with ordinary shepherds who were determined to find the Christ Child and, after seeing him, they believed that he was truly our Lord, the Messiah. Imagine the joy and praise they gave to God as they returned home, feeling a living connection to their Lord. The Gospels and Jesus’ lessons and parables teach us that Jesus is the one who waits patiently for us to find him. But what does he expect of us? Simply that we answer his call and live our Christian faith through an active participation in Church life – through our prayers, offerings, and in our daily interactions with others.

The Christmas Mystery invites us to search for the living Christ and, having found him, to accept him into our lives, our homes, our families, our parishes, our communities – not just as an idea or feeling but recognizing and praising his Godlike features and omnipotence. Blessed Jurgis Matulaitis wrote in his journal, My Notes, that “Christians worship God not just as His creations or servants but as His children…”

In February of 2011 I had the opportunity to visit with some Lithuanians who are presently jailed in Lima, Peru. Within the walls of this penitentiary they participated in the celebration of the sacraments of Reconciliation and the Holy Eucharist. It was inspiring that even in circumstances like these, the prisioners had not lost their faith in God but found Him present within those walls, believed in Him and found hope in Him. A person’s heart that find the mercy of God is then enabled to give the gift of mercy and forgiveness to others. This is the greatest gift that we can share with others – to show forgiveness and offer hope to those living in poverty, to those who are marginalized or suffering from misfortune or are sick. Jesus taught us that “happy are those who are mercuful to others: God will be merciful to them” (Mt. 5: 7).

When Holy Mother Mary accepted the Grace of divine motherhood, she prayed in the Magnificat, “My soul praises the Lord: my soul is glad because of God my Saviour” (Lk 1:47). Let us search for Christ just as those shepherds did long ago and having found Him, like Mary, let us welcome Him into our Christmas celebrations by praising and worshipping Him.

I take this opportunity to thank you for your prayers, for your encouragement and for your financial support, which enable me to continue with my duties and responsibilities as the Lithuanian Bishops’ Conference Delegate to the Apostolate of Lithuanian Catholics Abroad.

May the blessings of Christmas enter your hearts. May the gift of Christ’s birth bestow on you the courage to be merciful and forgiving.

Wishing you a blessed and happy Christmas!

Monsignor Edmond J. Putrimas

Dievas visada su mumis

AdventasBažnytinis kalendorius kasmet praneša, kad atėjo advento metas. Adventas byloja apie viltį, kuri nors kartais ir susilpnėja, bet vis dar išlaiko pojūtį, kad ateis Karalius ir atsilieps į mūsų lūkesčius. Adventas skelbia mums, kad Dievas, nors kartais atrodo ir nutolęs nuo mūsų, vis vien yra teisingas, tad Jis įgyvendins teisingumą. Tai vieną kartą įvyko ir dar kartą įvyks, kai sugrįš Mesijas, kuris pasauliui atneš taiką, teisingumą ir teisumą. Adventui būdinga laukimo, pasirengimo ir troškimo dvasia. Jis pabrėžia aistringą išgelbėjimo iš blogio ilgesį, simbolizuoja kančią tų, kurie patyrė prievartą ir neteisybę, tačiau dar viliasi sulaukti Dievo, kažkada išklausiusio raudančius vergus, išgelbėjimo. Adventas yra pasiruošimo laikas, kuriame pagrindinis dėmesys telkiamas ties malda. Jei gavėniai yra būdingas pasninkas ir atgailos dvasia, tai adventui – nuolanki atsidavimo ir budėjimo malda, prašymas išgelbėti iš nevilties bei baimės, maldavimas tų, kurie klaidžioja tamsoje ir laukia didelės šviesos! Todėl advento akcentas yra šviesos ir žiburiai. Advento metas mūsų širdyse pažadina Dievo Sūnaus atėjimo viltingą laukimą ir yra tinkama proga pasiūlyti visai Bažnyčiai ir visiems geros valios žmonėms tikėjimą Dievo gailestingumu, per jį pasiekiamą išganymą ir amžinąjį gyvenimą. Visišką pasitikėjimą gailestinguoju Viešpačiu savo gyvenimu ir mokymu, o ypač mirtimi ant kryžiaus ir prisikėlimu apreiškė prieš dvidešimt amžių Betliejuje gimęs Jėzus.

Popiežius Benediktas XVI primena šiuolaikinės visuomenės padėties prieštaringumą, kada vadinamoji mokslo pažanga tikėjimą ir viltį vis labiau priskiria privačiai bei individualiai sferai, tačiau tuo pačiu metu kartais netgi dramatiškai pasauliui iškyla poreikis Dievo, be kurio dažnai nesama vilties išgyventi kai kurias situacijas. „Mokslas, be abejonės, daug prisideda prie žmonijos gerovės, tačiau jis nepajėgus išganyti pasaulio, - sako Šventasis Tėvas. - Žmogus yra išganomas meile, kuri socialinį gyvenimą daro gražų ir gerą būtent dėl to, kad ši didžioji viltis yra pilnutinė ir sprendžiamoji, garantuojama Dievo, to Dievo, kuris yra Meilė, kuris mus aplankė Jėzuje ir atidavė savo gyvybę, kuris Jėzuje ir sugrįš laikų pabaigoje" – sako Šventasis Tėvas. Jeigu žmogus atmeta Dievą, vadinasi, nepažino Jo tikrojo Veido. Pažindamas žmogaus širdį, „Viešpats nepaliaujamai beldžiasi į mūsų duris, kaip globos ieškantis nuolankus pakeleivis, ir Adventas tampa ypatingu laiku jo priėmimui“. Advento metas yra labai tinkamas iš naujo atrasti ne miglotą ir apgaulingą viltį, o tikrą ir patikimą, sutvirtintą Kristuje, žmogumi tapusiame Dieve, mūsų išganymo uoloje. Šv. Paulius primena Efezo bendruomenės tikintiesiems, kad prieš Kristaus pažinimą jie buvo „pasaulyje be vilties ir Dievo". Tai nereiškia, jog iki krikščionybės nebuvo religijų ir jų garbinamų objektų, tačiau „tie dievai pasirodė ginčytini ir jokia viltis neiškilo iš jų prieštaringų mitų". „Tikro gyvenimo" troškimas, ryškiausias krikščionių religinis bruožas, yra tai, kad per gautą viltį jie įgyja ateitį. Tai nereiškia, kad jie žino detales to, kas jų laukia, bet jie žino, kad jų gyvenimas nesibaigs tuštybėje. Tik tuomet, kai ateitis yra tikra, pozityvi realybė, įmanoma ir dabartį išgyventi prasmingai. Čia ir iškyla Evangelijos ugdomasis vaidmuo: ji ne tik perduoda Gerąją naujieną, tai yra informaciją apie tikėjimo dalykus, bet turi ir veikliąją paskirtį, ugdydama tikinčiuosius esminiams gyvenimo pasikeitimams. „Tamsios laiko durys plačiai atsivėrė į ateitį. Tas, kuris turi viltį, gyvena kitaip ir tam kuris viliasi, buvo suteikta naujo gyvenimo dovana", - pažymi Šventasis Tėvas.

Daugelis dabarties žmonių atmeta tikėjimą paprasčiausiai todėl, kad amžinojo gyvenimo perspektyva jiems nebėra patraukli. Jie trokšta ne amžinojo gyvenimo, bet gyvenimo čia ir dabar, stengdamiesi kiek įmanoma atitolinti žemiškąją mirtį. Bet gyventi žemėje visados gali būti monotoniška ir galiausiai nepakeliama. Ir čia verta prisiminti Šv. Ambraziejaus mokymą, kuris primena mūsų pačių egzistencijos prieštaringumą: „mes nenorime mirti ir mus mylintys artimieji nenori, kad mes mirtume. Kita vertus, nenorime čia, žemėje, gyventi be pabaigos ir pati žemė tam nėra sukurta. Tai, ko mes norime, yra gilesnis klausimas ir susijęs su tuo tikrojo gyvenimo troškimu, kuris yra amžinybė ir nėra pažintas patyrimu“.

Dievas yra su mumis, Jis tikrai įžengia į žmogiškus reikalus ir, užuot likęs tik mūsų mintyse, Jis pats eina pas mus ir kalba mums. Toks Dievas yra vilties pagrindas: ne bet koks dievas, bet Dievas, turintis žmogaus veidą, Dievas, kuris mus mylėjo iki galo, kiekvieną iš mūsų. Jo karalystė yra ne įsivaizduojamoje ateityje, bet dabartyje, ten, kur Jis yra mylimas ir kur Jo meilė pasiekia mus. Ši meilė yra garantas egzistencijos to, ko mes laukiame savo gilumoje: gyvenimo, kuris yra tikras gyvenimas ir didžioji viltis.

br. kun. Saulius Paulius Bytautas OFM

Kvietimas


a.a. Eugenijus Vytautas Jurgutis OFM

a.a. E.Jurgutis OFM Trumpas gyvenimo aprašymas

Gimiau1924 m. sausio 22 d. Plungės mieste. Gimnaziją baigiau 1944 m. Telšių kunigų seminarijoje 3–ias licėjinis kursas. Artėjant frontui, tais pačiais metais, spalio 7 d. teko pasitraukti į Vokietiją ir ten įstoti į Eichstato kunigų seminariją, kurioje mokėsi 80 lietuvių klierikų. Kunigų seminarijos kursą baigiau 1950 m. Būdamas paskutiniame kurse parašiau prašymą pranciškonų vienuolyno vyriasniajam T. Justinui Vaškiui OFM, kad priimtų mane į vienuolyną Kennebunkport, ME. Gavau T. Justino teigiamą atsakymą, tik prašė neimti kunigystės šventimų Vokietijoje, bet atvykti į Ameriką, kur atlikus noviciatą gausiu šventimus. Į Kennebunkportą atvykau 1950 m. liepos 1 d. Mano klasė gavo kunigystės šventimus birželio 29 d. 1950 m. rudenį pradėjau noviciatą Immaculate Conception provincijoje Troy, N. Y. Kunigystės šventimai 1952 m. gruodžio 20 d. Po to įvairūs darbeliai Kennebunkport, Me Rochester, N. Y. Ir Toronto , ON vienuolyne.

pasirašo Eugenijus Jurgutis

Nenusiminkime kaip tie, kurie neturi vilties

Vėlinių šventimas - tai mirusių tikinčiųjų prisiminimas žvelgiant į mirtį ir į amžinybę Apreiškimo šviesoje. Apaštalas šv. Paulius laiškuose pirmoms krikščionių bendruomenėms ragino tikinčiuosius „nenusiminti kaip tie, kurie neturi vilties“. Anot Pauliaus, „jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo“ (1 Tes 4,13-14). „Todėl ir nūdien, - sako Šv. Tėvas Benediktas XVI, - svarbu evangelizuoti mirties ir amžinojo gyvenimo tikroves, ypatingai sąlygojamas prietaringų įsitikinimų ir sinkretizmų, kad nebūtų pavojaus krikščionybės tiesą painioti su įvairiausiomis mitologijomis“.
(Sinkretizmas – skirtingų religijų elementų: teologijos, mitologijos, simbolikos susiliejimas, apjungimas).

Savo mintimis sugrįžkime prie klausimų, kuriuos Popiežius iškėlė savo enciklikoje apie krikščioniškąją viltį: būtent ar mūsų epochos vyrai ir moterys dar tebetrokšta amžinojo gyvenimo. O gal žemiškas gyvenimas yra tapęs vieninteliu jų horizontu? Šv. Augustinas yra pastebėjęs, kad visi mes norime palaimingojo gyvenimo, laimės. Tačiau nelabai aiškiai žinome, kas tai yra ir kokia ji, ta laimė yra, bet jaučiamės sužadinti jos traukos. Tai yra visuotinė viltis, bendra visų laikų ir vietų žmonėms. Išsireiškimu „amžinasis gyvenimas“ norime suteikti vardą šiam nenumaldomam laukimui: ne nesibaigiančiai sekai, o pasinėrimui į begalinės meilės okeaną, kuriame laikas - tai kas buvo prieš ir po - daugiau nebeegzistuoja. Gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo - štai ko viliamės ir laukiame susivieniję su Jėzumi. Atnaujinkime amžinojo gyvenimo viltį, realiai pagrįstą Kristaus mirties ir prisikėlimo. „Prisikėliau, o dabar visuomet esu su tavimi, sako mums Viešpats, - mano ranka tave palaiko ir prie mirties vartų būsiu šalia. Ten, kur niekas negali palydėt ir į kur negali nieko atsinešti, tavęs laukiu, kad tamsą tau perkeisčiau į šviesą“. Tačiau krikščioniška viltis niekuomet nėra tik individuali: ji visuomet yra viltis taip pat ir kitiems.

Šv. Pranciškus mirtį pavadino „Sesute“. Mirties valandoje dalindamas savo broliams savo paties palaimintos duonos kąsnelius ne saugoti bet suvalgyti, jis nukreipė mūsų žvilgsnį į naująją Sandorą, kurioje visi mes laikomės ir todėl vieni su kitais susitinkame ir vieni kitus prisimename, vistiek ar kovotume žemėje, ar kęstume skaistykloje, ar džiaugtumės danguje. Krikščionies atsiminimas gyvena Šventųjų Bendruomenėje. O kelias į šią Bendruomenę eina tiktai per duonos laužymą.

Niekas taip gerai neatskleidžia šv. Pranciškaus būties skaidrumo, kaip faktas, kad jis mirė su garbinimo garsais lūpose. „Jis pasitiko mirtį giedodamas“, rašo Tomas Celanietis. Šitame giedojime susitelkė visa Asyžiaus šventojo egzistencija; susitelkė į vieną tašką, į vieną garsą, kad juo pereitų įamžinąjį buvimą, kuris visas yra garbinamoji giesmė. Giedojimas mirštant buvo įvadas į šią amžinąją giesmę. Viešpaties apreikštoji psalmė virto jungtimi, kuri užbaigė žemiškąją egzistenciją ir pradėjo dangiškąją.

Visų mūsų buvimas yra vienų su kitais giliai susietas. Todėl per pasaulį keliaujančiojo malda gali padėti vėlei, kuri skaistinasi po mirties. Štai kodėl Bažnyčia ragina per Vėlines melstis už visus artimus mirusiuosius ir aplankyti jų kapus. Svarbu, kad mes ne tiktai uždegtume žvakutes, sutvarkytume kapines, bet surastume laiko pabūti tyloje ir pasimelsti, kad rastume laiko nueiti į bažnyčią, dalyvauti Šventų Mišių aukoje. Vienybėje su Viešpačiu, su Jėzumi Kristumi, mes tiesiame pagalbos ranką mūsų brangiems mirusiems kelionėje į Dievo karalystę.

Br. kun. Saulius Paulius Bytautas OFM

Ciklas su palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu

Ciklas

su Pal.Jurgiu Matulaičiu

ses. Ignė Marijošiūtė, mvs

susitikimai vyks PLC salės vakarinėje dalyje


Paskaitų ciklo programa


JAV Archyvų ir Bibliotekų Konferencija

2011 m. rugsėjo 3-4 dienomis, Jaunimo centre, Čiurlionio galerijoje

5600 South Claremont Ave., Chicago, IL, 60636-1039.

Rengia JAV LB Archyvų komitetas ir Lituanistikos tyrimų ir studijų centras.

PROGRAMA


A†A Kunigas Arvydas Petras Žygas (1958–2000–2011)

2011 m. gegužės 7 d., eidamas 53 metus, mirė kun. prof. dr. Arvydas Petras Žygas. Velionis gimė 1958 m. birželio 6 d. ir buvo įšventintas kunigu 2000 m. birželio 29 d. Jis atšventė savo primicijas jaunystės parapijoje, Šv. Antano, Cicero mieste. Jis ir iš šios bažnyčios bus laidojamas.

Šermeninės maldos vyks penktadienį, gegužės 13 8,00 v.v. Šv. Antano bažnyčioje. Organizacijos pageidaujančios pagerbti velionį atsisveikinimo žodžiais gali kreiptis iš anksto pas dr. Petrą Kisielių.

Laidotuvių šv. Mišios bus aukojamos šeštadienį, gegužės 14 9,30 v.r. Šv. Antano parapijoje, 1510 S. 49th Court, Cicero, IL (tel. 708-652-0231). Broliai kunigai kviečiami į koncelebrą.

A.a. kun. prof. dr. Arvydo Žygo palaikai bus laidojami Kaune.

Reiškiame gilią užuojautą kun. Arvydo šeimai, artimiesiems bei draugams.

Dievą ir Tėvynę nuoširdžiai mylėjęs tesuranda amžinojoje Tėvynėje ramybę ir amžiną džiaugsmą. Amžinąjį atilsį duok, Viešpatie, savo ištikimam tarnui!

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas
užsienio katalikų lietuvių Sielovadai,
Prelatas Edmundas J. Putrimas


2011 metų gegužės 7 dieną, Saint Louis (JAV) ligoninėje po sunkios ligos mirė kunigas Arvydas Petras Žygas, priklausęs Kauno arkivyskupijai.

Kunigas Arvydas Petras Žygas gimė 1958 metų birželio 6 dieną Čikagoje. Jo tėvai emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas antrojo pasaulinio karo pabaigoje, bėgdami nuo puolančios sovietinės kariuomenės. 1945–1950 metais jie gyveno karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1950 metais atvyko į JAV, kurių pilietybę gavo po penkerių metų.

Nuo pat mažens Arvydas buvo auklėjamas lietuvybės dvasia, lankė Cicero Šv. Antano Paduviečio mokyklą, vidurinį išsilavinimą gavo Vyskupo Fenviko aukštesniojoje mokykloje Oak Parke 1975 metais. Nuo pat mažų dienų jis dalyvavo ateitininkų veikloje, bendravo su seserimis kazimierietėmis.

Arvydas visuomet jautė pašaukimą į dvasinį luomą, o drauge jo širdis veržėsi į savo Tėvynę – Lietuvą, į kurią jam tada nebuvo leista atvykti. Norėdamas būti kiek galima arčiau Lietuvos, jis 1976–1980 metais studijavo baltų kultūrą Čikagos lietuvių pedagogikos institute ir gavo dėstymo sertifikatą Čikagos valstijos universitete. 1980–1988 metais dėstė lietuvių etnografiją ir folklorą tame pačiame lietuvių pedagogikos institute. 1976–1982 metais drauge su prof. Marija Gimbutiene lankydavosi Punsko krašte ir užrašinėjo liaudies dainas, fotografavo senąsias Punsko-Seinų-Suvalkų krašto lietuves dainininkes. Negalėdamas lankytis Lietuvoje jis, kaip ir daugelis užsienyje gyvenusių lietuvių, vyko į Punsko kraštą pabūti lietuvių žemėje, pabendrauti su lietuviais. Punsko krašte jis buvo visada laukiamas ir sutinkamas kaip pats garbingiausias svečias.

1981 metais Čikagos Ilinojaus universitete Arvydas Žygas įgijo antropologijos ir chemijos mokslų bakalauro laipsnį, o 1983 metais biochemijos magistro laipsnį su medicininės antropologijos specializacija. 1988 metais tame pačiame universitete jis gavo filosofijos daktaro laipsnį. Tada jis pirmą kartą galėjo apsilankyti Lietuvoje Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pagal mokslinių mainų programą. Kaip jis pats rašo savo autobiografijoje, 1988 metų gruodžio 14 dieną pradėjo savo pasirengimą kunigystei.

1989–1993 metais dr. Arvydas Petras Žygas dėstė antropologiją ir biochemiją Kauno ir Vilniaus universitetuose, 1990 metais gavo asocijuoto antropologijos profesoriaus vardą. 1989–1993 metais vadovavo VDU antropologijos katedrai ir buvo VDU studentų dekanu. 1993 metais už indėlį į atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos kultūrą jam buvo suteikta S. Šalkauskio vardo premija.

1990 metais Arvydas įstojo į Jėzuitų naujokyną. 1993–1994 metais studijavo jėzuitų formacijos centre Genujoje (Italija) bei ėjo klinikinę praktiką Turino Šv. Kotolengo ligoninėje. 1995 metais jis grįžo į Čikagą slaugyti sunkiai sergančios motinos ir tada pradėjo studijuoti teologiją Čikagos Lojolos universitete. Pageidaujant Kauno kunigų seminarijos rektoriui, siekdamas įgyti tinkamą kunigo šventimams formaciją, Arvydas paklusniai, kaip ir visuomet, grįžo į Lietuvą. 1996–2000 metais, studijuodamas seminarijoje, jis taip pat įsitraukė ir į būsimų kunigų sielovadinį ugdymą. 1996–1999 metais jis taip pat studijavo ir Meriveilo instituto Teologijos fakultete Birmingeme (Didžioji Britanija), ten siekdamas teologijos magistro laipsnio. Šias studijas jis baigė ir magistro laipsnį gavo Vytauto Didžiojo universitete.

2000 metų birželio 29 dieną Arvydas Petras Žygas priėmė kunigo šventimus ir buvo paskirtas Kauno arkikatedros bazilikos vikaru. Jau po poros mėnesių kunigas Arvydas Žygas buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. Šiose pareigose jis išbuvo šešerius metus. Gyvo būdo, nuoširdus kunigas labai greitai rado kelią į seminarijos auklėtinių širdis. Jis tikrai tapo tuo žmogumi, kuris pelnė jų visų pasitikėjimą.

Drauge kunigas Arvydas Žygas tęsė ir savo mokslininko veiklą 1996–2006 metais jis ėjo antropologijos asocijuoto profesoriaus, o 2000–2006 metais pastoracinės teologijos asocijuoto profesoriaus pareigas Vytauto Didžiojo universitete. 2000–2006 metais taip pat ėjo Kauno medicinos universiteto kapeliono pareigas ir buvo vizituojančiu antropologijos profesoriumi tame pačiam universitete. 1997–2006 metais kunigas Arvydas buvo ir Kauno psichiatrijos ligoninės kapelionu, patarnavo seserims kazimierietėms Pažaislyje ir seserims kotrynietėms Kaune.

Galima neperdedant sakyti, kad kunigas Arvydas buvo tuo žmogumi, kuris daugiausia prisidėjo prie ateitininkijos atsikūrimo Lietuvoje. 1989–1995 metais jis buvo išrinktas ir ėjo Ateitininkų federacijos pirmininko pareigas. Jis sugebėjo tautos troškimą atkurti tai, kas sugriauta, parodomas iniciatyvas sutelkti į vieningą srovę ir duoti jai kryptį, išsaugančią esmines vertybes ir atliepiančią modernius iššūkius.

2006 metais kunigas Arvydas pasiprašė išleidžiamas į JAV teologijos daktarato studijų. 2006–2007 metais jis dirbo vikaru Čikagos Švč. M. Marijos Gimimo parapijoje, ypatingą dėmesį skirdamas Lietuviams emigrantams.

2007 metų rugpjūčio mėnesį pasiprašė atleidžiamas iš parapijos ir toliau tęsė studijas, drauge patarnaudamas kaip kapelionas Vargdienių seserims Putname, darbuodamasis seserų įsteigtoje Pal. J. Matulaičio vargšų prieglaudoje, pavaduodavo kunigus įvairiose lietuvių parapijose. Paskutinius mėnesius, jau sunkiai sirgdamas, praleido Saint Louis klinikoje. Tikėjomės jo pasveikimo, tačiau Viešpaties planai buvo kitokie.

Kunigas Arvydas Petras Žygas skubėjo daryti gera, negailėdamas savęs. Jo niekada niekas nematė supykusio, atsikertančio kad ir į šiurkštesnį žodį. Jis jautėsi pašauktas tarnauti – Dievui, savo mylimai Tėvynei, visiems žmonėms, kuriuos Viešpats siuntė į jo kelią. Nežiūrėdamas mokslo laipsnių ir titulų, save jis laikė paprastu žmogumi. Savo prašyme suteikti kunigo šventimus rašė: „Prašau suteikti man, Arvydui Petrui Žygui, nevertam Dievo tarnui, kunigystės šventimus.“

Tegul gerasis Viešpats ištikimam savo tarnui suteikia amžiną atilsį!

Kauno arkivyskupijos kurija

Sveikinu visus Šv. Velykų alėliuja!

“Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi” (Efeziečių 2,4).

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Dievo gailestingumo metai ypatingai mus ragina atsiversti ir tikėti Evangelija (Morkaus 1:15), pasitikėti Viešpaties meile ir gerumu ir tapti labiau gailestingais taip, kaip mūsų Dievas yra kantrus ir gailestingas mums (Luko 6:36). Jėzus apreiškė savo gailestingumą per savo pamokymus ir gyvenimo veiklą. Ypač per kryžiaus kančią ir prisikėlimą Jis išreiškė savo amžiną meilę ir gailestingumą visai žmonijai. Gailestingumo dvasia kviečia mus paremti tuos, kurie gyvena skurde ir, per savo tikėjimą, liudyti atleidimą ir viltį artimui.

Velykų šventė nėra proga tiktai susirinkti pabendrauti prie vaišių stalo, papuošto margučiais. Didijį Ketvirtadienį susiburiam aplink altorių ir, per liturginius ritualus ir Dievo Žodį, atšvenčiame Eucharistijos ir kunigystės dovaną. Didijį Penktadienį išgyvename kryžiaus išganymo paslaptį. Per Velyknakčio vigiliją ir Velykų sekmadienio Mišias išpažįstame ir atnaujiname savo krikšto pažadus ir tikėjimą bei pasitikėjimą mūsų gailestingu Viešpačiu. Per šią šventę prisiminkime savo maldose ir visus savo šeimos bei bendruomenės narius, ypač tuos, kurie yra atitolę nuo savo tikėjimo, ar kuriems niekad neteko patirti Dievo gailestingumo ir dvasinio džiaugsmo, kuriuos pasaulis nesugeba jiems duoti. Popiežius Benediktas XVI iškėlė įdomią mintį, “…Galima suorganizuoti šventes bet ne džiaugsmą. Pasak Rašto, džiaugsmas yra Šv. Dvasios vaisius (plg. Galatams 5:22), įgalintos mus įsiskverbti į Dievo Žodį ir pasiekti, kad dieviškasis Žodis įeitų į mus…” (Popiežius Benediktas XVI, Verbum Domini, 123).

Dėkokime dirbantiems vienuolėms, vienuoliams ir kunigams, kurie atlieka didelį sielovadinį darbą aptarnaujant mūsų katalikiškas bendruomenes išeivijoje. Jų darbas atliekamas su dideliais misijonieriškais iššūkiais, kai didėja imigracijos sriautas ir mažėja dvasiškių skaičius. Jiems kismet didėja sielovados rūpesčiai skelbti Evangelijos tiesas apie Dievo gailestingumą šių dienų kartai, globalizacijos amžiuje, ekonominės ir finansinės krizės laikotarpyje.

Velykinė palaima testiprina mūsų visų pasiryžimą ieškoti ir pažinti gyvąjį ir gailestingąjį Dievą, kuris “…negali bjaurėtis tuo, ką sukūrė, – Dievui, kuris ištikimas pats sau, savo tėvystei ir savo meilei…” (Jėzau, pasitikiu Tavimi, Vilnius, 2011 m., psl. 45).

Sveikinu visus Šv. Velykų alėliuja!,
Prelatas Edmundas J. Putrimas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai



Jėzaus Prisikėlimas – naujo gyvenimo versmė

Jėzaus Prisikėlimo tiesa yra krikščionių tikėjimo viršūnė. Kristaus prisikėlimo paslaptį, kaip tikrą įvykį liudija Naujasis Testamentas. Šv. apaštalas Paulius laiške Korintiečiams mums primena: „Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; Jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai“ (1 Kor 15, 3–5) ir ,,Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“ (1 Kor 15, 14).

Kiekviename laikotarpyje žmonės giliai trokšta tiesos ir solidarumo paženklintų asmeninių santykių. Daugelis puoselėja lūkesčius stiprinti autentiškus draugystės ryšius, pažinti tikrąją meilę, sukurti neišardomą šeimą, siekti asmeninio stabilumo ir tikrojo saugumo, tai yra to, kas gali laiduoti ramią ir laimingą ateitį. Didingesnio gyvenimo troškimas rodo, kad esame sukurti to, kurio „įspaudą“ nešiojamės. Dievas yra gyvenimas, ir štai todėl kiekvienas kūrinys siekia gyventi. Žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą, nepakartojamu ir ypatingu būdu siekia meilės, džiaugsmo ir ramybės. Šventasis Augustinas buvo teisus rašydamas: mūsų širdis nenurims, kol nesuras atilsio Tavyje. Tada nesunku suprasti, kaip beprasmiška manyti, kad tik pašalinus Dievą žmogus galės tikrai „gyventi“! Dievas yra gyvybės versmė. Jį panaikinti reikštų atskirti save nuo tos versmės ir neišvengiamai atsisakyti pilnatvės ir džiaugsmo. Kai kuriose pasaulio dalyse, ypač Vakaruose, neišskiriant ir mūsų Tėvynės, šiandienė kultūra linksta atmesti Dievą ir tikėjimą laikyti grynai privačiu dalyku, neturinčiu jokios reikšmės visuomenės gyvenimui. Net jei visos visuomenę pagrindžiančios vertybės, tokios kaip asmens kilnumas, solidarumas, pareigos darbui ir šeimai jausmas - kyla iš Evangelijos, regime savotišką „Dievo užtemimą“, tam tikrą amneziją (susilpnėjimą), kuri, nors ir nėra tiesioginis krikščionybės atmetimas, vis dėlto yra mūsų tikėjimo lobio paneigimas, galintis sugriauti mūsų giliausiąją tapatybę.

Tvirtai tikime, jog Jėzus Kristus paaukojo save ant kryžiaus, kad dovanotų mums savo meilę; savo kančia Jis prisiėmė mūsų nuodėmes, dovanojo mums atleidimą ir sutaikino su Dangiškuoju Tėvu, atverdamas kelią į amžinąjį gyvenimą. Taip buvome išlaisvinti iš to, kas labiausiai apsunkina mūsų gyvenimą - iš nuodėmės vergijos. Dabar galime mylėti visus, net savo priešus, ta meile dalintis su vargingesniais ir sunkumus išgyvenančiais broliais bei seserimis.

Mielieji, kryžius neretai mus baugina, nes atrodo, kad jis neigia gyvenimą. Iš tiesų yra priešingai! Tai aukščiausia Dievo meilės žmogui išraiška ir skaidriausia versmė, iš kurios trykšta amžinasis gyvenimas. Juk būtent iš Jėzaus širdies, perdurtos ant kryžiaus, ištryško tas dieviškasis gyvenimas, visados prieinamas tiems, kurie pakelia akis į Nukryžiuotąjį. Jėzaus kryžius - tai Dievo meilės ženklas ir naujo gyvenimo šaltinis. Be iš numirusių prisikėlusio Jėzaus negali būti jokio išgelbėjimo! Jis vienintelis gali išlaisvinti pasaulį iš blogio ir leisti augti mūsų visų trokštamai teisingumo, taikos ir meilės Karalystei.

Brangieji, statykime savo namą ant uolos, kasdien stenkimės laikytis Kristaus žodžio. Klausykimės Jo kaip tikro draugo, su kuriuo galime pasidalinti savo gyvenimo keliu. Turėdami Jį šalia, gebėsime drąsiai ir viltingai sutikti sunkumus ir problemas, taip pat nusivylimus ir nesėkmes. Mums nuolatos siūlomi lengvesni pasirinkimai, bet patys žinome, kad jie galiausiai yra apgaulingi ir neatneš mums giedrumo ir džiaugsmo. Tiktai Dievo žodis rodo autentišką gyvenimą, tik perduotasis tikėjimas yra kelią apšviečianti šviesa. Dėkingai priimkime šią dvasinę dovaną, gautą iš savo šeimų, ir įsipareigokime atsakingai atsiliepti į Dievo pašaukimą, augdami tikėjimu. Netikėkime tais, kurie sako, kad kitų pagalbos nereikia gyvenimui statyti! Priešingai, atsiremkime į mums brangių žmonių tikėjimą ir dėkokime Viešpačiui, kad juos sutikome...

Šventasis Tėvas Benediktas XVI sako: Dabar, kai visai Europai labai reikia iš naujo atrasti savo krikščioniškąsias šaknis, „būkite Kristuje įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu“ (plg. Kol 2, 7). Gera būtų, kad visi: ir besidalijantys tikėjimu į Jėzų Kristų, ir svyruojantys, abejojantys ar netikintys į Jį, gyvai patirtų tai, kas galėtų būti lemtinga jų gyvenime, – Prisikėlusį ir gyvą Viešpatį Jėzų ir Jo meilę kiekvienam iš mūsų.

Br. kun. Saulius–Paulius Bytautas OFM

KVIETIMAS Į XV PASAULIO LIETUVIŲ MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMĄ

Maloniai kviečiame į XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą, rengiamą 2011 m. liepos 3 – 5 d. Kaune ir Vilniuje.

XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas ypatingas tuo, kad tai bus jungtinis renginys su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu. Šiuos du svarbius įvykius vienija ta pati idėja – globali, tačiau savo tapatybės veido neprarandanti Lietuva yra stipri naujiems iššūkiams. Todėl nutarta surengti bendrą sesiją, kuri pasiųstų žinią ir pakviestų po pasaulį pasklidusius lietuvius mokslininkus, verslininkus, menininkus, Lietuvos bičiulius, pasitelkus geriausią patirtį, drauge kurti ateities Lietuvą.

XV-tasis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo tema: stiprios ir konkurencingos valstybės kūryba – tai mokslo galimybių ir jaunimo iniciatyvų energija, mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimas, lietuviškosios tapatybės išsaugojimas. Įgyvendindama šiuos tikslus Lietuva jau dabar investuoja beveik 2 mlrd. Lt į mokslo ir technologijų plėtrą.

Simpoziumo siekis – sustiprinti pažintis ir užmegzti naudingus ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų ar užsienyje gyvenančių kultūros veikėjų. Jame dalyvaus žymiausi tarptautinio lygio Lietuvos mokslininkai. Prie simpoziumo parengiamųjų darbų aktyviai prisideda Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai, Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija, Pasaulio lietuvių bendruomenė.

Simpoziume pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, ministrai, plačiai žinomi Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, kultūros veikėjai.

Daugiau informacijos apie XV Pasaulio Lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą galima rasti www.simpoziumas.lt puslapyje.

Jei pageidaujate kitos informacijos dėl simpoziumo, galima kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Mokslo skyriaus vyresniąją specialistę Aušrą Gribauskienę el. paštu ausra.gribauskiene@smm.lt, dėl Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo galima kreiptis į Kristiną Lukošiūtę, Lietuvos verslo konfederacijos ICC Lietuva Korporatyvinių reikalų direktorę, el. paštu kristina@icclietuva.lt arba www.plef.lt.

RENGINIO ORGANIZATORIAI

Pilnas kvietimo tekstas

„Dainavos“ koncertas „Aukos dvasia“, sekmadienį, sausio 23 d.

Kviečiu į Lietuvių meno ansamblio "Dainavos" koncertą sausio 13-tosios atminimui.

Šiais metais Lietuva ir pasaulis mini 20 metų nuo šios istorinės datos. Koncertas, pavadintas “Aukos dvasia”, bus sausio 23 d., 3 v.p.p., Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Marquette Parke (6812 S Washtenaw Ave Chicago, JAV) ir sukvies visus ne tik prisiminti, bet ir vėl iš naujo patikėti, įsižiebti, dvasiškai nuskaidrėti …

Programoje skambės Vidmanto Bartulio “Mišios”, anglų kompozitoriaus John Rutter “Requiem”, Vaclovo Augustino “Taikos dvasia” bei kiti kūriniai.

Smulkesnę informaciją rasite "Dainavos" internetinėje svetainėje www.dainava.us.

Nuoširdžiai kviečiame!
Darius Polikaitis

Prelato Edmundo J. Putrimo Kalėdinis sveikinimas

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant Jo žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti. (Mato 2:1).


Šv. Mato Evangelijoje parašyta, kad Išminčiai, arba trys karaliai, keliavo į tolimas nežinomas vietas ieškodami Jėzaus, ir Jį suradę, Jam įteikė dovanų, savo krašto brangenybių. Dievas, parodydamas mums savo begalinę meilę, mus apdovanojo Jėzaus gimimu ir toliau suteikia mums dieviškas malones. Šiandien kiekvienos tikinčiųjų bendruomenės uždavinys yra pripažinti ir dalintis tomis dovanomis – t.y. malonėmis, kurias gavome per savo krikšto sakramentą.

Lietuvių tautos išeivijos istorijoje yra daugybė asmenų, organizacijų ir institucijų, per savo krikščioniškus darbus pasižymėjusių atsidavimu tarnauti artimo ir mūsų bendruomenės labui. “Kaip Dievo meilės adresatai, žmonės yra gailestingosios meilės subjektai, pašaukti patys būti malonės įrankiais, skleisti Dievo meilę ir megzti gailestingosios meilės tinklus” (Benedict XVI Caritas in Veritate 5).

Vienas toks asmuo – vienuolė Motina Marija Kaupaitė. Įvertinant ir pripažinant jos dvasingumą ir pastangas padėti artimui, popiežius Benediktas XVI šių metų liepos mėn. 1 d. paskelbė ją palaimintąja. Šis procesas toliau leis Šv. Tėvui tęsti bylą jos paskelbimui šventąja. Jos ypatybes apibrėžia Gediminas Mikelaitis “…Ji suprato, kad krikščioniškus didvyrius iškelia tautos ir visuomenės reikalas. Pirmiausia atsiranda būtinybė pažinti dvasiškai alkstantį žmogų, pakrikusią bendruomenę. Pažinęs asmuo atranda, jog Dievo vaikas jis yra ne vienas – jam priklauso ir šeimos bei tautos” (“Vienuolystės ir Kultūra”, Draugas, 2010, Nr 190 (35)).

Motina Marija imigravo į Ameriką 1897 m. 1907 m. ji tapo vienuole ir įsteigė Šv. Kazimiero vienuolyną. Atsiliepdama į Viešpaties kvietimą, bandė paremti lietuvius imigrantus ir jų šeimos narius JAV-se per jaunimo švietimą ir labdaringus darbus. Jos vienuolynas atidarė mokyklas Čikagoje, New Mexico valstijoje ir Buenos Aires, Argentinoje. Šv. Kryžiaus ligoninė, pastatyta prie Marija gimnazijos ir Švč. M. Marijos Gimimo parapijos Marquette Parke Čikagoje veikia iki šios dienos dėka seselėms kazimierietėms.

Įvertindami Palaiminotojo arkivyskupo Matulaičio įsteigtą Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolyną Mariampolėje, esame dėkingi šioms seselėms, kurios tęsė savo misiją JAV-se ir Kanadoje. Prieš 60 metų jos įsteigė vaikų darželį Toronte; įsteigė bendrabutį gimnazistėms Putname; 1969 m. įsteigė jaunimo stovyklą “Neringą” Vermonte, kurioje kas vasarą šimtai lietuviško jaunimo ir šeimų stovyklauja. Seselės administruoja senelių prieglaudą, “Matulaičio Namai”, bei rekolekcijų centrą (nuo 1944 m.) Putname, Connecticut valstijoje.

Šv. Pranciškietės Dievo Apvaizdos vienuolės, kurių motiniškas vienuolynas Pittsburge buvo įsteigtas 1922 m., rūpinosi jaunimo švietimu savo mokyklose New England valstijose. Jos įsteigė mokyklą 1938 m. Vila Zelinoje, Sao Paolo, Brazilijoje netoli Šv. Juozapo lietuvių parapijos.

Advento laikotarpiu, kai mes ruošiamės atšvęsti Jėzaus gimimo šventę – Kalėdas, turime progą apmastyti, kad Dievo Sūnaus – Jėzaus Kristaus atėjimas į šį pasaulį ir Jo misija dalintis Dievo ramybės ir meilės dovanomis, kurią katalikų Bažnyčia toliau tęsia, nėra baigta. Šv. Paulius rašė romiečiams, “Juk kaip viename kūne turime daug narių, ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį, taip ir mes daugelis esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui imant – vieni kitų nariai. Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo; kas dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko, kas paraginti – tegul ragina; kas dovaną šelpti – tegul šelpia dosniai, kas vadovauti – tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.” (Rom. 12:4-8).

Kviečiu visus prisiminti savo maldose visus mirusius vienuoles ir kunigus, ir visus, kurie šiuo metu aktyviai apaštalauja ir atlieka sielovados darbus lietuvių katalikų bendruomenėse plačiame pasaulyje.

Šv. Kalėdų palaimos dovana telaimina jus ir jūsų šeimos narius dabar ir per 2011 metus. Tegul Kristaus gimimo dovana jums suteikia drąsos liūdyti Kristų savo parapijoje bei bendruomenėje. Tuo pačiu ir prisiminkime tikrają esmę tos pirmosios kalėdinės dovanos.

Pagarbiai Kristuje,
Prelatas Edmundas J. Putrimas

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai


Sausio 13 (1991-2011)


Tarptautinis choro muzikos festivalis - konkursas

KAUNAS MUSICA RELIGIOSA


2011 vasario 25-27, Kaunas



Mielieji choro sakralinės muzikos puoselėtojai,

Kviečiame jus dalyvauti tarptautiniame choro muzikos festivalyje - konkurse KAUNAS MUSICA RELIGIOZA 2011. Festivalis atviras visiems mėgėjų chorams, kuriame galima giedoti ir a cappella, ir su su instrumentiniu pritarimu. Taip pat galima nedalyvauti konkurse, o tik festivalio koncertuose. Kiekvienas choras ar ansamblis gali koncertuoti Katalikų, Ortodoksų, Protestantų, ir kitose krikščionių bažnyčiose.

Konkurso rengėjų tikslas - puoselėti chorų atliekamą sakralinę muziką. Festivalio idėjos koncepcija – po žiemos speigų, paskutinėmis jos dienomis simboliškai pasidžiaugti bundančiu pavasariu, kaip ir po Didžiosios savaitės švęsti Kristaus Prisikėlimą. Įvairių chorų programos nuotaikų, charakterių bei stilių kaita konkurse bei koncertų metu, minėtas nuotaikas leis pajusti tiesiog klausantis chorų atliekamos muzikos.

Tarptautinis festivalis - konkursas KAUNAS MUSICA RELIGIOSA 2011 laukia jūsų Kaune.

Paraiškos priimamos iki 2011 m. sausio 15 d

Rolandas Daugėla, festivalio – konkurso meno vadovas

Daugiau informacijos

Kunigas Kęstutis Kėvalas Niujorke

Šių metų spalio 24 dieną, 10 valandą ryto, Apreiškimo parapijos bažnyčioje (Brooklin) adresu:

Šv. Mergėles Marijos Apreiškimo Parapija
Church of the Annunciation of the Blessed Virgin Mary
259 North 5th Street, Brooklyn , New York, 11211
Tel. 718-384-0223 Fax 718-782-4459
www.annunciation-ny.com

Šventas mišias aukos Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakulteto vicedekanas, "Marijos radijas" Direktorius, Teologijos mokslų daktaras, kunigas

Kęstutis Kėvalas


Visi kviečiami gausiai dalyvauti!

BERNARDINAI.LT : Kun. K. Kėvalas. „Sacerdos“: kunigai, laužantys stereotipus


2010 Lapkričio 1 d. - Jornada Lituana - Lietuvių diena Torrecuidad, Ispanijoje




Programa:



11:30 vr Procesija su Aušros Vartų Marijos ir Šiluvos Marijos ikonomis

12:00 vpp – Šventovės lankymas, išpažintys

13:15 vpp – Mišios

14:00 vpp – Pietūs

Tolimesnė programa…žiūrėkite renginio plakatą

Bažnyčios Elizabeth NJ šimtmetis

Šiu metu spalio mėnesį sukanka 100-tas metų kaip pastatyta Elizabeth, šv.Petro ir Povilo lietuviška bažnyčia.Dabar galime tik įsivaizduoti kiek buvo įdėta jėgų, pasiaukojimo, susitelkimo, pagaliau - aukų, kad lietuviai turėtų tokią šventovę. Šiandien mes džiaugiamės, kad ji gyvuoja, kad galime klausyti lietuviškų mišių, kad turime vietą, kur galime sutikti savuosius, kad prie parapijos veikia lietuviška mokykla, vaikų choras.

Visus kviečiame atvykti spalio 17-tą dieną 11 val. į iškilmingas mišias, kurias aukos vyskupas Dominic Marconi ir kunigai. Po mišių visus kviečiame į salę papietauti ir pasiklausyti trumpo koncerto, kurį atliks vargonininkas Eric Houghton ir parapijos vaikų choras.

Dėl informacijos ir bilietų pietums skambinkite 908 3522271.

Atvykime ir kartu paminekime bažnyčios šimtmeti!

Prelato Edmundo J. Putrimo sveikinimo laiškas vysk. Gintarui Grušui

Didžiai gerbiamas Ekscelencija,

Garbė Jėzui Kristui!

Užsienio lietuvių katalikų Sielovados vardu, malonėkite priimti mano nuoširdžiausius linkėjimus ir palaimą Jūsų paskyrimo ir konsekravimo į vyskupus proga. Meldžiu mūsų Gerąjį Ganytoją Jėzų Kristų, kad Jis laimintų Jūsų ganytojiškas pareigas, skelbiant tikėjimo tiesas, kurias Bažnyčia puoselėja ir įgyvendina.

Pagarba Jums, kad nors gimęs ir augęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jūs išlaikėte savo tėvų gimtąją kalbą ir tautines vertybes, aktyviai įsijungėte į vietinę lietuvišką kultūrinę ir katalikišką veiklą ir su laiku, po dvasinių studijų ir įšventinimo kunigu tapote Vilniaus arkivyskupijos kunigu. Gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje savo entuziastiškomis pastangomis prisidėjote prie Lietuvos katalikų Bažnyčios atkūrimo darbų.

Linkiu Jums ištvermės stiprinant ir padedant grąžinti katalikiškus principus, kurie buvo sovietmečiu išrauti iš Lietuvos visuomenės. Maldos vienybėje meldžiu, kad Dievas Jus laimintų visuose Jūsų darbuose. Ateitininkų kasdieninės maldos žodžiais linkiu, kad Jūs žengtumėte į ateitį su Jėzumi, kad Jėzus būtų kiekvieno Jūsų veiksmo pradžia ir pabaiga ir, kad Jis lydėtų Jus pagal Jo valią ramybės keliu.

Bus garbė su Jumis bendradarbiauti užsienio lietuvių katalikų reikalais. Kartu su Europos lietuviais kunigais per mūsų suvažiavimą š.m. spalio mėn 20 d. Jus asmeniškai pasveikinsime Šv. Ignoto šventovėje, Vilniuje.

Su pagarba Kristuje,

Prelatas Edmundas J. Putrimas

Kurkime Globalią Lietuvą kartu!

„GLOBALIOS LIETUVOS“ KŪRIMO STRATEGIJA


Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į naują projektą "Globali Lietuva".

Globali Lietuva – lietuvių tautos dalies užsienyje ir Lietuvos valstybės ryšio, pagrįsto pagarba ir partneryste, išlaikymo – strateginis planas, kurio tikslas – globalioje erdvėje sudaryti sąlygas ir sukurti prielaidas stiprinti lietuvišką tapatybę ir visokeriopai įsitraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą.

Mūsų tikslas ir gyvybinis poreikis – užtikrinti kuo glaudesnį valstybės ir tautos ryšį, mūsų kaip vienos tautos suvokimą, kurti ir puoselėti tvirtus visų tautiečių, ir gyvenančių Lietuvoje, ir už jos ribų, ryšius.

Sudėtinga Lietuvos istorija lėmė, kad įvairiais istoriniais laikotarpiais iš jos išvyko nemažai žmonių, šis procesas tęsiasi ir šiandien. Išvykimas iš Lietuvos nereiškia, kad nutraukiamas ryšys su Lietuva, kad negalima savo žiniomis, patirtimi ir idėjomis prisidėti prie pažangios Lietuvos kūrimo. Naudodamiesi globaliame pasaulyje mums atsiveriančiomis galimybėmis, kartu turime išlaikyti lietuvišką tapatybę, stiprinti tarpusavio ryšius ir dalyvauti Lietuvos valstybės gyvenime.

Ambicingos Globalios Lietuvos idėjos įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo mūsų visų, todėl maloniai kviečiame Jus teikti savo pasiūlymus ir pastabas dėl Globalios Lietuvos kūrimo strategijos projekto iki 2010 m. rugsėjo 24 d. čia. Daugiau informacijos:
http://www.urm.lt/index.php?1619511832

Pagarbiai,

Tomas Margaitis
Secretary
Embassy of Lithuania, Ottawa, Canada

A+A Birutė Baltrušaitytė-Bublienė

A+A Birutė Baltrušaitytė-Bublienė per Pasaulio Jaunimo Dienas Vokietijoje 2005 metais Rugpjūčio 18 d. po trumpos ligos Detroite mirė Birutė Baltrušaitytė-Bublienė (60 m.). Ji buvo darbšti veikėja jaunimo sielovados reikaluose ir daug metų padėjo Prel. Putrimui planuoti metines jaunimo rekolekcijas Dainavos stovykloje bei kitose pareigose. Jai jaunimo tikėjimo ir savanorystės ugdymas buvo labai svarbus. Visi pasigesime jos šiltos šypsenos ir energijos visuose darbuose.

Rožančius ir pagerbimas ateinantį penktadienį, rugpjūčio 27, 7.v.v. Dievo Apvaizdos bažnyčioje, 25335 West 9 Mile Road, Southfield, MI.

Laidotuvių mišios bus 11 valandą ryto, šeštadienį, rugpjūčio 28 dieną, Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Po mišių bus vaišės svečiams bažnyčios svetainėje.

Nuotraukoje:per Pasaulio Jaunimo Dienas Vokietijoje 2005 metais

A+A Brolis Kęstutis Reizgys OFM (1972.06.25 – 2010.07.26)

A+A Brolis Kęstutis Reizgys OFM (1972.06.25 – 2010.07.26)2010 m. liepos 26 d. būdamas 38 metų amžiaus Kanadoje mirė Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos narys brolis pranciškonas kunigas Kęstutis Reizgys.

Br. Kęstutis gimė 1972 m. birželio 25 d. Telšių vyskupijoje Kretingos mieste. Br. Kęstutis Reizgys 1997 m. atėjo į pranciškonų broliją, 1998 – 1999 m. naujokyno metus praleido Vokietijoje Marianthal’io vienuolyne ( Šv. Elžbietos iš Tiuringijos pranciškonų provincijoje), kur 1999m. rugpjūčio 17 d. davė pirmuosius Dievui pašvęsto gyvenimo įžadus, 2004 m. rugpjūčio 29 d. Kretingoje davė amžinuosius vienuolinius įžadus, 2006 m. baigė Kauno Vytatuto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakultetą, o 2007 m. balandžio 14 d., buvo įšventintas kunigo tarnystei. Po kunigystės šventimų dirbo Lietuvoje, gyvendamas Pakutuvėnų brolijoje.

Nuo 2010 m. birželio 20 d. br. Kęstutis tarnavo Kanadoje Toronto Prisikėlimo parapijos vikaru lietuvių katalikų tarpe

Kunigystės sidabrinis Jubiliejus


Užsienio lietuvių katalikų sielovados patariamasis komitetas siunčia Prelatui Edmundui Putrimui nuoširdžiausius linkėjimus jo dvidešimtpenkių metų kunigystės jubiliejaus proga.

Prelate, Jūsų kunigystės tarnystėje Jėzui Kristui, Jo Bažnyčiai ir Kristaus sekėjams padedate statyti Šventosios Dvasios šventyklą lietuvių katalikų širdyse. Šv. Paulius rašydamas laišką korintiečiams taip pat ir primena mums “Juk mes esame gyvojo Dievo šventovė, kaip Dievo pasakyta, Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu, aš busiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta” (II kor 6:16).

Dėkojame už Jūsų pasiryžimą toliau darbuotis užsienio lietuvių katalikų sielovados gretose. Meldžiamės, kad Dievas telaimintų ir telydėtų Jus tolimesnėje kunigiškoje tarnystėje.

Prelatas buvo Šventojo tėvo Jono Pauliaus II įšventintas kunigu Romoje 1985 birželio 2 d.

Kunigų metų užbaigimas Romoje - Ištrauka iš Nuncijaus laiško



Kunigų metų užbaigimas Romoje vyks tris dienas: nuo birželio 9 iki 11 d. (www.annussacerdotalis.org).

Birželio 9 d. nuo 16.00 iki 19.10 val. Pauliaus VI Auloje vyks Susitikimas “Kunigai šiandien”, su liudijimais ir meniniais intarpais, paruoštais kunigų iš Fokoliarų judėjimo ir Schoenstatt judėjimo kartu su kitais bažnytiniais susivienijimais (www.sacerdotioggi.org).

Susitikimas “Kunigai šiandien”, kuriame laukiama kunigų iš daugiau kaip 70 šalių penkiuose kontinentuose:
- apibrėš tris šiandienos kunigų tapatybės aspektus: Dievo vyrai – Broliai tarp brolių – Naujojo pasaulio pranašai;
- numatomi tokie liudijimai: kunigo iš Airijos apie ištikimybę Dievo kvietimui; iš Burundžio – išgyvenusiųjų Butos Mažosios seminarijos užpuolimą; kunigo iš Vokietijos, kuris su savo bendruomenės pagalba įveikė alkoholizmo problemą. Taip pat bus kalbama apie ligos patirtį, apie jausmus ir celibatą brolystės kontekste, apie pastoraciją šiandieninėje daugiakultūrinėje ir daugiareliginėje aplinkoje…
- Susitikimas užsibaigs Valandų liturgijos Vakarine, kuriai vadovaus Kunigų Kongregacijos Prefektas Kard. Claudio Hummes. Teologinį liudijimą joje pateiks Kard. Francisco Javier Erràzuriz, Čilės Santjago Arkivyskupas, buvęs CELAM Prezidentas.

Labai svarbu, kad Susitikimą “Kunigai šiandien” bus galima tiesiogiai stebėti per Internetą arba TV nuo 16.00 iki 19.10 val. Romos laiku ne tik italų, bet ir anglų, prancūzų, ispanų, portugalų bei vokiečių kalbomis.

Tiesiogiai transliuos šie TV kanalai: Telepace, EWTN e Canção Nova. Smulkesnę informaciją apie transliaciją internetu arba per TV galima rasti čia: www.sacerdotioggi.org (zona download). Likus kelioms valandoms iki renginio šioje svetainėje bus patalpinti tekstai, išversti į 14 kalbų.

IX dainų šventė Toronte - IX Song Festival in Toronto

IX Dainų šventė Toronte - IX Song Festival in Toronto Po 32 metų, išeivijos Dainų šventė sugrįžta į Torontą, Kanadą, 2010 metais. Įvairūs renginiai linksmins IX Dainų šventės dalyvius ir žiūrovus. Torontas jau laukia ir ruošiasi visus priimti su nepaprastu nuoširdumu ir entuziazmu. Ryžkitės vykti į IX Dainų šventę Toronte, 2010 metų liepos 1-4 dienomis.
Bilietų pardavimas per internetą (išskyrus Dainų šventės koncertą) užsibaigs birželio 15 d. Po tos dienos, atliekamus bilietus (jeigu jų bus) galėsite įsigyti informacijos centre Airport Marriott viešbutyje nuo liepos 2 d. bei renginiuose prie įėjimo. Prašome persiųsti šią žinutę savo draugams!

ĮSIGYKITE BILIETUS ČIA


In 2010, after an absence of over 32 years, the IX Song Festival returns to Toronto for a special weekend of song and celebration for your enjoyment. Warm and friendly Toronto hospitality awaits your visit. Mark July 2-4, 2010 in your calendars now, and plan your trip to Toronto.

Online ticket sales (excluding Ticketmaster) are offered only until June 15. Any remaining tickets will be available at the Airport Marriott Information Centre beginning July 2, and at the events. Please share this information with your friends.

HERE YOU CAN ORDER YOUR TICKETS

Pranešimas spaudai - Press Release

2010 m. gegužės 7 d. Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas prel. Edmundas J. Putrimas kartu su New Yorko Apylinkės pirmininke Ramute Žukaite susitiko su New Yorko arkivyskupu Timothy M. Dolan Susitikimas su New York arkivyskupijos ordinaru, arkivyskupu Timothy Michael Dolan

2010 m. gegužės 7 d. Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas prel. Edmundas J. Putrimas kartu su New Yorko Apylinkės pirmininke Ramute Žukaite susitiko su New Yorko arkivyskupu Timothy M. Dolan jo rezidencijoje Manhattane.

Arkivyskupas pasveikintas su nauju paskyrimu (2009 m. balandžio 15 d.) New Yorko arkivyskupijos ordinaru. Su juo diskutuota galimybė suorganizuoti Mišias lietuvių kalboje kelis kartus metų bėgyje aptarnaujant lietuvius katalikus gyvenančius New Yorke.

Buvo progos paaiškinti Arkivyskupui kokį svarbų vaidmenį bei dvasinę, kultūrinę ir istorinę prasmę mūsų lietuviškos parapijos turi vietinėms lietuvių bendruomenėms tiek New Yorke tiek ir visoj Šiaurės Amerikoje. Kalbose apie lietuvių katalikų sielovadą, Arkivyskupas nuoširdžiai sutiko dalyvauti Mišiose Šv. Patriko katedroje, kurios paminėtų praeitų metų Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejų ir, kad tuo metu būtų įteiktas lietuviškas religinis simbolis katedrai. Šiuo metu svarstoma įteikti Šiluvos Marijos ikoną.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas dirbs su arkivyskupu, su vietiniu bažnytiniu personalu ir su NY lietuvių bendruomene net tik paruošti šias ypatingas Mišias bet ir tolimesniuose sielovados reikaluose.


Meeting with NY Archbishop Timothy M. Dolan

On Friday May 7, 2010, Mons. Edmond J. Putrimas and NY Lithuanian Community Chair Ramute Zukas met with the Most Reverend Timothy M. Dolan, Archbishop of the Archdiocese of New York at his residence in Manhattan.

After congratulating him on his appointment as the Archbishop (April, 2009) several issues were discussed. The first was the possibility of scheduling and organizing Masses in Lithuanian throughout the calendar year for the local Lithuanian community in New York.

Another important topic was the concern about the spiritual, cultural and historical importance of Lithuanian parishes for the local Lithuanian community in New York as well as throughout the United States. As part of the pastoral care of local Lithuanian Catholics, the Archbishop wholeheartedly supports personally taking part in a special Mass at St. Patrick’s Cathedral, in honor of the commemoration of Lithuania’s Millennium. During that event, a commemorative Lithuanian religious icon will be placed in the Cathedral. Under consideration is an icon of Our Lady of Siluva.

The Lithuanian Bishops' Conference Delegate looks forward to working together with Archbishop Dolan, his staff and the local Lithuanian Community in preparing for this special event as well as dealing with other pastoral issues pertaining to the Lithuanian Catholic community in New York.

Arkivyskupo S. Tamkevičiaus, SJ pokalbis su "Salt and Light" TV programa


Šį sekmadienį, balandžio 18 d. 8 v.v. EST (20:00 valandą Toronto laiku, balandžio 19d. 3:00 valandą Lietuvos laiku) bus transliuojamas pokalbis su Kauno Arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi SJ. Pokalbis vyks anglų kalba per http://www.saltandlighttv.org/witness/.

Programa bus kartojama:
balandžio 18 d. 12: 00 v.r. (07:00 v.) EST,
balandžio 19 d. 12:30 v.p.p. EST (19:30 v.v.),
balandžio 22 d. 8 v.v. EST (20:00v.) ir 12: 00 v.r. (07:00 v.) EST
balandžio 23 d. 12:30 v.p.p. EST (19:30 v.v.)

The Salt and Light TV program, Witness, airs in Canada every Sunday at 8:00 pm & midnight with repeats on Monday at 12:30 pm, Thursday at 8:00 pm & midnight and Friday at 12:30 pm, All times eastern. The Witness interview with Archbishop Sigitas Tamkevicius, SJ Archbishop of Kaunas , Lithuania will premiere on Sunday April 18th at 8 pm.
The exact location on the web site is http://www.saltandlighttv.org/witness/

Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Velykinis sveikinimas

“O jie, papasakojo, kas atsitiko kelyje ir kaip Jis buvo jų atpažintas duonos laužyme” (Luko 24:35).

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Luko Evangelijoje (24:14-35) mes skaitome, kaip du apaštalai Velykų dieną išvyko iš Jeruzalės į miestelį Emausą. Eidami mokiniai dalinosi įspūdžiais apie praėjusių dienų įvykius Jeruzalėje, apie Jėzaus nukryžiavimą ir prisikėlimą. Prie jų prisiartino Jėzus, bet jie Jo neatpažino, nes jų akys buvo atkreiptos į savę. Priėję Emausą, apaštalai pakvietė tą “nepažįstamą” bendrakeleivį kartu su jais valgyti. Vakarienės metu nepažįstamas ėmė duoną, ją laimino, laužė ir davė drauge sėdintiems prie stalo, kaip Jėzus buvo daręs paskutinės vakarienės metu, kai Jis įsteigė Eucharistijos ir Kunigystės sakramentus. Tik tada apaštalai atpažino, kad jų tarpe buvo Išganytojas, ir jie skubiai sugrįžo į Jeruzalę pranešti kitiems ką jie matė.

Popiežius Benediktas XVI savo enciklikoje Caritas in veritate (42) rašo, “Globalizacijos atžvilgiu kartais pasitaiko fatalistinių nuostatų, tarsi vyraujanti dinamika būtų pagimdyta beasmeninių anoniminių jėgų ir nuo žmogaus valios nepriklausomų struktūrų… Už vis labiau regimo proceso slypi žmonija – asmenys ir tautos – kuriai šis procesas turėtų duoti naudos ir paskatintų vystymasi, kadangi atitinkamos atsakomybės imamasi ir individualiai ir kolektyviai…”

Per praėjusias XIII Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Studijų dienas Montevideo mieste, Urugvajuje, buvo aptariama globalizacijos įtaka Lietuvai, lietuviams gyvenantiems išeivijoje ir emigrantams. Globalizacija paveikia religinius, ekonominius, politinius, socialinius bei akademinius procesus. Gal globalizacija griauna sienas tarp pasaulio kraštų bet, deja, ta pati globalizacija dažnai izoliuoja mus nuo mūsų tikėjimo, nuo tautinės tapatybės ir net nuo šeimos vertybių.

Straipsnyje “Tridienis su misionieriumi”, Draugo dienraštyje (2010 II 10) kun. A. Saulaitis, SJ, aprašo savo apsilankymą pas misijonierių ir antropologą salezietį kun. K. Bėkšta Manaus mieste Brazilijoje. Ten kun. Bėkšta kovoja už vietinių indėnų tautų, genčių, kultūros ir kalbos teises. Jis vadovaujasi kapucinų misijonierių nuostata, kad pirma reikia išmokti savo kalbą, o tada kita kalba rašyti ir skaityti. Kitaip sakant, nenuvertinkime savo tikėjimo ir religinių tradicijų, kalbos ir kultūros, persistengdami asimiliuotis prie tos visuomenės, kurioje mes gyvename.

“Prisikėlęs Kristau, Emauso kelyje tu lydėjai apaštalus. Būk kartu su mumis ir mūsų tikėjimo kelionėje. Būk gyvenimo keliuose ir kiekvienuose susidūrimuose, sužadink mumyse gailestingumą, kad galėtume priimti kitus ir išklausyti viens kitą… Tegul Šv. Dvasia moko mus Šventojo Rašto aiškinimo meno ir atverk akis, kad galėtume atpažinti Tave. Stiprink mūsų drąsą, kad taptume jautrūs, tam, kad per mus sesės ir broliai galėtų atpažinti Tave ir per juos mes galėtume atpažinti Tave” (Ekumeninių pamaldų ižanginė malda minint Krikščionių vienybės savaitę, Prisikėlimo parapijoje, Toronte).

Nuoširdžiausiai sveikinu visus Šv. Velykų alėliuja! Prisikėlusio Kristaus ramybė ir malonė telaimina jus, jūsų šeimas bei jūsų parapijas ar misijas ir jūsū bendruomenes.

Prelatas Edmundas J. Putrimas,
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas

Lietuvių sielovadoje užsienyje dirbančių kunigų dėmesiui

Dėl Kunigų Metų užbaigimo renginių Romoje

Dėl tolimesnės informacijos kreiptis pas kun.Ričardą Doveika LVK sekretoriate gs.padejejas@lvk.lcn.lt


Siunčiame (prisegtas failas) Jūsų žiniai įsirašymo formuliarą dėl Kunigų Metų užbaigimo renginių Romoje. Jį reikėtų užpildyti ir renginių organizatoriams išsiųsti tiems kunigams ir Vyskupams, kurie planuoja vykti į Romą.

Susisiekus su Romos lietuvių Kolegijos Rektoriumi buvo sutarta, kad dalis kunigų galės apsistoti Villa Lituania. Kunigai, kurie apsistos Villa Lituania, pildydami formuliarą dėl gyvenimo Romoje gali tai praleisti. Kiti kunigai, kurie norėtų vykti savarankiškai ir negyvens Villa Lituania turi užpildyti visus įsirašymo lapus ir sumokėti dalyvio mokestį. Dalyvio mokesti reikia sumokėti ir tiems, kurie gyvens Villa Lituania.

Villa Lituania yra rezervuoti atskiri kambariai ir Ganytojams. Todėl labai prašome parašyti kas iš Ganytojų planuoja vykti į Romą švęsti Kunigų metų užbaigimo.

Plenarinio posėdžio metu buvo sutarta, kad bus paskirstyta kiek kunigų iš kiekvienos (arki)vyskupijos galės apsigyventi Villa Lituania

Siunčiame Jūsų žiniai tokius paskaičiavimus:
VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA: 10 žmonių - kambariai: 1 - vienvietis; 3 dviviečiai; 1 trivietis
KAUNO ARKIVYSKUPIJA: 9 žmonės - kambariai: 1 vienvietis; 4 dviviečiai
KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJA: 3 žmonės - kambariai: 1 trivietis
PANEVĖŽIO VYSKUPIJA: 5 žmonės - kambariai: 1 dvivietis; 1 trivietis
ŠIAULIŲ VYSKUPIJA: 5 žmonės - kambariai: 1 dvivietis; 1 trivietis
TELŠIŲ VYSKUPIJA: 10 žmonių - kambariai: 1 vienvietis; 1 trivietis, 3 dviviečiai
VILKAVIŠKIO VYSKUPIJA: 7 žmonės - kambariai: 1 vienvietis; 3 dviviečiai
KELETAS KAMBARIŲ PASKIRTA IŠEIVIJOS LIETUVIAMS KUNIGAMS, BEI KELETAS KAMBARIŲ PASKIRTA LVK SEKRETORIATUI.

KAMBARIŲ KAINOS VIENAM ŽMOGUI PARAI (SU PUSRYČIAIS):
VIENVIETIS - 40 EUR, DVIVIETIS - 25 EUR, TRIVIETIS - 20EUR

Į PASKIRSTYTŲ ASMENŲ SKAIČIŲ GANYTOJAI NĖRA ĮTRAUKTI. JUMS REZERVUOTI ATSKIRI KAMBARIAI. TODĖL PRAŠOME PRANEŠTI KAS IŠ GANYTOJŲ PLANUOJA VYKTI.

Lauksime iš Jūsų (arki)vyskupijų sudarytų kunigų sąrašų, nes jų reikės registarcijai Villa Lituania.

pagarbiai,
kun. Ričardas Doveika

Lietuvos Ganytojų laiškas Padėkos už laisvę metams

Brangūs broliai ir seserys!

Netrukus švęsime mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtąsias sukaktuves. Todėl 2010-uosius paskelbėme padėkos už laisvę metais. Šiemet dažnai svarstysime į Kovo 11-ąją vedusias istorines aplinkybes, visuomenės lyderių vaidmenį, minėsime vidinę laisvę per okupaciją išlaikiusius, Nepriklausomybę apgynusius žmones. Tačiau neturime pražiūrėti svarbiausio – Apvaizdos veikimo – ir deramai padėkoti Dievui už gausiai išlietas malones. Norime drauge su jumis apmąstyti laisvės patirtį ir gaires rytdienai.

Pirmiausia, kviečiame nesivaržyti savo laisve didžiuotis, nes ją pasiekėme taikiomis ir kantriomis pastangomis, o daugelis pasaulio žmonių tokios laimės stokoja. Ir šalies, ir asmens laisvė yra neginčytinas gėris. Laisvė be galo svarbi tikėjimui išpažinti ir pašaukimui įgyvendinti, todėl nevalia abejoti laisvės verte. Iš visų pusių girdima kritika, nepasitenkinimas Lietuvos realybe taip pat yra laisvės dovana, kuria turime atsakingai naudotis suvokdami, kad ne kas kitas, o patys tvarkome savo dabartį.

Įžengę į laisvę, gyvename visiškai kitokioje tikrovėje, kurios net neįmanu gretinti su sovietiniu slogučiu. Kaip gi lyginti prižiūrėtojo skirtą kalinio davinį su laisvo žmogaus savarankiškomis pastangomis pelnyta duona. Todėl pagrįsti mūsų norai turėti daugiau labo, sulaukti teisingesnio atlygio, sąžiningesnių teismų, išmintingesnio valdymo, nuoširdžios atjautos silpniesiems. Juk nusižiūrime į Nepriklausomybės dėka rodos ranka pasiekiamą sočią ir ramią turtingiausių šalių buitį. Tik supraskime, kad išaugusius norus dera atsverti išaugusia atsakomybe, kad visi be išimties dalijamės valstybės ugdymo pareiga. Maža to, kad niekas be mūsų Lietuvos gyvenimo nepakeis, nepraturtins ir nepadarys visiems patogiu, nes kitų šalių gerovę sukūrė patys tų kraštų žmonės.

Kartodami prastai išmoktas gyvenimo laisvėje pamokas, įsidėmėkime, kad aštriausi tarpusavio ginčai, valdančių partijų kaita, užkardos korupcijai ir švaistymui negali tapti kliūtimi piliečių vienybei. Pirmuosius dvidešimt Nepriklausomybės metų kalbėdami apie vienybę dažniausiai svarstėme, kas kieno turi atsiprašyti, kas kam turi atleisti, ką daryti, idant praeities žaizdos netrukdytų drauge atkurti klestinčią valstybę. Istorikai nuspręs, ko vertos buvo šios pastangos. Dabar sutelkime jėgas, idant visuomenėje nesiplėstų kitas gilus plyšys – mąstymo, idealų ir kalbėjimo skirtingais žodžiais plyšys tarp vyresniųjų ir pookupacinės kartos.

Norime ypatingai kreiptis į jaunus žmones, gimusius po Kovo 11-osios ar jos išvakarėse ir nenešiojančius melo imperijos įdago. Jūs kaip tik renkatės savo kelią: studijas, darbą, Lietuvą ar emigraciją. Prieš septyniasdešimt metų, kai šalis stojo akistaton su pavergėjais, pirmoji Nepriklausomybės karta – jauni karininkai, studentai, valdininkai, ūkininkai – buvo tvirčiausia laisvės atrama. Jie buvo Birželio sukilimo valia, miško brolių branduolys, veiklios išeivijos stuburas. Linkime ir viliamės, kad šios Nepriklausomybės augintiniai išvengs parako ir tremties. Drauge prašome patikėti, kad kaip anuomet, taip ir šiandien nuo laisvės kartos labiausiai priklauso tolesnis laisvos Lietuvos kelias. Tebegalioja jums skirtas Jono Pauliaus II raginimas „ne nuo langų, o nuo pamatų pastatyti savo krašto ateitį“.

Jums ne visuomet lengva suprasti mus, vyresniuosius, nuolat mininčius patirtas skriaudas ir dvasinį luošinimą. Mums dar sunkiau suprasti interneto kartą, kuriai laisvė yra tarsi savaiminė duotybė, todėl šv. Valentino diena kelia daugiau emocijų, nei Vasario 16-oji. Kviečiame abi puses patikėti vieni kitų gera valia bei meile Tėvynei, kad ir kokiais pavidalais ją reikštume, kad ir kaip prisidėtume prie laisvės įtvirtinimo. Raskime sutarimą bent dėl dviejų dalykų ir drauge siekime jų visiško išsipildymo:

Lietuva yra kraštas, kuriame gera gyventi, į kurį norisi grįžti po kelionių ar studijų svetur, kuriame jauku kurti šeimą ir auginti vaikus, steigti verslą, kur save kūrybiškai reiškiame ir kitą suprantame gimtąja kalba; drauge tai vienintelis kraštas, kurio rytdieną mes patys galime sukurti pagal savo įsivaizdavimą, kurio sėkmė yra mūsų valioje;

šiandienė Lietuva, jos tarptautinė vieta, visuomenės sankloda, politika, kultūra, žmogaus teisės kyla iš krikščioniškosios Vakarų civilizacijos; todėl kiekvienas asmuo ir grupė, pasirinkdama skirtingas modernios tapatybės formas, raginama išlaikyti autentišką ryšį su krikščionišku paveldu ar bent palankią pagarbą šiai tradicijai.

Atverkime širdis vilčiai ir meilei, nes nusivylimo, skaudaus neteisingumo jausmo sukeltas pyktis, priešiškumas savo Nepriklausomai valstybei yra blogis. Turime jį kaip galėdami tvardyti, nes jis neleidžia pasinaudoti laisve, užauginti ir skinti laisvės vaisius. Istorinis kelias, kuriuo nuo šv. Brunono ir Karaliaus Mindaugo laikų Dievas veda mūsų tautą, liudija, kad, pasak apaštalo Pauliaus, esame pašaukti laisvei (Gal 5, 13). Tačiau gyventi atsakingoje laisvėje reiškia narsiai rinktis tarp gėrio ir blogio. Šventojo Tėvo Benedikto XVI žodžiais, šis pasirinkimas yra pati mūsų esmė, nes „nepaisant visų pažangos formų žmogus liko tuo, kuo visada buvo, – laisve tarp gėrio ir blogio“.

Yra puikių vadovėlių, kurių dėka sužinome, kaip pasinaudoti rinkimais, idant mūsų laisvę stiprintų brandi demokratija. Rasime konsultantų, kaip tvarkyti ūkį ir finansus, idant mūsų laisvė įgytų tvirtą ekonominį pagrindą. Tačiau renkantis tarp gėrio ir blogio mums gali padėti tik viena knyga ir tik vienas patarėjas – Apreikštasis ir Įsikūnijęs Dievo Žodis. Suvokime savo silpnumą, tykančias godumo, pavydo, puikybės pagundas ir ieškokime pagalbos neišsenkančiame tikėjimo šaltinyje. Melskime Aukščiausiojo gailestingumo kiekvienam Nepriklausomos valstybės žmogui ir palaimos mūsų visų gyvenimui laisvėje. Prašykime užtarimo Švenčiausiąją Mergelę, kurios nuolatine globa taip kliovėsi mūsų tėvai, pavedę Jai Lietuvos žemę.

Lietuvos vyskupai
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimas Kovo 11-osios dienos proga

Popiežiaus Benedikto XVI žinia 2010 m. gavėnios proga

„Dievo teisumas pasireiškė tikėjimu į Jėzų Kristų“ (plg. Rom 3, 21–22)

Brangūs broliai ir seserys!

Kasmet gavėnios proga Bažnyčia kviečia mus nuoširdžiai peržiūrėti savo gyvenimą Evangelijos mokymo šviesoje. Šiais metais norėčiau pasiūlyti šiek tiek apmąstyti plačią teisingumo temą, pradėdamas nuo šventojo Pauliaus ištaros: „Dievo teisumas pasireiškė tikėjimu į Kristų“ (plg. Rom 3, 21–22).

Teisingumas: „atiduoti kitam tai, kas jam priklauso“

Pirmiausia norėčiau stabtelėti prie žodžio „teisingumas“ reikšmės. Bendrojoje vartosenoje šis žodis, anot romėnų III a. teisininko Ulpiano garsaus posakio, reiškia „atiduoti kitam tai, kas jam priklauso“. Vis dėlto šiuo klasikiniu apibrėžimu neįvardijama, kas tiksliai „priklauso“ kiekvienam asmeniui. Tai, ko žmogui labiausiai reikia, įstatymu neįmanoma laiduoti. Pilnatviškam gyvenimui reikia kai ko asmeniškesnio, to, ką galima gauti tik kaip dovaną: galėtume sakyti, kad žmogus gyvena meile, kurią suteikti gali tik Dievas, sukūręs žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą. Materialinės gėrybės neabejotinai yra naudingos ir reikalingos – pats Jėzus rūpinosi gydyti ligonius, pamaitinti paskui jį sekančias minias ir tikrai smerkia abejingumą, dėl kurio net šiandien miršta šimtai milijonų stokodami maisto, vandens ir vaistų. Tačiau „paskirstomuoju“ teisingumu žmogui nesuteikiama visa tai, „kas jam priklauso“. Kaip žmogui reikia duonos, lygiai taip jam dar labiau reikia Dievo. Šventasis Augustinas atkreipia dėmesį: jei „teisingumas yra dorybė, suteikianti kiekvienam, kas jam priklauso… kur tada žmogaus teisingumas, kai jis pabėga nuo teisingojo Dievo?“ (De civitate Dei, XIX, 21).

Kas yra neteisingumo priežastis?

Evangelistas Morkus perteikia šiuos Jėzaus žodžius, pasakytus to meto debatų, kas švaru ir nešvaru, kontekste: „Nėra nieko, kas iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina… Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai“ (Mk 7, 14–15, 20–21). Fariziejų reakcijoje dar aiškiau nei tiesioginiame klausime dėl valgio galime aptikti nuolatinę žmogaus pagundą blogio ištakas perkelti išorinei priežasčiai. Tokia išankstinė prielaida slypi daugelyje šiuolaikinių ideologijų: kadangi neteisingumas kyla „iš lauko“, norint, kad įsiviešpatautų teisingumas, užtenka pašalinti išorines priežastis, neleidžiančias jo pasiekti. Tokia mąstysena – įspėja Jėzus – naivi ir trumparegiška. Neteisingumo, blogio vaisiaus, šaknys nebūtinai vien išoriškos; jos glūdi žmogaus širdyje, kur aptinkamos slėpiningos bendradarbiavimo su blogiu sėklos. Psalmininkas karčiai pripažįsta: „Štai esu gimęs su kalte, ir mano motina mane pradėjo su nuodėme“ (Ps 51, 7). Taip, žmogų susilpnina gili žaizda, menkinanti jo gebėjimą užmegzti bendrystę su kitu. Iš prigimties atviras laisvam dalijimuisi bendryste, jis atranda savyje stebinančią traukos jėgą, verčiančią gręžtis į save, iškelti save virš kitų ir priešpriešinti kitiems: tai – egoizmas, pirmosios nuodėmės padarinys. Adomas ir Ieva, suvilioti Šėtono melo, nuskynė slėpiningą vaisių ir taip sulaužė Dievo įsakymą, pasitikėjimo Meile logiką pakeisdami įtarumo bei konkuravimo logika, gavimo ir pasitikinčio laukimo iš Kito logiką paversdami nekantraus griebimo ir tenkinimosi vien savo jėgomis logika (plg. Pr 3, 1–6), dėl to jie patyrė nerimą ir netikrumą. Kaip žmogui išsilaisvinti iš šio savanaudiško polinkio ir atsiverti meilei?

Teisingumas ir „sedaqah“

Izraelio išminties šerdyje aptinkame tvirtą tikėjimo į Dievą, pakeliančio „silpną žmogų iš dulkių“ (Ps 113, 7), ir teisingumo artimo atžvilgiu ryšį. Tai gerai išreiškia hebrajiškas žodis sedaqah, žymintis teisingumo dorybę. Sedaqah iš tiesų reiškia visišką Izraelio Dievo valios priėmimą ir teisingumą artimo (plg. Iš 20, 12–17), pirmiausia vargšo, ateivio, našlaičio ir našlės (plg. Įst 10, 18–19), atžvilgiu. Šios dvi reikšmės viena su kita susijusios, nes izraelitui paremti vargšą yra ne kas kita, kaip grąžinti Dievui tai, ką Dievas jam pačiam yra padaręs, – išgelbėjęs savo tautą iš vargo. Neatsitiktinai Įstatymo plokštelės Mozei ant Sinajaus kalno buvo dovanotos perkirtus Raudonąją jūrą. Įstatymo klausymasis suponuoja tikėjimą į Dievą, kuris išgirdo jų šauksmus ir nužengė „išgelbėti iš egiptiečių rankų“ (plg. Iš 3, 8). Dievas dėmesingas vargšų šauksmams, tačiau už tai prašo ir pats būti išgirstas: prašo teisingumo vargšui (plg. Sir 4, 4–5), ateiviui (plg. Iš 22, 20), vergui (plg. Įst 15, 12–18). Tad, norint gyventi teisingumu, būtina atsisakyti pasitenkinimo vien savimi iliuzijos, gilaus užsisklendimo, kuris yra tikroji neteisingumo versmė. Kitaip tariant, būtinas dar gilesnis „išėjimas“, negu Dievo įvykdytas su Moze, širdies išlaisvinimas, kurį įgyvendinti Įstatymo raidė bejėgė. Tad ar žmogus gali tikėtis teisingumo?

Kristus – Dievo teisingumas

Geroji Naujiena visapusiškai atsiliepia į žmogiškąjį teisingumo troškimą. Apaštalas šventasis Paulius savo Laiške romiečiams pabrėžia: „Bet dabar be įstatymo pasireiškė Dievo teisumas… Tai Dievo teisumas, tikėjimu į Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo, nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo. Dievas jį paskyrė permaldavimo auka, jo kraujo galia, veikiančia per tikėjimą“ (3, 21–25).

Kas gi tada yra Kristaus teisingumas? Pirmiausia tai iš malonės kylantis teisingumas, kai save ir kitus taiso, gydo ne pats žmogus. Tai, kad „permaldavimas“ kyla iš Kristaus „kraujo“, reiškia, jog žmogų iš jo kalčių naštos išlaisvina ne žmogaus aukos, bet Dievo meilės aktas, kuris yra begalinis, iki pat žmogui numatyto prakeiksmo prisiėmimo, kad šis mainais gautų „palaiminimą“, priklausantį Dievui (plg. Gal 3, 13–14). Bet tai iškart kelia prieštarą: koks tai teisingumas, kai teisus žmogus miršta už kaltąjį, o kaltasis mainais gauna palaiminimą, priklausantį teisiajam? Ar tai nereiškia, jog kiekvienas gauna priešinga tam, „kas jam priklauso“? Iš tikrųjų čia mes atrandame dieviškąjį teisingumą, smarkiai besiskiriantį nuo jo žmogiškojo atitikmens. Dievas išpirko mus savo Sūnaus kaina, tikrai besaike kaina. Kryžiaus teisingumo akivaizdoje žmogus gali maištauti: tai parodo, kad žmogui savęs neužtenka, jam iki galo save įgyvendinti reikia Kito. Atsiversti į Kristų, įtikėti Evangelija galiausiai reiškia atsisakyti pasitenkinimo savimi iliuzijos, kad atrastum ir pripažintum poreikį – kitų ir Dievo poreikį, Dievo atleidimo bei draugystės poreikį.

Tada tampa aišku, jog tikėjimas visiškai nėra koks nors prigimtinis, lengvas ir akivaizdus dalykas: norint pripažinti, jog man reikia Kito, kuris išlaisvintų mane iš to, „kas mano“, ir neužtarnautai dovanotų tai, „kas jo“, būtina nusižeminti. Tai vyksta pirmiausia priimant Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentus. Veikiami Kristaus, galime įžengti į „didžiausią“ teisingumą, kuris yra meilės teisingumas (plg. Rom 13, 8–10), teisingumą, kai kiekvienas visada pripažįsta esąs labiau skolininkas negu kreditorius, nes yra gavęs daugiau, negu kada nors būtų galėjęs tikėtis.

Sustiprintas tokios patirties, krikščionis kviečiamas prisidėti prie statydinimo teisingų visuomenių, kur visi gaus tai, kas būtina žmogaus kilnumo vertam gyvenimui, ir kur teisingumą gaivins meilė.

Brangūs broliai ir seserys, gavėnią vainikuoja Velykų tridienis, jo metu šiais metais taip pat švęsime dieviškąjį teisingumą, kuris yra meilės, dovanojimo, išganymo pilnatvė. Šis atgailos laikas kiekvienam krikščioniui tebūna tikro atsivertimo ir visokį teisingumą įgyvendinti atėjusio Kristaus slėpinio brandaus pažinimo metas. Tai linkėdamas nuoširdžiai visiems teikiu savo apaštališkąjį palaiminimą.

Vatikanas, 2009 m. spalio 30 d.

Benedictus PP XVI

Lietuvos vyskupų kreipimąsis dėl paramos nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Haičio gyventojams

Brangūs broliai ir seserys,

Visus mus pasiekė žinios apie žemės drebėjimą Haityje, skurdžiausioje Pietų Amerikos valstybėje. Šis galingas žemės drebėjimas tapo nacionaline tautos tragedija, atnešusia gausybę skaudžių padarinių – sugriauta daugybė pastatų, žuvo tūkstančiai žmonių, tūkstančiai sužeistųjų, kurie liko be pastogės, tinkamo maisto, vandens, medikamentų, slaugos ir medicininės pagalbos. Visam nusiaubtam regionui iškyla ligų proveržio grėsmė, nes daugelis žuvusiųjų dar neatrasti. Kylanti įtampa tarp gyventojų, kurių dauguma, ypatingo skurdo paliesti, gali prasiveržti smurto proveržiu.

Katalikų Bažnyčia Lietuvoje reiškia savo gilią užuojautą visiems nukentėjusiems nuo šios tragedijos ir išreiškia savo maldos solidarumą bei ragina visus tikinčiuosius ir geros valios žmones ištiesti savo dosnią pagalbos ranką šiam kraštui.

Taip pat Lietuvos Caritas renka aukas pagalbai nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Haityje:
AB "Swedbank"
Lietuvos Caritas
į/k 192066334
LT257300010115125026
Mokėjimo paskirties nuorodoje rašyti: "parama Haičiui".

Visose Lietuvos bažnyčiose bus renkamos aukos žemės drebėjimo Haityje padariniams šalinti. Ypatingai savo maldose prisiminkime visus žuvusius, tarp kurių yra ir katalikų vyskupas, seminaristai, kunigai.

Nuoširdžiai kviečiame ir raginame visus atsiliepti į šią maldos ir materialinės pagalbos solidarumo akciją ir savo auka paremti žmogiškumo tragediją išgyvenančius brolius ir seseris Haityje. Palaikykime juose viltį atstatyti savo namus.

Dosnusis Dievas teatlygina kiekvienam atvėrusiam savo širdį ir išreiškusiam savo asmeninę pagalbą jos reikiamiems žmonėms.

Lietuvos vyskupai


A Pastoral Prayer of Comfort and Hope for Haiti and Egypt

“The Spirit of the Lord is upon me, because he has anointed me to preach the gospel to the poor; he has sent me to heal the brokenhearted, to preach deliverance to the captives, and recovering of sight to the blind, to set at liberty them that are bruised, to preach the acceptable year of the Lord.” – Luke 4:18-19

At the annual gathering of Christian Churches Together (CCT), we have met once again to deepen our fellowship as a diverse group of national Christian leaders. In the midst of this time together, and here on the eve of the Week of Prayer for Christian Unity, we have been deeply affected by recent events that have led to the suffering of parts of the body of Christ.

We grieve the devastation and loss of life caused by the January 12, 2010, earthquake in Haiti . We mourn the death of brothers and sisters, including Archbishop Joseph Serge Miot of the Catholic Church and other faith leaders. In the face of devastating scenes of the “living walking among the dead,” we seek to be icons of the living Christ. We pray that our affected brothers and sisters will be comforted and encouraged by our pastoral presence that includes prayers, visitation and physical aid that our churches have rushed to provide. Such a presence seeks to give witness to Christ’s work of healing and hope.

Likewise, as we “mourn with those who mourn” (Romans 12:15), we are one with our brothers and sisters in the Coptic Orthodox Church who have suffered when parishioners were gunned down in Nag Hammadi, Egypt, after Christmas Eve services. We lament the use of violence in the name of God.

In the midst of the world’s suffering, we pray for God’s compassionate and healing spirit.

We bow our heads in prayer to Him “Who loosens the bound and uplifts the fallen, the Hope of those who have no hope and the Help of those who have no helper, the Comfort of the fainthearted and the Harbor of those in the storm”, to look, with a compassionate eye, on those who are suffering, and to be as He is, full of mercy, full of compassion, full of love. For He grants us more than we ask for, and more than we need, and more than we understand. – Adapted from the Coptic Liturgy of St. Basil, the Litany of the Sick.

Lietuvos Jaunimo Dienos - 2010 Panevėžyje


Kalėdinis sveikinimas - Christmas message

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

“Tad žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ Jn 1,14

Šie 2009 metai buvo ypatingi tuo, kad šventėme Lietuvos evangelizacijos ir Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo raštuose tūkstantmetinį jubiliejų. Iškilmės vyko ne tik Lietuvoj bet ir lietuvių bendruomenėse, parapijose bei misijose, kur tik gyvena lietuviai. Visi kaip nors pažymėjome šias ypatingas progas.

Pirmieji evangelizacijos žingsniai buvo arkivyskupo ir kankinio šv. Brunono Kverfurtiečio, kuris prieš 1000 metų nešė Kristaus evangeliją į Lietuvą. Evangelizacija yra žodis kilęs is graikų ir reiškia ‚Geros Žinios‘. Mums krikščionims geros žinios prasideda su Dievo meile, kuri prasideda su Dievo Žodžiu, Jėzumi Kristumi: “Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dieva ir Žodis buvo Dievas” (Jn 1,1) ir mums ta meilė buvo parodyta per Kristaus gimimą, “Tad žodis tapo kūnu“ (Jn 1,14a).

Vienas iš Bažnyčios didžiausių iššūkių šiomis dienomis yra evangelizacija – visų kartų pasidalinimas Gerąja žinia ir savo tikėjimu prisikėlusiu Kristumi. Popiežius Benediktas XVI aiškino: Mes turime pagalvoti kaip įgyvendinti evangelizaciją šiais laikais – ne tik naują evangelizaciją bet tikrą pirmąją evangelizaciją...ir neužtenka tik paremti tikinčiųjų bendruomenę...aš tikiu, kad kartu mes galime rasti naujų būdų kaip skleisti Evangeliją mūsų darbartinime pasaulyje (Kolne, 2005 m. rugpjūčio mėn.).

Darbartinė užduotis ir atsakomybė lietuviams katalikams gyvenantiems užsienyje yra dalintis “Gerąja žinia“ net tik su savo vaikais per katekizaciją bet ir skleisti Evangelijos žinias visiems suaugusiems. Evangelizacija apima ne tik formalias klases bet ir mokinystę (discipleship). “Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt, 28:19), aiškino Kristus prieš savo žengimą į dangų.

Šiuo metu daug kas patiria sunkumų dėl pasaulyje susidariusios ekonominė padėties. Ypač Lietuvos piliečiams yra sunku. Gausūs skaičiai palieka savo tėvynę ir emigruoja į tolimus kraštus, ieškodami ekonominio pastovumo. Yra didesnis skurdas nei tik finansinis – daugybė yra praradę savo tautinę tapatybę ir krikščioniškus įsitikinimus, neįvertina savo šeimų ir bendruomenių.

Kalėdų laiku linkiu, kad Kalėdos taptų ne tik džiaugsmo ir vilties šventė bet ir būtų proga mums visiems dvasiškai atsinaujinti per gilesnį atsidavimą “Gerajai naujienai“. Viešpats telaimina jūsų šeimas ir bendruomenes dabar ir per ateinančius 2010 metus.

Linkiu jums džiaugsmingų ir šventų Kalėdų!

Prelatas Edmundas J. Putrimas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai

“The Word became flesh and made his dwelling among us.” (John 1:14)

My Brothers and Sisters in Christ,

This past year of 2009, was proclaimed by the Lithuanian Bishops’ Conference, as the celebration of the Millenium Jubilee of the first attempts to evangelize Lithuania. This year we commemorated the 1000th anniversary of the written mention of the name of “Lithuania” in the Quedlinburg annals. Celebrations took place not only in Lithuania but also in Lithuanian communities, parishes and missions around the world to mark this special moment in history.

The first missionary steps of Evangelization 1000 years ago were begun by Archbishop and Martyr St. Bruno of Querfurt. The word “evangelization” derives from the Greek word meaning “good news”. For us Christians, the “Good News” begins with the love of God manifested to us through the Word of God, Jesus Christ: “In the beginning was the Word, and the Word was God” (John 1:1) and “the Word became flesh and made his dwelling among us.”(John 1:14a)

One of the greatest challenges our Church has today is evangelization – sharing and spreading the Good News and the truths of our faith in the Resurrected Jesus Christ to all generations. Pope Benedict XVI explained, “We must reflect seriously on how we might carry out a true evangelization today, not just a new evangelization but often a true first evangelization… and it is not enough just to maintain the community of believers… I believe that, together, we must find new ways of bringing the Gospel to today’s world” (Cologne, August 2005).

Thus today the challenge and responsibility for Lithuanian Catholics living abroad is to share the “Good News” not only with our children through catechesis but also to evangelize adults. Evangelization encompasses not only formal lessons but also discipleship. “Go therefore and make disciples of all nations” (Matthew 28:19) explained Christ before his Ascension.

Many are experiencing economic difficulties, even unemployment. This is the case in Lithuania, as well. Great numbers of Lithuanians are emigrating from their Fatherland, seeking economic stability elsewhere. But an even deeper form of poverty is widespread – the inability to appreciate and maintain our national identity and our Christian roots; the lack of gratitude and appreciation for what we already have – our families and our communities.

During this Christmas season, may the spirit of Christmas be a sacred time not only of hope and joy but also of spiritual renewal through a deeper commitment to the “Good News”. Wishing you the Lord’s blessing for your families and communities now and throughout the New Year of 2010.

Linksmų šventų Kalėdų visiems!
A happy and blessed Christmas to you all!

Msgr. Edmond J. Putrimas
Lithuanian Bishops’ Conference Delegate
for the Apostolate of Lithuanian Catholics Abroad

Aušros Vartų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai

Maloniai kviečiame Lietuvoje viešinčius arba po ilgesnio gyvenimo užsienyje sugrįžusius mūsų tautiečius bei svečius lapkričio 19 d., ketvirtadienį, 12 val. dalyvauti Aušros Vartų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos atlaiduose ir drauge su užsienio lietuvių sielovadoje besidarbuojančiais kunigais švęsti Šv. Mišias Aušros Vartų koplyčioje už užsienyje gyvenančius mūsų krašto žmones, kartu pavedant ir visą užsienio sielovadą Gailestingajai Dievo Motinai. Šv. Mišių koncelebracijai vadovaus Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatas Edmundas Putrimas.

Pagarbiai,
ses. Pranciška FDCJ
Užsienio lietuvių sielovados referentė
Žemaičių g. 85, Kaunas,
tel. +370 37 75 09 00; +370 37 75 09 01; mob. +370 650 76520

EVANGELIJOS ŽINIŲ TŪKSTANTMETIS ILGAAMŽEI LIETUVAI


A MULTI-FAITH REFLECTION on being Persecuted For Your Faith

November 2, 2009 - 7:00 PM to 9:00 PM Multi-Faith Centre - University of Toronto, 569 Spadina Ave.

Symposium Participants:
Rabbi Aaron Katchen - Fr. Raymond J. de Souza - Raheel Raza

Guest Speaker:
Most Rev. Sigitas Tamkevicius, SJ, Archbishop of Kaunas, Lithuania

FREE ADMISSION

Mūsų "Draugo" 100 m. pokylis - spalio 17 d.

Mūsų


A+A Prelatas Jonas Petrošius
(1921-1951-2009)

Gerbiamas Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės pirm. Linai Maknavičiau, Gerbiama Lietuvių katalikų misijai Prancūzijoje pirm. Rūta Kareckaite-Gouriou,

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Maldomis ir gražiais prisiminimais išlydėdami a+a prel. Joną Petrošių į amžinybę, išreiškiu savo gilią užuojautą prel. Petrošiaus artimiesiems, draugams, Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės nariams, Paryžiaus Apylinkės Lietuvių Bendruomenei ir Lietuvių katalikų misijos nariams.

Jūsų ilgametis kapelionas prel. Jonas Petrošius visuomet bus prisimintas, kaip tas, kuris visais rūpinosi dvasinio peno ir kasdienine duona. Jo rūpestis artimui atspindėdavo jo darbuose. Ne tik namų durys bet ir jo širdis buvo atviros visų globai.

Noriu išreikšti ypatingą padėką tiems, kurie globojo, prižiūrėjo ir prisiminė maldose prel. Joną jo sveikatai susilpnėjus. Telaimina Viešpats jūsų gerus darbus!

Dėkojame a+a prel. Jonui už jo pasiaukojimą tarnaujant tiek metų Kristaus Bažnyčiai. Teisingai yra parašyta Apreiškimo knygoje, “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje: jie atilsės nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi.” (Apr. 14:13). Gailestingasis Viešpatie, maloningai priimk mūsų maldas už a+a prel. Jona Petrošių, kuriam leidai išpažinti Tavo vardą. Leisk jam regėti Tavo veidą ir džiaugtis amžinybėje Tavo ramybės prieglobstyje.

Amžinąjį atilsį duok, Viešpatie, savo ištikimam tarnui.

Su gilia užuojauta Jūsų Kristuje,
PRELATAS EDMUNDAS J. PUTRIMAS
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Evangelijos žinia tūkstantmetei Lietuvai

Kankinio šv. Brunono evangelizacinei misijai Lietuvoje – 1000 metų
Lietuvos vardas pirmąkart užrašytas
Kvedlinburgo kronikoje

Dievo Motinos
Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė
Š I L I N Ė S 2 0 0 9
Šiluva, Raseinių rajonas, Lietuva

Kauno arkivyskupija ir jos Ganytojas arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius kviečia Šiluvoje švęsti Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejų.

Arkivyskupo kvietimas:
http://www.oecumene.radiovaticana.org/lit/Articolo.asp?c=314128

Šilinių iškilmės šiemet vyks rugsėjo 8 - 15 dienomis.

Visa programa:
http://www.siluva.lt/index.php?id=24

a.a. kunigas Ričardas Repšys

2009 m. liepos 28 d. netikėtai mirė kun. Ričardas Repšys, 59 m., Detroito miesto, Mičigano valstijos (JAV) Dievo apvaizdos parapijos administratorius. Jis plaukė laivu su dviem sūnėnais St. Clair ežere kai įvyko nelaimė. Jis paskendo su savo jauniausiu sūnenu, Tautvydu Skudu, 13 m., begelbėdami antrą sūnėną, kuris buvo bangų sutrenktas.

Maldos prie karsto bus kalbamos penktadienį, liepos 31-ą dieną 7 v.v. Dievo apvaizdos parapijoje, (Divine Providence Lithuanian Catholic Church), 25335 W. Nine Mile Rd., Southfield MI. Laidotuvių Mišios parapijoje šeštadienį, rugpjūčio 1-ą dieną, 10 v.r. Sudeginti palaikai bus parvešti į Lietuvą laidojimui.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Užsienio lietuvių katalikų sielovados vardu, bei asmeniskai išreiškiu gilią užuojautą kun. Repšio giminėms, draugams bei parapijiečiams netekties metu.

Prelatas Edmundas J. Putrimas


Tragiška nelaimė JAV nusinešė išeivijos lietuvių kunigo ir jo sūnėno gyvybę

Detroite tragiškai žuvo Kauno arkivyskupijos kunigas Ričardas Repšys, pastaruosius penkerius metus buvęs Detroito Dievo Apvaizdos parapijos administratorius. 59 metų kunigas antradienio popietę nuskendo Detroito St. Clair ežere nesėkmingai bandydamas išgelbėti skęstantį mažametį sūnėną, 13 metų Tautvydą Skudą.

Tragiškai pasibaigusią kunigo Repšio, jo dviejų sūnėnų ir šeimai artimos moters kelionę laivu išsamiai aprašė vietinė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos spauda. Abu kunigo sūnėnai Tautvydas Skudas ir jo vyresnysis brolis Edvinas Rasinskis atvykę iš Lietuos vasarojo pas Detroite gyvenantį savo dėdę kunigą.

Detroito katalikų arkivyskupijos Farmington-Southfield vikariato teritorijoje veikiančios aktyvios lietuvių katalikų išeivių parapijos tikintieji yra priblokšti žinios apie parapijos administratoriaus ir vieno iš dviejų jo sūnėnų žūtį, - pažymi internetinis laikraštis „The Detoit News“. Anot laikraščio cituojamos parapijos darbuotojos Almos Butkūnas, visai nenustebino, kad kunigas šoko į ežerą gelbėti vaiko. „Jis būtų daręs ką gali, kad tik vaikas nenuskęstų, net ir savo gyvybės kaina“, - teigė moteris.

Pasak JAV pareigūnų, oficiali nuskendusiųjų mirties priežastis bus paskelbta tik užbaigus incidento tyrimą po dešimties dienų, kai bus gauti toksikologijos bandymų rezultatai.

Apie nelaimingą nutikimą informuota Detroito arkivyskupija trečiadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, kad nelaukta kun. Repšio, kaip ir jo sūnėno mirtis yra didžiulė tragedija. Detroito katalikų arkivyskupas Allen Vigneron vylėsi paguosti liūdinčiuosius sakydamas, kad „paskutinis velionio kun. Ričardo Repšio gestas buvo herojiškas. Aukas ir visus dėl jų mirties liūdinčius mes pavedame gailestingajam Dievui, - pažymėjo Detroito ganytojas.

Detroito arkivyskupijos šiaurės vakarų regiono vikaras mons. John Zenz pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems Lietuvoje ir vietinės lietuvių parapijos tikintiesiems. Pasak mons. Zenz, kun. Repšys buvo pasiaukojantis, nuolankus ir dosnus kunigas, mylėjęs Viešpatį ir savo tautiečius. Išlieka gyvas prisiminimas jo pasakojimų, kai sovietmečiu dar jaunas kunigas nepaisydamas pavojaus vykdavo dvasinei tarnystei į Sibirą. Todėl nestebina, kad jis žuvo bandydamas išgelbėti kitą žmogų. Jis tikrai buvo tapatus Kristui, - pažymėjo nekrologe mons. John Zenz.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas išeivijos lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas dėl skaudžios netekties pareiškė gilią užuojautą kun. Repšio giminėms, draugams bei parapijiečiams tiek LVK ir Užsienio lietuvių katalikų sielovados, tiek savo vardu.

Lietuvių katalikų išeivių sielovadai vadovaujanti Delegatūra informuoja, kad atsisveikinimas su maldomis prie žuvusiųjų karstų įvyks penktadienį, liepos 31 dieną, 19 val. vietos laiku, lietuvių katalikų Dievo Apvaizdos bažnyčioje (Divine Providence Lithuanian Catholic Church, 25335 West Nine Mile Rd., Southfield MI). Laidotuvių Mišios toje pačioje parapijos bažnyčioje bus aukojamos šeštadienį, rugpjūčio 1 d. 10 val. vietos laiku. Žadama kremuotus palaikus parvežti laidojimui į Lietuvą.

Kun. Ričardas Repšys gimė 1950 metų kovo 16 dieną ir buvo įšventintas marijonų kongregacijos kunigu 1981 metų lapkričio 27 dieną. Vėliau buvo priimtas į Kauno arkivyskupiją. Velionis dirbo Detroito arkivyskupijoje nuo 2004 metų balandžio mėnesio ir tapo nuolatiniu rezidentu Jungtinėse Amerikos Valstijose 2008 metų kovo mėnesį. (sk)

Iš Vatikano radijo Internet'o svetainės

„Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde“ apdovanotas prelatas Edmundas Putrimas

Užsienio reikalų ministerijoje liepos 1 dieną už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių bendruomenių užsienyje telkimą „Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde“ apdovanotas prelatas Edmundas Putrimas.

„Esame dėkingi, kad jau daugelį metų rūpinatės lietuvių sielovada įvairiuose pasaulio kraštuose. Lietuviams, gyvenantiems užsienyje, Jūs esate tikras dvasingumo ambasadorius, misionierius, skleidžiantis tikėjimą ir tautiškumą“, – teikdamas apdovanojimą sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

2005 metais Lietuvos Vyskupų Konferencija delegavo prelatą E.Putrimą rūpintis užsienio lietuvių sielovada. Prelatas skiria daug dėmesio po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams, aktyviai rūpinasi lietuviškų bažnyčių išsaugojimu.

E.Putrimas gimė 1959 metais Toronte, Kanadoje. 1980 metais įstojo į Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, o 1985 metais Romoje popiežiaus Jono Pauliaus II buvo įšventintas kunigu. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ įsteigtas 2007 metais Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai nusipelniusiems asmenims pagerbti.

Garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ yra apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, taip pat už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius, tel. 236 2445
 


Apjuoskime pasaulį ,,Tautiška giesme”!


Kvietimas dalyvauti šv. Mišiose Lietuvoje

Visi kviečiami dalyvauti!


Šv. Mišiose, skirtose užsienio lietuviams š.m. liepos 5, sekmadienį, 12.30 v.p.p. Vilniaus arkikatedroje.
(Šv. Mišios bus transliuojamos per Lietuvos radiją)

arba

Didžiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose Žemaičių Kalvarijoje, Žemaitijoje š.m. liepos 5, sekmadienį, 12.00 v.p.p. (suma) Po sumos vyks iškilminga procesija į Kryžiaus kelio kalną.
(platesnė informacija www.zemaiciukalvarija.lt)

LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. E.Putrimo velykinis sveikinimas

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

„Štai kryžiaus medis, ant kurio kabojo pasaulio atpirkėjas, ateikite, pagarbinkime jį!“
(Didžiojo penktadienio liturgija, Romos Mišiolas, pusl. 191)

Freska iš Pažaislio vienuolyno.Šv. Brunonas (Bonifacas) krikštija Netimerą. Juozo Kamensko nuotrauka
Freska iš Pažaislio vienuolyno.Šv. Brunonas (Bonifacas) krikštija Netimerą. Juozo Kamensko nuotrauka

“Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė,” rašo Šv. Paulius, “o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė” (1 Kor 1:18). Evangelijų pagrindinis pamokymas apie išganymą nėra vienkartinis, kuris įvyko Jeruzalėje prieš 2000 metų per Jėzaus nukryžiavimą ir prisikėlimą. Dievo mums pasiūlytas išganymas remesi “ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe” (1 Kor 2:5) visiems tikintiems per visus amžius.

2009 metai yra ypatingi lietuviams visame pasaulyje švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį. Kartu minime lotyniškosios krikščionybės pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose paminėta šventojo Brunono Bonifaco Kverfurtiečio evangelizacija Lietuvoje 1009 m. Ši evangelizacija Lietuvoje nebuvo vienakartinė, o įrodo gausius Dievo palaiminimus mūsų tautai perduotus per kartų kartas.

Švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetinį jubiliejų savo parapijose, misijose, lituanistinėse mokyklose, vasaros jaunimo stovyklose ir lietuvių bendruomenėse, mums suteikiama proga liudyti bei įvertinti mūsų tautos krikščionišką paveldą, mūsų lietuviškos tapatybės dalį. Šio antro tukstantmečio pradžioje, prisiminkime Šventojo Tėvo Benedikto XVI pamokymą išreikštą 80-jame Pasaulio misijų sekmadienį: „tebūna jums naudinga proga vis geriau suvokti, kad liudyti meilę, misijos sielą, privalu visiems. Tarnavimas Evangelijai neturi būti pavienio asmens nuotykis, tai laikytina bendra kiekvienos bendruomenės pareiga.”

“Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad nuo dabartinio blogo amžiaus išgelbėtų mus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.” (Gal 1:3-4, 4b-5)

Jėzaus kryžius išreiškia Dievo begalinę meilę žmogui. Tai meilė, kuri nelieka ant kryžiaus bet yra įgyvendinta per Kristaus prisikėlimą. Šv. Velykų džiaugsmas ir viltis telaimina jūsų šeimas ir visas lietuvių parapijų bei misijų bendruomenes.

Sveikinu visus Šv. Velykų aleliuja!

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Bostone rengiama III Sielovados konferencija - III Lithuanian Catholic Pastoral Conference in Boston

Š.m. kovo 28 d., šeštadienį, Šv. Petro lietuviškoje parapijoje Bostone vyks III JAV Lietuvių katalikų Sielovados konferencija, kurią ruošia Lietuvos vyskupų konferencijos Išeivijos lietuvių katalikų sielovados delegatūra.

Kviečiami dalyvauti lietuvių sielovadoje dirbantys kunigai, parapijų tarybų/komitetų nariai, parapijos veikloje dalyvaujančios ir ją remiančios organizacijos, vienuolijos, parapijiečiai ir sielovados bendradarbiai.

Adresas: 50 Orton Marotta Way, So. Boston, MA, U.S.A. Tel. 617-268-0353. Malonėkite užsiregistruoti pas admin. Rūtą Rusinienę (admin@sielovada.org) arba skambinkite 1-416-233-7819.

Konferencijos programa


On Sat., March 28, 2009 the Lithuanian Catholic Pastoral Conference in support of Lithuanian parishes and missions in the United States will take place at St. Peter’s Lithuanian Catholic parish in So. Boston. The one-day conference is being organized by the Office of the Apostolate for Lithuanian Catholics Living Outside of Lithuania.

This invitation is open to all who are involved in pastoral work in Lithuanian Catholic parishes and missions in the U.S.A.: pastors, priests, parish committee members, members of Catholic organizations whose work supports their parish or mission, members of religious orders as well as interested and involved parishioners.

Address: 50 Orton Marotta Way, So. Boston, MA. Tel. 617-268-0353. We ask that all those who will be attending please register. You may do so by contacting admin. Rūta Rusinas by e-mail (admin@sielovada.org) or by telephone at 1-416-233-7819

Conference program


LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMAS ARGENTINOJE

Šį šeštadienį vasario 14d. įvyks Lietuvos Tūkstantmečio Minėjimas Berisso mieste. Prasidės Argentinos Lietuvių Bendruomenės (ALB) oficialaus tūkstantmečio šventimas ir 91º Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimas.

Minėjimas prasidės Šv. Mišiomis, kurioms aukos kunigas Augustinas Steigvilas MIC. Ceremonija vyks Berisso miesto centre, kur bus atidengtas lietuviškas „Rūpintojėlis“. Tai paminklas turintis 3 metrus aukščio, kurį padarė ir pastatė vietiniai lietuviai. Po Šv. Mišių, kunigas Augustinas Steigvilas palaimins „Rūpintojėlį“.

Po ceremonijos prasidės vakaronė lietuvių kūlturos draugijoje „Mindaugas“.

Renginį organizuoja Berisso miesto lietuvių bendruomenė, kurią sudaro Lietuvių kultūros draugija „Mindaugas“, Lietuvių kultūros draugija „Nemunas“ ir lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania“.

Renginį remia Argentinos Lietuvių Bendruomenė (ALB), Argentinos Lietuviu Jaunimo Sąjunga (ALJS) ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga (PLJS).

Juan Ignacio Fourment Kalvelis
PLJS valdybos Pietu Amerikos atstovas
Representante de Sudamérica en la Comisión Directiva PLJS
jkalvelis@yahoo.com.ar - kalvelis_jif@hotmail.com
Mob.: +54 9 221 6164962
Tel.: +54 221 464 -1483
www.PLJS.org

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko pareiškimas

Su rūpesčiu žiūrime į šiandienos įvykius Vilniuje bei pastarųjų dienų įvykius Rygoje. Ką tik antradienį paminėję mūsų tautos herojišką auką prieš svetimų jėgų atakas, šiandien matėme mūsų piliečius, besiimančius neteisėtų fizinių priemonių prieš tą patį Seimo pastatą, kurį barikadomis saugojome. Skirkime svetimą valdžią nuo savos, net jei savos valdžios sprendimai ne visada mums priimtini.

Primename, kad valstybę reikia kurti, o ne griauti. Gyvendami demokratijoje, turime imtis visomis teisėtomis priemonėmis apginti savo teises bei įvesti reikiamus pokyčius dėl bendrojo gėrio. Tačiau tą reikia daryti taikingai ir teisėtai, be smurto. Demokratinėje visuomenėje yra visos galimybės kartu dirbant eiti į geresnę ateitį.

Bažnyčia nepritaria agresyviems veiksmams ir kurstymams imtis neleistinų ir neteisėtų veiksmų. Todėl raginame žmones nepasiduoti kurstymams, ir iškilus reikalui ginti savo teises, imtis ne agresijos, bet kaip dera laisvos demokratinės šalies piliečiams, panaudoti visas teisines priemones.

Kviečiame bei prašome tiek valdžios žmones, tiek visuomenę ramiai ir taikingai išklausyti vieni kitus, siekiant įveikti ūkio, socialinę ir pasitikėjimo krizę. Tikinčiuosius raginame melstis, kad Dievas apšviestų mūsų protus ir lydėtų mūsų žingsnius geresnei Lietuvos ateičiai.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Pirmininkas

Broliai seserys,

ŠiluvaUžveriant Jubiliejinius Šiluvos metus, drauge žengiant į 2009 Viešpaties metus, už viską dėkojame Dievui.

Redakcijos vardu tariame nuoširdžiai ačiū visiems, kurie prisidėjote prie "Šiluvos žinios išeivijoje" kūrimo, kurie fotografavote, rašėte ir skaitėte. Kūdikiu užgimęs Galybių Dievas tegul veda savuoju keliu ateinančiais Naujaisiais Metais. Junkimes ir toliau darbuokimės apaštalaujant išeivijos lietuvių spaudoje ir savo asmeninėje aplinkoje. Telydi Kristaus ramybė, ryžtas ir drąsa jus visuose pasaulio kraštuose.

Nerijus Šmerauskas
"Šiluvos žinia išeivijoje" redaktorius

Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 21 (2008 m. gruodis)

Kalėdinis sveikinimas iš Prelato E. Putrimo, LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai

“Aš apsigyvensiu jų tarpe ir ten vaikštinėsiu; aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta... ‘Tuomet aš jus priimsiu ir būsiu jums tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys’ – taip sako visagalis Dievas”
(Šv. Pauliaus antrasis laiškas korintiečiams 6:16-18).


Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Popiežius Benediktas XVI paskelbė 2008 jubiliejiniais Šv. Pauliaus pagerbimo metais, pabrėždamas, kad šis tautų apaštalas darbartiniems krikščionims yra pavyzdys ir mokytojas per kurį mes galime geriau suprasti tikėjimą ir tiesą. Šv. Paulius tapo ypatingu apaštalu, kuris parašė kitų kraštų krikščionims 14 laiškų. Dabar jie sutelkti Naujajame Testamente. Jaunystėje jis buvo išgarsėjęs kaip krikščionių persekiotojas: “Jūs, be abejo, esate girdėję, kaip aš kadaise elgiausi, būdamas žydų tikėjimo; kaip aš persekiojau Dievo Bažnyčia ir mėginau ją sugriauti” (Gal 1:13). Po jo stebūklingo susitikimu su Kristumi pakeliui į Damaską (Apd 9:1-9), Pauliaus visas gyvenimas pasikeitė ir jis tapo Kristaus apaštalu ir atsidavė plačiai skelbti Kristaus Evangeliją (2 Kor 5:17-18).Vedamas Šventosios Dvasios ir savo gilaus tikėjimo Jėzumi, jis paliko Jeruzalę ir iškeliavo į tolimus kraštus skleisti Dievo žodį. Kai pagaliau pasiekė Romą, ten buvo nužudytas apie 67 AD.

Kaip ir praeityje, taip ir šiais laikais mums reikalinga pavyzdingų žmonių, kurie pripažįsta mūsų tikėjimą taip, kaip Šv. Paulius, kuris atmetė neapykantą ir pamilo Kristų. Paulius dirbo, mokė, kentėjo ir skleidė Kristaus pamokymus visoms tautoms; nebijodamas nei rizikos, nei pažeminimo, nei sunkumų. “Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei viešpatystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos. Nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje” (Rom 8: 39-39).

Taip kaip prisikėlęs Kristus išreiškė savo gailestingumą ir meilę savo apaštalui Pauliui, taip ir Paulius mus skatina priimti Kristaus meilę ir gailestingumą savo širdyse šiandien. Šv. Paulius aiškino, kad žodis “priimti” turi daugiau negu vieną reikšmę, t.y., vaišingumas: “Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių… iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokeščio” (Mt 10: 42). Paulius mini dar vieną to žodžio prasmę, t.y., priimti su džiaugsmu Dievo duotas gyvenimo ir tikėjimo dovanas. “O mes gavome ne pasaulio dvasią bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume mums suteiktas Dievo dovanas” (1 Kor 2:12). Mums privaloma ne tik klausytis Šv. Rašto pamokymų bet ir juos įgyvendinti, kad galėtumėm tapti geresniais ir veiklesniais Bažnyčios nariais, kurie pasidalina Dievo dovanomis su kitais. Besirengiant švęsti Kalėdas, Jėzaus Kristaus gimimo šventę – “priimkime” ir pasidalinkime Dievo duotomis tikėjimo dovanomis. Mūsų lietuviškų Kūčių tradicijos teparodo mūsų vaišingumą ir tepadeda mums entuziastingai priimti Kristų į mūsų gyvenimą. “Priimkime” savo šeimos narius, savo parapijų bei misijų tikinčiuosius ir visus tuos, kurie yra nusisukę nuo Dievo ir Bažnyčios meilės.

Dievo palaimos Jums Šv. Kalėdų proga ir per visus naujuosius 2009 metus.

Jūsų Kristuje,

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Lietuvos vyskupų Adventinis laiškas

Mieli kunigai, vienuoliai, vienuolės, brangūs tikintieji!

Advento malonės metas

Kasmet naujai išgyvenama adventinio laiko kelionė mus visus dar kartą pakviečia apmąstyti Įsikūnijimo slėpinį, glaustis prie išganymo versmės ištakų – Nazareto Apreikimo grotos ir Betliejaus Prakartėlės, kurioje Amžinasis Žodis tapo Žmogumi. Dievo Šviesa tapo mūsų gyvenimo šviesa, Dievo Žodis apsivilko mūsų žmogiškumu ir tapo vienu iš mūsų. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn 1, 14).
Visas laiško tekstas

Amerikos katalikų vyskupų konferencijos advento puslapis (anglų k.) - maldos, apmąstymai,...

Advent (ad-venio in Latin or "to come to") begins the Church's liturgical year and is the season leading up to the celebration of Christmas. The Advent season is a time of preparation that directs our hearts and minds to Christ’s second coming at the end of time and also to the anniversary of the Lord’s birth on Christmas. Advent devotions remind us of the meaning of the season. Special Advent Devotions: the lighting of the Advent wreath; the Advent calendar helps remind us of the season with daily thoughts and activities; Advent prayers prepare us spiritually for the birth of Jesus Christ.


Mirė vyskupas Antanas Vaičius

Vysk. Antanas Vaičius . Ričardo Šaknio nuotrauka Antradienį, lapkričio 25 d. mirė vyskupas Antanas Vaičius. Laidotuvės numatytos penktadienį 28 d. 12 val. p.p. Telšių Katedroje.
Viešpats tepriglaudžia Jį savo Ramybėje.

Išreiškiame užuojautą a.a. vyskupo šeimai ir Telšių vyskupijai.


Prel. Edmundas Putirmas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas Užsienio lietuviams katalikams


Gimęs 1926 04 05
Kunigas 1950 09 24
Vyskupas 1982 07 25


Gimė 1926 m. balandžio 5 d. Šačių parapijos Geidučių kaime (Telšių vyskupija, Skuodo raj.). 1934–1938 m. mokėsi Šačių, 1938–1940 m. – Mosėdžio pradžios mokykloje, 1940–1943 m. – Skuodo gimnazijoje. 1943–1946 m. studijavo Telšių, 1946–1951 m. Kauno kunigų seminarijoje. 1950 m. rugsėjo 24 d. įšventintas kunigu.

1951–1952 m. dirbo vikaru Plungėje, 1952–1954 m. Klaipėdoje, kur 1953 ir 1954 m. laikinai ėjo klebono pareigas. 1954–1959 m. klebonavo Žygaičiuose, 1959–1962 m. – Salantuose, 1962–1965 m. Lauko Sodoje. 1965–1973 m. ėjo Akmenės klebono ir Viekšnių dekanato vicedekano pareigas. 1973–1975 m. – Telšių katedros klebonas ir Telšių vyskupijos kurijos kancleris. 1975 m. spalio 3 d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru.

1982 m. liepos 5 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštališkuoju administratoriumi. 1982 m. liepos 25 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje konsekruotas vyskupu.

1986–1999 m. – Vatikano Dvasininkijos kongregacijos narys, 1988–1993 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pavaduotojas. 1989–2001 m. – Telšių vyskupijos ordinaras.

2001 m. vyskupas Antanas Vaičius, sulaukęs 75 metų amžiaus, pagal kanonų teisės nuostatus įteikė popiežiui atsistatydinimo raštą. 2001 m. gegužės 13 d. popiežius Jonas Paulius II priėmė jo atsistatydinimą ir paskyrė vyskupą A. Vaičių Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II atleido vyskupą Antaną Vaičių iš Telšių vyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigų.

XIV Mokslo ir Kûrybos Simpoziumas

XIV Mokslo ir Kūrybos Simpoziumo programa ir bendra informacija yra talpinama MKS tinklapyje. Paskutinias žinias pasitikrinkite:WWW.MKS14.COM

MKS Pokylis / banketas įvyks lapkričio 29 (šeštadienį),Marriott( BurrRidge , IL ) viešbutyje (netoli kelio #55 ir County LineRoad) .

Įsigyjus banketo bilietą lankysite Simpoziumo paskaitas, diskusijas, ir menines programas Pasaulio Lietuvių Centre nemokamai. Banketo bilietas yra $100.

Rengia: JAV LB Krašovaldyba
WWW.JAVLB.ORG

Mielieji tautiečiai,

nuoširdžiai dėkoju už man ir Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams išreikštą palaikymą pirmajame Seimo rinkimų ture. Mums įteikta vertingiausia dovana – rinkėjų pasitikėjimas ir aiškiai išreikštas noras – kurti sąžiningą, geresnę Lietuvą.

Tačiau per pirmąjį rinkimų į Seimą turą atlikta tik pusė svarbaus darbo. Gera pradžia nuteikia viltingai. Antrasis turas – ne mažiau svarbus. Būtinai ateikite balsuoti spalio 26 d. ir nuspręskite, kas atstovaus Jums Lietuvos Respublikos Seime.

TS-LKD ir aš asmeniškai esu pasiruošusi prisiimti atsakomybę už drąsias ir išmintingas permainas. Kartu kurkime stiprią ir sąžiningą valstybę, tokią, kuria galėtume didžiuotis.

Nuoširdžiai Jūsų

Irena Degutienė

TS-LKD kandidatė į Seimo narius Naujamiesčio rinkimų apygardoje

Visą informaciją apie galimybę iš anksto balsuoti paštu arba rinkimų dieną (spalio 26) rasite savo ambasados arba Vyriausiosios rinkimų komisijos (www.vrk.lt) tinklalapiuose

Maloniai kviečiame visus į VIEŠPATIES ATSIMAINYMO BAŽNYČIĄ

64–27 PERRY Ave., MASPETH, NY

2008 m. SPALIO 18 d., Šestadienį

JUBILIEJINĖS 400 M. MERGELĖS MARIJOS APSIREIŠKIMO ŠILUVOJE ŠV. MIŠIOS 4:00 val. p.p.

Šv. Mišias celebruos J.E. vysk. Paulius A. Baltakis, OFM, Kun. Gintaras Jonikas, Kun. Vytautas Volertas

Giedos Švč. M. Marijos Gimimo parapijos jaunimo choras iš Radviliškio

Procesija su Garbės Sargyba

„Mažųjų svajotojų klubas”

„Mažųjų svajotojų klubas” – tai neeilinė ilgalaikė paramos akcija, sieksianti išgarsinti „Juliuko fondą“ tarp pasaulio lietuvių įvairiais renginiais, kurie metų bėgyje bus rengiami įvairiose pasaulio šalyse, kur yra įsikūrę lietuvių bendruomenės.

Pirmoji akcija iš renginių ciklo, pristatoma šiame projekte, vienam tikslui suburs lietuvių bendruomenes iš viso pasaulio. Šios akcijos pagrindiniai tikslai - atkreipti pasaulio dėmesį į vaikų vėžio problemą bei išgarsinti Lietuvoje veikiantį „Juliuko paramos ir labdaros fondą“.

„Juliuko fondas“ tęsia Juliuko ir Valdo Adamkaus, išpildžiusio paskutinę berniuko svajonę, istoriją, kai prieš kelerius metus, per LNK Gerumo dienos akciją, Lietuvos prezidentas lankė sergančius vaikus ligoninėje ir visos šalies žmonių akivaizdoje pažadėjo nuvežti Juliuką į Disneilendą. Nuo 2007 metų, fondo įsikūrimo dienos, svajonė pabūti Disneilende išpildyta jau ne vienam mažajam.

Plačiau apie klubą...

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ragina balsuoti

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ragina visus Lietuvos piliečius užsienyje balsuoti Seimo rinkimuose 2008 m. spalio 12 d.

Balsuoti galima Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat iš anksto balsuoti paštu, pranešus savo adresą Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimo komisijai.

Pilnas kreipimosi tekstas...

Suteik savo Meilei sparnus


Šių metų rugsėjo 28 d. 12 val. pasaulio lietuvių bendruomenės kviečiamos suteikti meilei sparnus: išpildyti kuo daugiau onkologinėmis ligomis sergančių Lietuvos vaikų svajonių, kurios dažnai tampa paskutinėmis… Šia proga, tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose bus išdalinta tūkstančiai balionų su mūsų mažųjų norais. Prisijungdami prie šios akcijos, padėsime surinkti lėšų Juliuko fondui bei išgarsinti lietuvius kaip veiklią bei vieningą tautą.

Plačiau apie akciją „Suteik savo Meilei sparnus“

Bendruomenės Malda už SERGANČIUS VAIKUS

Negalime likti abejingi

LVK kvietimas melstis už Gruziją
2008 08 12

Kai pasaulyje kenčia žmonės, negalime likti abejingi. Paskutinėmis dienomis iš Gruzijos mus pasiekia tragiškos žinios ir šiurpūs karo vaizdai. Jie primena ir mūsų pačių ar mūsų tėvų patirtus baisumus. Karas visuomet atneša nelaimes, skausmą, supriešina žmones ir tautas, palieka ilgai negyjančias žaizdas. Tai yra visiškai nepriimtinas santykių sprendimo būdas.

Bažnyčia visomis išgalėmis kviečia siekti taikos ir ją saugoti. Popiežius Jonas Paulius II įvairiomis progomis ragino tiesti tarpusavio supratimo tiltus, energingai skatino ieškoti taikių sprendimų. Prasidėjus konfliktui Gruzijoje popiežius Benediktas XVI su dideliu liūdesiu ir skausmu kalbėjo apie nekaltas aukas linkėdamas, kad kariniai veiksmai būtų nedelsiant nutraukti, o konflikto regione įtaką situacijai turinčios šalys padarytų viską, kad būtų rasta taiki ir ilgalaikė išeitis.

Tikime didžia maldos galia. Jei negalime tiesiogiai paveikti konflikte dalyvaujančių šalių, tai visuomet galime melsti Dievą sustabdyti kraujo liejimą. Kviečiame Lietuvos kunigus ir tikinčiuosius šv. Mišiose melstis už Gruzijos žmones. Savo maldoje prisiminkime visus nukentėjusius, žuvusius ir jų artimuosius. Prašykime, kad kiekviena šalis galėtų laisvai ir netrukdomai kurti savo ateitį, o iškylančias problemas spręsti derybų ir pagarbaus bei konstruktyvaus dialogo keliu. Prievartai neturi būti vietos jokiame pasaulio regione, o panašūs įvykiai, kurie dabar vyksta Gruzijoje, niekada neturėtų pasikartoti.

Šventojo Tėvo raginimu kartu su mūsų broliais stačiatikiais karštai melskime taikos, savo maldas patikėdami Švč. Mergelei Marijai, Kristaus ir visų krikščionių Motinai.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

130 atstovø ið Lietuvos atskrido ðvæsti Pasaulio Jaunimo Dienø

Per 130 atstovų iš Lietuvos susirinko į Australijos miestą Melburną, kur pradedami Pasaulio Jaunimo dienų, kurios vyks liepos 15 - 21 d. Sidnėjuje, renginiai. Lietuvių piligrimus priėmė Melburno lietuviai, atvykusieji dalyvaus Melburno vyskupijos parengtoje programoje. Kaip praneša vietinė žiniasklaida, antrajame pagal dydį Australijos mieste Melburne - tai pirmas tokio didelio masto jaunimo susibūrimas. Šioje vyskupijoje dalyvauja apie 50 tūkstančių dalyvių iš viso pasaulio.

Po programų, organizuojamų įvairiose Australijos vietovėse liepos 9 – 14 d., liepos 15 – 21 d. jaunimas susiburs Sidnėjuje, kur dalyvaus XXIII Pasaulio Jaunimo Dienose (PJD), pavadintose „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais“[Apd 1,8]. Paskutinės keliaujančios PJD vyko Kelne, Vokietijoje (2005 m.), prieš jas – Toronte, Kanadoje (2002 m.), Romoje, Italijoje (2000 m.).

Oficialiai pirmosios Pasaulio jaunimo dienos buvo švenčiamos Romoje 1986 m. Verbų sekmadienį. Nuo 1987 m. jos imtos rengti kas dvejus metus vis kitoje šalyje, o tarpiniais metais – minimos visose vyskupijose. Temą jaunimo dienoms išrenka pats popiežius ir ja remdamasis paskelbia savo sveikinimą Verbų sekmadienio išvakarėse.

Pasaulio Jaunimo Dienų kulminacija – vigilija ir Šv. Mišios su popiežiumi Benediktu XVI. Joje dalyvaus 125 000 jaunų piligrimų – daugiau nei per 2000 m. Olimpines žaidynes. Liepos 19 d.(šeštadienį) 12.00-14.00 valandomis bus galimybė stebėti Sidnėjuje vyksiančios PJD naktinės vigiijos tiesioginę transliaciją per Lietuvos televiziją.

Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba

Draugaujame kartu! Susitikime per ateitininkų ir jų draugų pabendravimo dieną

(1) ŠIAURĖS AMERIKOS ATEITININKAI - LOS ANGELES, 2008 m. „DRAUGAUJAME KARTU!“ Susitikime per ateitininkų ir jų draugų pabendravimo dieną! Penktadienį, liepos mėn 4d. 9:00 val. ryto – 11:00 val. vak. Hilton Universal Hotel Hiro kambarys („lobby level“).

Susipazinkime su ateitininku organizacijos veikla! Nuotraukos - filmai iš stovyklų, kuopų veiklos pabendravimas, kavutė ir užkanda. Daugiau - http://ateitis.org/musu/?p=165

(2) Jaunųjų Ateitininkų Stovykloje dar liko vietų berniukam 7-10 metų. Jeigu kas domisi, būtina įteikti visas registracijos anketas iki birželio 10d. Sužinoti ar liko vietos galima parašius: JAS@ateitis.org

(3) Moksleiviams stovykla vyks nuo liepos 19 d. iki liepos 27 d. Dainavoje, Michigan valstijoje. Jau užsiregistravo virš 90 stovyklautojų ir keletas vietų dar liko. Visa informacija randama www.mesmas.org. Laukiame visų moksleivių atvykstant!

http://ateitis.org/ATzinios.php
pastabos@ateitis.org

Drauge laukim ir švęskim SĖKMINES

Mieli Bičiuliai,
Tikiuosi, kad vienu ar kitu būdu jau esate girdėję apie Tautų Sėkmines Lietuvoje. Tai proga mums visiems drauge laukti naujo Šventosios Dvasios gūsio ir švęsti įstabius Dievo darbus. 

Paskleiskite šią informaciją visiems savo draugams ir artimiesiems, visais Jums įmanomais būdais!

Visus labai kviečiame rengtis Tautų Sėkminėms ir švęsti jas Lietuvoje 2008 m. gegužės 2-12 d.

Prieduose rasite:
1. Kvietimą dalyvauti,
2. Trumpą projekto pristatymą,
3. Sėkminių devyndienio bukleto juodai-baltą pavyzdį kopijavimui,
4. Išsamia vigilijos ir iškilmės Šiluvoje programa.

Išsamų Tautų Sėkminiu Lietuvoje pristatyma bei visą medžiagą rasite www.sekmines.lt
DVASIA ŠVENTOJI, LIEKIS UGNIM!...

Saulius Damašius

II JAV Sielovados konferencija – Čikagoje

Balandžio 26 d., šeštadienį, seserų kazimieriečių Motiniškuose namuose Čikagoje vyko konferencija „Lietuvių katalikų sielovada JAV“, kurią ruošė Lietuvos vyskupų konferencijos Išeivijos lietuvių katalikų sielovados delegatūra ir Amerikos Lietuvių Romos katalikų federacija. Tai antroji išeivijos lietuvių sielovados konferencija, pirmoji įvyko 2007 m. Filadelfijoje, Pensilvanijoje.

II JAV Sielovados konferencija – Čikagoje

VISUOTINĖ MALDA GYVYBĖS DIENAI, 2008

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Gyvybės diena. Šią dieną pasiūlė švęsti Kardinolų Konsistorija Vyskupų konferencijose dar 1991 metais. Tačiau šventė išpopuliarėjo ją aktyviau paraginus švęsti Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, 1995 m. Šios dienos tikslas – paskatinti visuomenę daugiau dėmesio skirti žmogaus gyvybės prasmei ir vertei; atkreipti dėmesį į abortų ir eutanazijos problemas. 1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsiliepdama į Šv. Tėvo raginimą, nutarė šią dieną kasmet minėti Lietuvos bažnyčiose. Šią dieną apie svarbias gyvybės išsaugojimo problemas kalbama ne tik bažnyčiose, bet ir rengiamos paskaitos, konferencijos.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos taryba parengtė Visuotinę maldą, kuri skirta naudoti Šv. Mišiose sekmadienį, balandžio 27 d., švenčiant Gyvybės dieną

Kun.: Brangieji, žmonių Kūrėjas Dievas, savo meilės kvėpimu suteikė kiekvienam mūsų gyvybę. Nuoširdžiai dėkokime Jam už šią brangią dovaną ir melskime, kad kiekvienas pajėgtume ją priimti.

Sk.: Dieve, meldžiame už mūsų Šventąjį Tėvą Benediktą XVI ir visus Bažnyčios ganytojus. Tegul jų žodžiai ir darbai, persmelkti Gyvybės Evangelijos šviesa, skatina gerbti ir saugoti gyvybės dovaną, kurią Tu iš meilės žmonėms suteiki
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, meldžiame išminties ir drąsos valstybės vadovams. Tegul jie su pagarba ir atjauta rūpinasi kiekvienu žmogumi, o ypač silpnu ir kenčiančiu. Tegul jų priimami įstatymai saugo ir gina gyvybę nuo pat jos prasidėjimo iki natūralios mirties.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, kuris kvieti žmones šeimoje būti savo bendradarbiais tęsiant žmonių giminę, meldžiame Tavo pagalbos ir globos visoms šeimoms. Tegul jos su meile pasitinka kiekvieną  kūdikį, saugo ir auklėja savo vaikus skiepydamos jiems Dievo ir žmonių meilę.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, meldžiame už gydytojus ir kitus medicinos darbuotojus, per kurių rankas ateina į pasaulį nauja gyvybė. Tebus jie jautrūs ir atsakingi už kiekvieną kūdikį, tegul su meile ir džiaugsmu pasitinka juos ir rūpestingai globoja motinas ir jų vaikelius.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.:  Dieve, meldžiame tavo palaimos ir globos kiekvienai kūdikio besilaukiančiai motinai. Suteik jai savo gailestingos ir kantrios meilės, kad ji nuo pat pirmųjų savo kūdikio įsikūnijimo akimirkų, meiliai jį globotų.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, meldžiame Tave, padėk žmonėms suprasti gyvybės šventumą, kad kiekvienas jų gerbtų ir saugotų gyvybę nuo pat jos užsimezgimo momento iki orios natūralios mirties.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Kun. Visagali Amžinasis Dieve, gyvybės Kūrėjau ir Valdove, Tu atsiuntei savo Sūnų į pasaulį, kad mes apsčiai turėtume gyvenimo. Išgirsk mūsų maldas ir išmokyk mus gyventi tikėjimu bei drąsiai liudyti Tavo Žodžio tiesą. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį.

Visi: Amen

Konferencija

Čikagoje rengiama
SIELOVADOS KONFERENCIJA

arkiv. Sigitas TamkevičiusBalandžio 26 d., šeštadienį, seserų kazimieriečių Motiniškuose namuose Čikagoje vyks konferencija „Lietuvių katalikų sielovada JAV“, kurią ruošia Lietuvos vyskupų konferencijos Išeivijos lietuvių katalikų sielovados delegatūra ir Amerikos Lietuvių Romos katalikų federacija. Tai antroji išeivijos lietuvių sielovados konferencija, pirmoji įvyko 2007 m. Filadelfijoje, Pensilvanijoje.

Kviečiami dalyvauti lietuvių sielovadoje dirbantys kunigai, parapijų tarybų/komitetų nariai, parapijos veikloje dalyvaujančios ir ją remiančios organizacijos, vienuolijos, parapijiečiai ir sielovados bendradarbiai. Adresas: 2601 W. Marquette Road, Chicago IL 60629, U.S.A.
8:00 v.r. – Mišios vienuolyno koplyčioje (pagrindinis celebrantas bus Kauno arkivyskupas, J.E. Sigitas Tamkevičius, S.J.)
8:30 v.r. – registracija/ kava
9:00 v.r. – 4:00 v.p.p. – konferencija

kard. Francis E. GeorgeČikagos arkivyskupas kard. Francis E. George, OMI balandžio 26 d., šeštadienį apsilankys ir pasveikins lietuvių katalikų JAV sielovados konferencijos dalyvius seserų kazimieriečių Motiniškuose namuose Marquette Park. Kardinolas George yra JAV Katalikų Vyskupų konferencijos pirmininkas ir rūpinasi ne tik Čikagos katalikų sielovada, bet atstovauja ir viso JAV krašto Bažnyčiai.
Kviečiame visus lietuvių sielovados bendradarbius konferencijoje gausiai dalyvauti ir jungtis į vieningą tęstinumo bei krikščioniško apaštalavimo misiją.
Daugiau informacijos tel.: +1-416-233-7819, fax: +1-416-233-5765, el. paštu: putrimas@sielovada.org, admin@sielovada.org

LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai Velykinis sveikinimas

"Čia per amžius buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ 
(Švč. M. Marijos apsireiškimas Šiluvoje, 1608 m.)
 
Mieli Broliai ir Seserys Kristuje,

Visi pažįstame Velykų simbolius – uždegtą Velykų  žvakę, margučius, lelijas. Neužmirškime ir akmens, kuris dengė Jėzaus kapą. Skaitome Evangelijoje, kaip Velykų rytą moterys rado tą akmenį nuverstą nuo rūsio angos ir kapą tuščią. Švęsdami Velykas mes esame kviečiami nustumti savo širdį slegiančius akmenis – pyktį, pavydą ir kitas nuodėmes, ir įleisti Dievo gydančią meilę. Eikime iš tamsos į šviesą.

Kai Mergelė Marija pasirodė vaikams ir aklajam žmogui Šiluvoje prieš 400 metų, ji stovėjo ant akmens tuščiame lauke. Tas akmuo dabar yra Šiluvos koplyčioje, kur tūkstančiai maldininkų jį aplanko kasmet. Ten Marija tarė žodį, kuriuo parodė motinišką rūpestį tikinčiaisiais. “Čia per amžius buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai reiškia, kad su akmenine širdimi nusisukame nuo savo tikėjimo, leidžiame kasdieniškiems darbams ir rūpesčiams mus išblaškyti. Bet kaip pranašas Ezekielis pranašavo (36:26),  “Dievas sakė: Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį.

Kai Kristus buvo nukryžiuotas ant kalno prie Jeruzalės, jis pasakė savo Motinai ir savo mylimam mokiniui Jonui: “Moterie, štai tavo sūnus” ir Jonui pasakė “štai tavo Motina” (Jonas 19:26). Savo mirties valandą Jėzus pristato Mariją kaip visos žmonijos Motiną.

Iškilmingos Mišios bus aukojamos Šiluvoje š.m. rugsėjo 15 d., 11 v.r. visų lietuvių, gyvenančių užsienyje, intencija. Vienykimės visi maldoje Mergelei Marijai tą dieną, Mišiose, kurios bus aukojamos visose lietuviškose šventovėse plačiame pasaulyje!

Prisikėlęs Kristus telaimina mūsų visų motinas ir močiutes, kurios pašvenčia savo laiką ir pastangas perduodant mūsų tikėjimo tiesą, kad vaikai ir šeimos pripažintų Jėzų Kristų ne tik kaip gėrio simboliu bet kaip gyvybės ir šventumo šaltiniu.

Nuoširdžiai sveikinu visus lietuvius ir jūsų bendruomenes visame pasaulyje. Didžiosios savaitės liturgija, kuri veda mus prie Velykų dienos, ir mūsų religinės tradicijos tepadeda mums garbinti ir šlovinti Prisikėlusį Kristų!

Linksmų Šv. Velykų!

Prelatas Edmundas J. Putrimas




Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai


Rekolekcijose Dainavoje Š.Amerikos lietuvių jaunimui

Kviečiame į jaunimo rekolekcijas
2008 m. kovo 14-16 d.d. Dainavoje (Michigan, JAV)

“Būkite Dievo
žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai!”

Kviečiame visą lietuvišką jaunimą nuo 14 iki 19 metų amžiaus atvykti į Dainavos stovyklavietę rekolekcijoms, atsitraukti nuo kasdieninio gyvenimo ir triukšmo, rimtai pamąstyti ir dvasiškai pabendrauti Dievo ir draugų apsuptyje. Pasiryžkime paskirti savaitgalį pasiruošti save Kristaus Prisikėlimo šventei – diskutuoti ir surasti būdą kaip galėtumėm tyra siela priimti į savo gyvenimą besibeldžiantį Jezų; pagalvoti apie savo sielos prisikėlimą, nes mes nesame laisvi nuo nuklydimų, kad ir jaustumės esą be nuodėmių. Paskirkime gavėnios laikotarpį, ne tik  klausytis Dievo žodžio, bet būti Jo žodžio vykdytojais – parodydami meilę savo artimui, darydami gerus darbus.
Rekolekcijų kapelionas, prel. Edmundas Putrimas, kartu su organizatore, Birute Bubliene, praves savaitgalio programą, talkininkaujant nuoširdiems, energingiems studentams vadovams. Patys vadovai bei dalyviai pasidalins savo tikėjimo išgyvenimais, gyvenimo patirtimi ir patars, kaip kiekvienas gali gilinti savo tikėjimą ir priartėti prie Kristaus, kaip būti Jo rankomis ir širdimi šioje žemėje, dirbdami Jo vardu mūsų artimui.  Vadovai įtrauks jus į gyvas diskusijas bei pratimus, liečiančius jaunimo kasdieninius rūpesčius mokykloje, draugų tarpe ir šeimoje.

Prasidės:       penktadienį, kovo 14, 6 v.v.  Baigsis:    sekmadienį, kovo 16, 12 v.p.p.
Skaniai jus maitins visų mėgstamas kulinarijos šefas--Jonas Korsakas!

Užsiregisruokite tuoj pat, bet ne vėliau kovo 7 d. (nes vietos ribotos),
rašydami Linai Bublytei  el. paštu   linusyte@comcast.net. Su klausimais skambinkite 1-248-538-4025
Kaina:  $75 JAV dol.
Čekius rašyti: Religious Aid –Youth Ministry
ir atsiųsti kartu su registracijos anketomis:  4415 Oak Grove, Bloomfield Hills, MI 48302
Registracijos anketos:
Stovyklautojo registracija
Stovyklautojo sveikatos anketa

Laukiame Jūsų Dainavoje!
Išeivijos lietuvių katalikų jaunimo sielovada
Birutė Bublienė, vedėja

MIRTĮ IR PRISIKĖLIMĄ ŠVĘSKIME LIETUVIŲ PARAPIJOSE








Velykinė užduotėlė vaikams "Dievulio link"
(paruošė kun. Petras Tverijonas" -
 Londono Lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčia)


Lietuvos prezidento V.Adamkaus sveikinas Vasario 16-osios proga



PASIRENGIMO PASAULINIAM GAILESTINGUMO KONGRESUI LIETUVOS KOORDINACINIO KOMITETO SKELBIMAS

„Atėjo metas, kada Dievo Gailestingumo žinia turi pripildyti širdis vilties ir tapti naujosios civilizacijos, meilės civilizacijos kibirkštimi.“

Tai – žodžiai iš popiežiaus Jono Pauliaus II dvasinio testamento, paskatinę 2008 m. balandžio 2 d., praėjus lygiai trejiems metams nuo jo mirties, Romoje surengti pirmąjį Pasaulinį apaštalinį Gailestingumo kongresą, kuriame kviečiami dalyvauti visi – bet kokių konfesijų tikintieji, krikščionys ir nekrikščionys. Dalyviai registruojami internetu. Kongreso svetainės adresas: http://www.worldapostoliccongressonmercy.org/

Tie, kurie į kongresą norėtų vykti su grupe iš Lietuvos, kviečiami registruotis adresu:

Registruojantis būtina nurodyti vardą, pavardę, gimimo metus, tikslų adresą, kokiai parapijai ar bendruomenei priklausote, kaip dalyvaujate Bažnyčios gyvenime. Į kongresą išvyksime balandžio 1d., grįšime balandžio 6 d.

Kaina, į kurią įeina skrydis lėktuvu, dalyvio mokestis ir nakvynė Romoje – 1200 Lt. Registracija vyks iki gruodžio 31 d. Vietų skaičius ribotas!

Daugiau informacijos apie Pasaulinį Gailestingumo kongresą galite rasti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės internetinėje svetainėje www.gailestingumas.lt

Pasaulio Jaunimo Dienos 2008

Sydniejus, Australija - liepos 15-20 dienomis


Prašome kreiptis pas prelatą E.Putrimą
dėl smulkesnės informacijos apie
2008 m. Pasaulio Jaunimo Dienas
putrimas@sielovada.org

Organizuojama 16 dienų piligrimų kelionė jaunimui nuo 16 iki 35 metų amžiaus dalyvauti Pasaulio Jaunimo dienose.
Kelionės pradžia - liepos 2 dieną iš Toronto. Pakeliui bus dalyvaujama Tautinių šokių šventėje LosAngeles, aplankoma Naujoji Zelandija.
Daugiau informacijos mielai suteiks prelatas E.Putrimas.

Visi keliai 2008-aisiais veda á Ðiluvà

registruokimės ir dalyvaukime!

Marijos radijas - katalikiškas balsas Jūsų namuose

Kaip ir kasmet, Marijos radijas rugsėjo 6-15 dienomis transliuos Šiluvos Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Šiais metais bus minimas 400 metų M.Marijos apsireiškimo jubiliejus. Transliacijų tinklelį galima rasti šia nuoroda: http://www.marijosradijas.lt/index.php?mod=4&lang=lt&program=36

Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje gyvenančiųjų patogumui, Šiluvos jubiliejaus Mišių pamokslus, konferencijas ir katekezes Marijos radijas kartos Central (GMT-6), Eastern (GMT-5), laiku, t.y. pvz. Čikagos laiku - 8 ir 9 p.m., Toronto laiku - 9 ir 10 p.m. (Lietuvoje - 4 ir 5 val. ryto).

Kitos televizijos ir radijo transliacijos:
  Šiluvoje įvyko padėkos už laisvę žygis...
  Sydney lietuvių parapija kviečia į Šiluvos jubiliejaus šventę...
  Lietuvos televizija tiesiogiai internetu iš Šiluvos rodys pagrindines iškilmes...
  LTV World rodo Šiaurės Amerikos lietuviams...


Algirdo Kazlos nuotraukoje – tautiškai apsirėdę maldininkės ir svečiai, nešini parapijų ir organizacijų vėliavomis, 2007 m. rugsėjį sutartinai keliauja į šventės iškilmes Šiluvoje.Jubiliejines 400 m. iškilmes Lietuvoje švęsime 2008 m. rugsėjo 6-15 dienomis Dievo Motinos apsireiškimo vietoje Šiluvos šventovėje.

 2008 m. rugsėjo 15-oji
, pirmadienis, yra skirta maldai ir šventimui su lietuviais, gyvenančiais užsienyje ir Lietuvos etninėse žemėse. Kviečiame išeivijos tautiečius bei svečius, švenčiant visas iškilmių dienas, ypač rugsėjo 15-ąją jungtis ir aktyviai dalyvauti šioje išeivijai skirtoje jubiliejaus dienoje. Išeivijos parapijų bendruomenes ir kunigus, organizacijas, chorus, meno grupes, ypač jaunimą kviečiame aktyviai telktis į dienos organizavimą, siūlyti savo prisistatymus, menines ar akademines programas. Šios dienos svarbiausia dalis – Šiluvos aikštėje bendra iškilminga šv. Mišių liturgija. Kviečiame ruoštis, burtis ir liturgijoje gausiai dalyvauti visus maldininkus, išeivijos muzikus, chorus ir ypač jaunimo ansamblius.

Išeivijos dienos programą koordinuoja ir dalyvius registruoja ses. Pranciška Bubelytė FDCJ, el. paštas: pranciskai@yahoo.com, tel. +370-37-730488, mob. +370-650-76520. Adresas: Nasturtų g. 7, Kaunas LT-50181, Lithuania.

Bendra informacija Šiluvos piligrimams – Jono Pauliaus II namuose, el. paštas: jono.pauliaus.namai@kn.lcn.lt, tel. +370-428-79200, mob. +370-687-87124. Adresas: M. Jurgaičio g. 5, Šiluva LT-60432, Raseinių raj., Lithuania.

Užsienio lietuvių katalikų sielovada
Šiluvos žinia išeivijoje,
siluva.iseivijoje@gmail.com

Kitos nuorodos:
Ganytojiškasis laiškas skelbiant Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejinius metus
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 17 (2008 m. rugpjūtis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 16 (2008 m. liepa)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 15 (2008 m. birželis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 14 (2008 m. gegužė)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 13 (2008 m. gegužė)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 12 (2008 m. balandis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 11 (2008 m. balandis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 10 (2008 m. kovas)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 9 (2008 m. kovas)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 8 (2008 m. vasaris)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 7 (2008 m. vasaris)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 6 (2008 m. sausis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 5 (2008 m. sausis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 4 (2007 m. gruodis)
Kalėdinė dovana Šiluvai
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 3 (2007 m. gruodis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 2 (2007 m. lapkritis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 1 (2007 m. lapkritis)
Registracija dalyvauti Šiluvos iškilmėse
2008-ieji Šiluvos Marijos metai Kanadoje
Paremkime Šiluvos jubiliejinius darbus

Paaukoti 400 m. Jubiliejaus proga galima čekį siunčiant Lietuvių katalikų religinei šalpai (Lithuanian Catholic Religious Aid) adresu: 64-25 Perry Avenue, Maspeth, NY 11378-2441 (nurodant ,,Šiluvai“). Taip pat auką galima pervesti Kauno arkivyskupijos kurijai (Šiluvos šventovei), sąskaitos nr. LT27 7044 0600 0316 3655, AB SEB Vilniaus bankas, SWIFT: CBVI LT 2X, Vilnius, Lithuania.

Savo auka paremsite Šiluvos bazilikos bei Apsireiškimo koplyčios remontą; sakralinės erdvės aikštėje sutvarkymą; Informacijos centro ir Šiluvos muziejaus statybą; Piligrimų kelio ruošimą, automobilių aikštelių ir tualetų įrengimą; jubiliejinių leidinių spausdinimą ir kitus svarbius pasirengimo Jubiliejui darbus.

Nuoširdžiai ačiū!



Prelato E.Putrimo Kalėdinis sveikinimas

Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių
ir sau nuskaistintų tautą, uolią geriems darbams
(Šv. Pauliaus laiškas Titui 2:14).
 



                         Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Pirmieji lietuviai imigravo į JAV 1868 m. ir sukūrė vieną iš pirmųjų lietuviškų telkinių Shenandoah, Pensilvanijoje. Daugelis jų dirbo žiauriose sąlygose Pensilvanijos kalnų kasyklose. Darbas buvo labai sunkus drėgnose, šaltose, tamsiose kasyklose, kur penktą valandą ryto pradėdavo dešimties valandų pamainą – uždirbdami  25 centų per valandą.

Nepaisydami savo vargingo gyvenimo sąlygų, jie pasakyrė laiko įsteigti draugiją ir sukurti savo katalikišką parapiją. Pirmoji, įsteigta Shenandoah 1872 m., buvo Šv. Kazimiero draugija. Tai buvo pirmoji lietuvių bendruomenė, pastačiusi šventovę iš savo lėšų. Tačiau dėl įvairių nesusipratimų, ji nebuvo Bažnyčios ar vietinės valdžios pripažinta kaip lietuvių katalikų parapija. 1891 m. bendruomenė persitvarkė į Šv. Jurgio draugiją ir pastatė vieną iš to regiono gražiausių šventovių – Šv. Jurgio. Parapijiečiams tenka gili pagarba už paaukotą 17 valandų paroje darbą, kad galėtų finansuoti šį architektūrinį šedevrą, kuriame telpa 800 tikinčiųjų.

Shenandoah apylinkėje, kaip ir visuose pasaulio lietuvių telkiniuose, maldos namai pastatyti ir veikla išlaikyta savanorišku pagrindu.

Ištrauka iš Šv. Tėvo kalbos susitikime su savanoriškomis organizacijomis 2007 m. rugsėjo 9 d.
... Ačiū Dievui, daugeliui žmonių yra garbės dalykas savanoriškai įsipareigoti kitiems, kokiai nors organizacijai, sąjungai arba tam tikram bendrojo gėrio reikalui. Toks įsipareigojimas pirmiausia reiškia galimybę išskleisti savo asmenybę ir veikliai bei atsakingai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą...“Taip” savanoriškam ir solidariam įsipareigojimui yra apsisprendimas, padarantis žmogų laisvą bei atvirą kito vargo reikalui. Savanorškosios tarnybos esmę sudaro pagrindiniai Dievo ir žmogaus krikščioniškojo paveikslo matmenys – Dievo ir artimo meilė... ir ...leidžia patirti, kad pats gyvenimas yra neužsitarnauta dovana...Meilė nereikalauja atlygio; ji nenaudojama kitiems tikslams siekti (Benedict XVI, Deus caritas est, 31c). ... Visi Bažnyčios karatyvinių institucijų darbuotojai turi ne tik mokėti tinkamai daryti tai, ko reikia šiam momentui, bet ir rodyti artimui širdį (Benedict XVI, Deus caritas est, 31a).

Kalėdų dvasia teatnaujina mūsų pasiryžimą dirbti krikščioniškąjį darbą. “Širdis tepamato kur meilė yra reikalinga ir teveikia atitinkamai” (Benedict XVI, Deus caritas est, 31b)

Dievo palaimos Jums Šv. Kalėdų proga ir Naujaisiais 2008 metais.


Pagarbiai Jūsų Kristuje,
 
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai



Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą



Adventinis ir Kalėdinis 2007 m. kalendorius

Ruoškime ateinančiam Išganytojui kelią!
JĖZAUS KRISTAUS GIMIMĄ ŠVĘSKIME LIETUVIŲ PARAPIJOSE
────────────
Adventinis ir Kalėdinis 2007 m. kalendorius Čikagos lietuvių apylinkėse


Žinias surinko ir kalendorių paruošė Nerijus Šmerauskas
nuostaba@gmail.com  ¯  773-875-8847

Plačiai išeivijoje skleiskime Šiluvos žinią ir ruoškimės Jubiliejui!

Šiluva
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 1 (2007 m. lapkritis)

Apsireiškimo 400 metų jubiliejaus aplinkraštis

Kviečiame visus į Jubiliejaus šventimo atlaidus Šiluvoje, ypatingai
pirmadienį, rugsėjo m. 15 d. kai šv. Mišių intencija bus už lietuvius
gyvenančius užsienyje ir Lietuvos etninėse žemėse.

Išsamesnę programą rasite interneto puslapyje http://www.siluva.lt


Kretingos Pranciškonai

Brangūs bendražygiai,

Kretingos broliai pranciškonai, įsiklausę į visuotinės Bažnyčios kvietimą įdiegti naujas technologijas Gerosios Naujienos skelbimui, ėmėsi naujo projekto http://www.kretingospranciskonai.lt/.
Tai internetinis portalas - svetainė, kurios tikslas prisidėti prie Kretingos vardo garsinimo ir kretingiškių gyvenimo bei kūrybos išskleidimo internetinėje erdvėje.
Projektas www.kretingospranciskonai.lt jungs visus, kurių šaknys Kretingoje. Skirtingais istorijos laikotarpiais savo gyvenimus kūrę kretingiškiai yra laukiami savo indėliu papildyti šią svetainę.
Projekto tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam tapti įvairių diskusijų dalyviais.
Nuolankiai laukiame jūsų atsiliepimų, straipsnių, nuotraukų, video ir audio medžiagos apie mūsų mylimą miestą ir žmones bei taurius, kilnius kretingiškių darbus.

Broliai


Gyvenimo ir tikėjimo institutas - http://www.jesuit.lt/gti

Gyvenimo ir tikėjimo institutasGyvenimo ir tikėjimo institutas
Institutas užsiima neformaliuoju katalikiškuoju suaugusiųjų švietimu, rengia mokymo programas ir rekolekcijas. Taip pat rengiamos ir dvi nuotolinio mokymo programos. Šias programas žmonės gali lankyti internetu. Šios dvi programos yra:

Šventasis Raštas ir gyvenimas
Mane labai domina senasis Šventojo Rašto pasaulis, bet mažai ką apie jį žinau...
Norėčiau daugiau sužinoti apie Šventąjį Raštą, bet niekada nestudijavau teologijos...
Šventajame Rašte tiek daug Dievo vardų, bet nežinau, ką jie reiškia...
Ką daryti, kad Šventasis Raštas prakalbėtų ir man?
Atsakymus į šiuos ir panašius klausimus galima rasti šioje nuotolinio mokymo programoje. Kursas supažindina su Šventuoju Raštu teologinio parengimo neturinčius asmenis, formuoja įgūdžius kaip jį naudoti, be to čia išsamiai nagrinėjamos svarbiausios Biblijos temos, praktinės užduotys padeda įžvelgti bei įvardinti žmogaus ir Dievo susitikimo patirtį.
Pradžia 2007 m. lapkričio 15 d., registracija iki lapkričio 10 d. Kurso trukmė: 22 studijų savaitės
Dalyvio įnašas: 55 $
Informacija ir registracija: http://www.jesuit.lt/gti/?id=100

AKTUALIEJI BIOETIKOS KLAUSIMAI
Tai nuotoliniam mokymui/(-si) pritaikytas aktualiųjų bioetikos klausimų kursas, kur naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis – internetu, dalyvis turės galimybę susipažinti su naujausiais biotechnologijų ir biomedicinos mokslo pasiekimais bei ugdyti gebėjimą atlikti šių pasiekimų etinį vertinimą, kartu suteikiant galimybę įgyti biotechnologijų ir atskirų biomedicininos intervencijų praktinių vertinimo įgūdžių.

Pradžia 2007 m. spalio 20 d., registracija iki spalio 15 d. Kurso trukmė: 9 studijų savaitės
Dalyvio įnašas 30 $
Informacija ir registracija: http://www.jesuit.lt/gti/?id=62


LTV ir LTV2 – tiesiogiai www.lrt.lt

Naująjį sezoną pradėjęs nacionalinis transliuotojas taps dar prieinamesnis plačiajai visuomenei ir išeivijai: Lietuvos televizijos (LTV) ir Lietuvos televizijos antrojo kanalo (LTV2) programas nuo šiol galima tiesiogiai stebėti portale lrt.lt.

Lietuvos teritorijoje esantys vartotojai matys visą LTV ir LTV2 programą – laidas, filmus, koncertus, sporto varžybas ir t. t. LTV ir LTV2 programos Lietuvos žiūrovams transliuojamos dviejų kokybių (aukštesnės ir žemesnės) srautais, kuriuos galima rinktis atsižvelgus į technines kompiuterio galimybes ir interneto greitį.

Atskirą srautą (Lietuvos vartotojai jo nemato) siūlome žiūrovams, gyvenantiems užsienyje. Tačiau laikantis vaizdo medžiagos įsigijimo sutarčių sąlygų, nenumatančių transliacijų už Lietuvos ribų, kitose šalyse esantiems žiūrovams negalime suteikti galimybės matyti užsienio filmų ir sporto renginių.

LRT laidas galite stebėti ir portalo lrt.lt archyve, taip pat nemokamai jas prenumeruoti ir klausytis nešiojamuoju grotuvu (ausinuku), kaupti savo kompiuteryje ir t. t.
Primename, kad portale lrt.lt taip pat galima tiesiogiai klausytis Lietuvos radijo, „Klasikos“ programos, radijo stoties „Opus 3“ ir „@ radijo“.


Lietuvių Katalikų JAV Sielovados Konferencija

Lietuvių Katalikų JAV Sielovados Konferencija įvyko Šv. Andriejaus parapijos salėje, Filadelfija, PA
2007 m. balandžio 28 d. Suvažiavo kunigai, vienuolės ir pasauliečiai iš Kauno, Bostono, Bridgeport
(CT), Čikagos, Detroito, Filadelfijos, Kierney (NJ), Klevlando, Los Angeles, Maspeto (NY), Niujorko, Ročesterio, Shenandoah (PA), Toronto (Kanada) ir Vašingtono (DC).

Konferencijos pranešimai, nuotraukos ir kita medžiaga skelbiama čia...


GYVENK IR DIRBK LIETUVOJE

Tarptautinė migracijos organizacija bendradarbiaudama su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja viešą renginį - informacinę mugę “GYVENK IR DIRBK LIETUVOJE”. Jos metu darbdaviai ir darbo Lietuvoje ieškantys žmonės turės galimybę betarpiškai bendrauti ir tartis dėl realių į(si)darbinimo galimybių (individualios konsultacijos konkrečiais atvejais). Renginys įvyks šių metų balandžio 14 dieną, šeštadienį, viešbučio Reval Hotel Lietuva Konferencijų centre Vilniuje (Konstitucijos pr. 20).

Aušrinė Jurgelionytė
Projektų vadovė

KRISTAUS IR MŪSŲ VELYKOS


Prelato E. Putrimo sveikinimas šv. Velykų proga

Broliai, seserys Kristuje,

Kai apaštalams užėjo audra Genezereto ežere ir jų valtis buvo jau toli nuplaukusi nuo kranto, blaškoma bangų (Jono 6: 16-18), pasirodęs Kristus nusigandusius Apaštalus ramino sakydamas, “Aš čia. Nebijokite!” (Jono 6:20).
Prisikėlęs Kristus taip pat pasirodė savo mokiniams:  “jiems besikalbant, pats Jėzus atsirado jų tarpe ir prabilo: ‘Ramybė jums!’ ” (Luko 24:36).

Tokie Kristaus žodžiai, “nebijokite” ir “ramybė jums”, padeda mums giliau susipažinti su Kristumi. Jis kviečia mus drąsiau ir su didesniu pasitikėjimu priartėti prie Jo, nes Jis yra tas, kuris panaikina mūsų dvasines silpnybes ir gydo baimės, keršto ir nepasitikėjimo žaizdas. Tie žodžiai yra skiriami ir jaunimui Lietuvos jaunimo dienų proga  Klaipėdoje 2007 m. Vyskupas R. Norvila rašė, “Lavinkite širdis, kad jos ant Baltijos jūros kranto išgirstų Jėzaus žodžius pirmą kartą nuskambėjusius prieš du tūkstančius metų virš Genezereto ežero bangų ir niekada nenutylančius: Drąsos! Tai aš”.

Baigdami gavėnios atgailos laikotarpį ir žengdami link šv. Savaitės  apeigų - pradedant su Verbų sekmadieniu, iki Didžiojo ketvirtadienio paskutinės vakarienės ir Didžiojo penktadienio Aukos, prisimenam Jėzaus išganingąją kančią ir mirtį. O tada - džiaugiantis Jo Prisikėlimu mums dera ne tik atlikti religinę pareigą, dalyvauti Velykinėse apeigose, bet ir galime giliau susipažinti su besivystančia išganymo istorija. Kristaus išganymo malonė tęsiasi iki šios dienos - mum reikia turėti tos drąsos išgyventi Dievo valią, sekti Kristų mūsų kasdieniniam gyvenime.

Nuoširdžiai sveikinu visus lietuvius išsibarsčiusius per visus pasaulio žemynus šv. Velykų proga. Tegul Šv. Velykų palaima mus skatina būti drąsesniais krikščionimis, pasitikėdami tuo, kuris yra su mumis “per visas dienas” (Mato 28:20). Eikime link Kristaus, kuris yra meilė, nes “pasitikėjimas ir tik pasitikėjimas veda į meilę” rašė šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė, šių metų Lietuvos jaunimo dienų globėja.

                                                                           Linkiu visiems palaimintų Šv. Velykų!
                                                                           Jūsų Kristuje,

                                                                       
                                                                           Prelatas Edmundas J. Putrimas





Prelato Edmundo J. Putrimo atviras laiškas

Mieli broliai ir sesės Kristuje,

Aušros Vartų Marijos parapija Niujorko Arkivyskupijoje

Amerikos lietuvių gyvenime katalikų Bažnyčia visada buvo ir yra religinės, kultūrinės ir bendruomeninės veiklos židinys. Niujorko Aušros Vartų parapija yra simbolis daugeliui Amerikos lietuvių kartų, atspindintis jau arti šimtmetį išpuoselėtas religines ir tautines tradicijas ir vertybes. Bet kurios parapijos ar misijos uždarymas daug kam yra kaip artimo šeimos nario netektis.
Lietuvos Vyskupų Konferencija mane paskyrė kaip delegatą tarpininkauti tarp išeivijos lietuvių katalikų ir vietinių vyskupijų. Delegato misija, būnant tarpininku tarp vietos vyskupo ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos yra išklausyti ir perduoti vietos vyskupo informaciją bei padarytus ar ketinamus daryti sprendimus Lietuvos Vyskupų Konferencijai. Šiose pareigose aš negaliu būti neutralus kada gresia parapijos uždarymo pavojus.
 
Nepaisant visų mūsų, įskaitant ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos bei Lietuvos vyriausybės pastangų pripažinti Aušros Vartų šventovę istoriniu kultūrinio-religinio paveldo objektu, iki šiol mums nepavyko užkirsti kelio Aušros Vartų parapijos uždarymui.
Giliai apgailestaujame dėl Aušros Vartų parapijos likimo, ir kartu su JAV lietuviais jaučiame nepaprastai didelį nusivylimą. Tačiau kviečiame visus susitelkti, nenuleisti rankų savo parapijose, misijose ir bendruomenėse o atgaivinti ir puoselėti religinę bei kultūrinę veiklą, kad galėtume ją perduoti ateities kartoms.

Prelatas E.Putrimas

Sveikinimai lietuvių bendruomenėms užsienyje Kovo 11-osios proga

Ministro Pirmininko sveikinimas lietuviu bendruomenms užsienyje Kovo 11-osios proga
Lietuvos Respublikos Seimo deputatės Irenos Degutienės sveikinimas Kovo 11-osios proga
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimas Kovo 11-osios proga

Kviečiame į Jaunimo Gavėnios Rekolekcijas Dainavoje Kovo 16-18d. 2007 metais!

DRĄSOS! TAI AŠ!”


Norint atsiliepti į Dievo kvietimą ir pasiruošti Dievo Prisikėlimo šventei, gavėnios metu reikia  eiti  vidiniu  keliu, kuris veda tikintyjį susitikti su Viešpačiu.
Toks susitikimas įmanomas, jeigu žmogus pajėgia atverti savo širdį Dievui, kalbančiam sąžinės gilumoje. Tam reikia vidinio gyvenimo, tylos, budėjimo, mastymo….

Tam reikia atvykti į Dainavos pušyną prie Spyglio vandens pakrantės, pabūti Kristuje su draugais  ir  atsitraukti nuo kasdieninio gyvenimo ir triukšmo, rimtai pamąstyti ir  pasidžiaugti…
Rekolekcijas praves Prel. Edis Putrimas ir Birute Bublienė. 
Įdomiai papildys programą visa eilė kalbėtojų, kurie giliai paveiks jus savo tikėjimo pergyvenimais, gyvenimo patirtim, bei pasidalins kaip kiekvienas galim patobulinti savo tikėjimą bei priartėti prie Kristaus. Vadovai džiugiai praves žaidimus susiijusius su tikėjimu bei jus įtrauks į intensyvias diskusijas apie  jaunimo kasdieninius rūpesčius mokykloje ir draugų tarpe .

Kviečiame visą jaunimą tarp 14 ir 21 metų  atvykti Dainavon kovo 16-18 dienomis.  Teokolekcijos prasidės penktadienį 7val. vakare ir baigsis sekmadienį 12val. po pietų. Užsiregistruokite iki kovo 10 dienos:
Lina Bublytė:  jaunimo-rekolekcijos@comcast.net. Klausimams skambinkite:248-538-4025.
Kaina $75. savaitgaliui, rašant čekius: Religious Aid- Youth Ministry,
siunčiant 4415 Oak Grove  Bloomfield Hills, MI 48302

Turėk DRĄSOS išdrįsti su Dievu!
Turėk DRĄSOS rizikuoti su Dievu!
Turėk DRĄSOS atvykti ir atnaujinti ryšius su Dievu!

Su šypsena Kristuje!
Užsienio Lietuvių Jaunimo Sielovados Centro Vadovė,
Birutė Bublienė


Popiežiaus Benedikto XVI žinia 93-iosios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos (2007 m.) proga


Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos pradininkas buvo popiežius Benediktas XV, bene prieš šimtmetį - 1915 m. įsteigęs tos dienos paminėjimą. Dabartinis Popiežius Benediktas XVI tęsia toliau šią tradiciją, vėl paskelbdamas ateinančią sausio 14 d. kaip “pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną” katalikų Bažnyčioje.

Šv. Tėvas savo ganytojiškame laiške, minint 93-ąją pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną,  atsižvelgia ne tik į individą imigrantą bet ir į imigrantų šeimas, kurios “...yra gyvybės kultūros vieta bei galia ir svarbus vertybių integracijos veiksnys...”. Jo teigimu, taip pat reikia atkreipti dėmesį į sielovadą studentų, kurie studijuoja užsienyje. “Juk jaunuoliai, išvykę iš savo šalies studijuoti, susiduria su daugybe problemų ir yra ypač imlūs tapatybės krizei”, rašo jis.

Katalikų Bažnyčios pastangos minėti pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną yra labai aktualios ir  lietuvių tautai, nes ji yra “migrantų tauta”. Tai įrodoma straipsniais mūsų spaudoje, pvz. “Lietuvaičių eksportas į Arabiją“ (Mūsų Pastogė, Sydney, Australia 2006.12.13), arba “Už Lietuvos į užsienį galėjo išvykti 16 tūkstančių vaikų” (Bernardinai.lt, interneto dienraštis, 2006.12.07) ir pan.

Minėdami pasaulinę migrantų ir pabėgelių dieną, prisimename, kad jos tikslas yra atkreipti dėmesį per parapijas, organizacijas bei žiniasklaidą į migrantų patiriamus sunkumus ir iššūkius, paremti imigrantus ne tik materialiniai bet ir dvasiniai, kad jie ir jų vaikai neprarastų savo religinės ir tautinės tapatybės.

PRELATAS EDMUNDAS J. PUTRIMAS
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai



Popiežiaus Benedikto XVI žinia 93-iosios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos (2007 m.) proga

Migrantų šeima
Brangūs broliai ir seserys!

Popiežius Benediktas XVI Artėjančios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga ir žvelgdamas į Šventąją Nazareto Šeimą, visų šeimų ikoną, norėčiau pakviesti jus apmąstyti migrantų šeimos būklę. Evangelistas Matas pasakoja, jog netrukus po Jėzaus gimimo Juozapas, pasiėmęs kūdikį ir jo motiną, buvo priverstas bėgti į Egiptą gelbėdamasis nuo karaliaus Erodo persekiojimo (plg. Mt 2, 13–15). Komentuodamas šį Evangelijos puslapį, mano garbingasis pirmtakas, Dievo tarnas popiežius Pijus XII 1952 m. parašė: „Nazareto Šeima tremtyje, Jėzus, Marija ir Juozapas kaip emigrantai, Egipte ieškantys prieglobsčio nuo nuožmaus karaliaus pykčio, yra visų bet kurio amžiaus ir bet kurios šalies emigrantų ir keliaujančiųjų, visų pabėgėlių, dėl persekiojimo ir nepritekliaus priverstų palikti savo tėvynę, mylimus giminaičius, savo kaimynus, mielus draugus ir iškeliauti į svetimą šalį, modelis, pavyzdys ir paspirtis“ (Exsul familia: AAS 44, 1952, 649). Ši Nazareto Šeimos, priverstos ieškotis prieglobsčio Egipte, nelaimė leidžia prabėgomis išvysti visų migrantų, ypač pabėgėlių, tremtinių, evakuotųjų, šalies viduje perkeltųjų asmenų, persekiojamųjų, skausmingas gyvenimo sąlygas. Galime greitai pamatyti kiekvienos migrantų šeimos išgyvenamus sunkumus, daugybės milijonų migrantų, pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų negandas ir pažeminimus, nepriteklius ir trapumą. Nazareto Šeima atspindi kiekvienos žmogiškos šeimos širdyje saugomą Dievo paveikslą, net ir iškreiptą bei susilpnintą emigracijos.

Artimiausios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos tema – Migrantų šeima – tęsia 1980 m., 1986 m. ir 1993 m. temas. Ja trokštama dar kartą pabrėžti Bažnyčios įsipareigojimą ne tik individualiam migrantui, bet ir jo šeimai, kuri yra gyvybės kultūros vieta bei galia ir svarbus vertybių integracijos veiksnys. Migranto šeima susiduria su daugybe sunkumų. Dėl jos narius skiriančio atstumo ir nesėkmingų pastangų vėl susijungti pradiniai saitai dažnai sutrūkinėja. Atsiranda nauji santykiai, kyla nauji jausmai. Kai kurie migrantai, priversti pakelti sunkų atstumo ir vienatvės išmėginimą, užmiršta praeitį ir savo pareigas. Jei imigrantų šeimai nelaiduojama reali įtraukimo ir dalyvavimo galimybė, tai jos darnios sklaidos sunku tikėtis. 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusia Tarptautine visų dirbančiųjų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos konvencija trokštama ginti dirbančiuosius migrantus, vyrus ir moteris, ir jų šeimos narius. Tai reiškia šeimos vertės pripažinimą ir emigracijos, šiandien tapusios mūsų visuomenių struktūriniu reiškiniu, srityje. Bažnyčia ragina ratifikuoti tarptautines teisines priemones, kuriomis siekiama ginti migrantų, pabėgėlių ir jų šeimų teises, ir per įvairias institucijas bei organizacijas siūlo savo užtariantį balsą, kuris darosi vis būtinesnis. To siekdama, ji atidarė centrus, kur įsiklausoma į migrantus, namus, kur jie svetingai priglaudžiami, tarnybas, teikiančias paslaugas asmenims ir šeimoms, taip pat ėmėsi kitų iniciatyvų atsiliepdama į šioje srityje vis didesnius poreikius.

Imigrantų šeimų integracijos labui jau daug kas padaryta, tačiau dar nemažai reikia ir nuveikti. Yra realių sunkumų, susijusių su pirmosios imigrantų kartos „gynybiniais mechanizmais“, užkertančiais kelią didesnei antrosios kartos jaunuolių brandai. Štai kodėl integracijai palengvinti būtini įstatymai teisiniu ir socialiniu lygmeniu. Neseniai padaugėjo moterų, kurios, ieškodamos geresnių gyvenimo sąlygų, palieka savo kilmės šalis suviliotos daugiau žadančių profesinių perspektyvų. Tačiau nemaža moterų tampa prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis. Socialiniai darbuotojai, ypač vienuolės, prie šeimų susijungimo galėtų prisidėtų svarbia tarpininkavimo paslauga, verta vis didesnio mūsų dėkingumo.

Kalbėdamas apie imigrantų šeimų integraciją, jaučiu pareigą atkreipti jūsų dėmesį į pabėgėlių šeimas, kurių sąlygos, palyginti kaip buvo anksčiau, pablogėjo. Ypač tai pasakytina apie šeimos branduolio susijungimą. Pabėgėlių stovyklose, greta logistinių problemų ir asmeninio pobūdžio sunkumų, susijusių su išgyventų tragiškų patirčių sukeltomis traumomis bei emocine įtampa, moterims ir vaikams kartais kyla grėsmė, siekiant išlikti, būti įtrauktiems į seksualinį išnaudojimą. Tokiais atvejais būtina dėmesinga pastoracija. Pastoracija turėtų ne tik teikti širdies žaidas užgydyti įstengiančią pagalbą, bet ir siūlyti krikščionių bendruomenės paramą, gebančią atkurti pagarbos kultūrą ir iš naujo atrasti tikrąją meilės vertę. Būtina akinti vidujai palūžusiuosius susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Taigi visomis išgalėmis būtina stengtis garantuoti šeimų teises bei kilnumą ir laiduoti joms jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Pabėgėliai kviečiami kultivuoti atvirą ir teigiamą nusiteikimą juos priimančios visuomenės atžvilgiu ir veikliai bei noriai priimti pasiūlymus prisidėti prie bendro integruotosios bendruomenės, kuri būtų visų „bendraisiais namais“, statydinimo.

Vienai migrantų kategorijai skirtinas ypatingas dėmesys: tai iš kitų šalių atvykę studentai, esantys toli nuo namų, reikiamai nemokantys kalbos, kartais neturintys draugų ir dažnai gaunantys jų reikmėms nepakankamą stipendiją. Jų sąlygos būna dar blogesnės, jei jie susituokę. Per savo institucijas Bažnyčia visomis išgalėmis stengiasi, kad šie jauni studentai šeimos paramos trūkumą patirtų kuo mažiau skausmingai. Ji padeda jiems integruotis juos priimančiuose miestuose, suvesdindama su šeimomis, norinčiomis parodyti jiems svetingumą ir palengvinti vienas kito pažinimą. Kaip esu sakęs kita proga, pagalba užsienio studentams yra „svarbi pastoracinės veiklos sritis... Juk jaunuoliai, išvykę iš savo šalies studijuoti, susiduria su daugybe problemų ir yra ypač imlūs tapatybės krizei“ (L‘Osservatore Romano, 2005 12 15).

Brangūs broliai ir seserys, Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena tetampa naudinga proga didinti bažnytinės bendruomenės ir viešosios nuomonės dėmesį migrantų šeimų reikmėms ir problemoms, taip pat jų pozityvioms potencinėms galimybėms. Mintyse ypač turiu tuos, kurie tiesiogiai susiję su didžiuliu migracijos reiškiniu ir kurie savo pastoracinę energiją atiduoda tarnaudami žmonių mobilumui. Apaštalo Pauliaus žodžiai: „caritas Christi urget nos“ (2 Kor 5, 14) akina mus pirmiausiai dovanoti save mūsų labiausiai vargstantiems broliams ir seserims. Kupinas tokių jausmų, kiekvienam meldžiu dieviškosios pagalbos ir nuoširdžiai visiems teikiu ypatingą apaštališkąjį palaiminimą.

Vatikanas, 2006 m. spalio 18 d.


KALĖDŲ ŠVENTĖS PAMALDOS ČIKAGOS
LIETUVIŲ APYLINKĖSE

Patikslinta gruodžio 15 d.

“Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas;
… Jo vardas bus…Ramybės Kunigaikštis”(Iz 9:5)

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Siunčiu nuoširdžiausius Kalėdinius sveikinimus Jums ir visiems kitiems, darbuojantiems lietuviškose parapijose, misijose, bendruomenėse ir organizacijose, pašvenčiantiems savo laiką ir jėgas lietuviams katalikams trisdešimt šešiose pasaulio šalyse.

Kalėdų slėpinyje Dievas apsireiškė žmonijai per savo Sūnų Jėzų Kristų - ”kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas” (Iz 9,5). Per Kristų, kuris yra Dievo dovana žmonijai, mes galime rasti kelią sugrįžti į Dievo namus. Iki šios dienos Bažnyčia dalinasi šia dovana per Eucharistiją. Jonas Paulius II rašė, ”Bažnyčia gavo Eucharistijos dovaną iš Kristaus, mūsų Viešpaties, kuria Jis dovanoja save patį, savo šventa žmogiškąją prigimtį ir taip pat savo išganingosios misijos dovaną (Ecclesia de Eucharistia, II sk.). Ir savo kalėdiniame apmąstyme 2005 m. popiežius Benediktas XVI sakė, “Kalėdos yra šviesos ir ramybės šventė, tai yra vidinės nuostabos ir džiaugsmo diena, kuri apima visą kūriniją, nes Dievas tapo žmogumi ”.

Lietuviškos Kalėdų tradicijos tedžiugina jus, teatneša dieviškų dovanų jums visiems, ir tiems, kurie yra brangūs jūsų širdžiai! Tegul Kalėdų slėpinio šviesa visuomet pasilieka jūsų širdyse ir jūsų namuose! Tegul Kristaus meilė ir Jo dieviškas spindesys pasilieka su jumis per šias Šv. Kalėdas ir per visus ateinančius Naujuosius Metus.

Kristus gimė! Skubėkime Jį pagarbinti!

Prelatas Edmundas J. Putrimas




Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO GEDIMINO KIRKILO KALĖDINIS SVEIKINIMAS
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimas

Lietuvos ganytojų laiškas

„Dievo žodis mūsų gyvenime“

Lietuvos ganytojų laiškas Mieli kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji,

Kiekvieną kartą, kai švenčiame Eucharistiją, esame siunčiami į pasaulį kaip Kristaus mokiniai. Šiame pasaulyje, deja, dar tiek daug skausmo, kančios ir neteisingumo, o mes patys jaučiame, kad ne visuomet esame „žemės druska“ ir „pasaulio šviesa“ (plg. Mt 5, 13. 14). Kas mums galėtų padėti?

Bažnyčia visada buvo įsitikinusi, kad jos gyvenimą palaiko bei gaivina Eucharistija ir Dievo žodis (plg. DV 21). Pati Bažnyčia gimsta klausydama Dievo žodžio, o jos užduotis – skleisti jį pasaulyje. „Kaip uolus dalyvavimas eucharistiniame slėpinyje ugdo Bažnyčios gyvastingumą, taip galima tikėtis, kad iš augančios pagarbos Dievo žodžiui, kuris ‘išlieka per amžius’, suklestės naujas dvasinis gyvenimas“ (DV 26).

Dievo žodis mums skelbia Tėvo meilę, pasiekusią viršūnę Jo Sūnaus įsikūnijimu. Jėzus yra tobulas ir galutinis Dievo žodis, Jo apreiškimas. Kaip moko Vatikano II Susirinkimas, „nebelauktina jokio naujo viešo apreiškimo, iki garbingai pasirodys mūsų Viešpats Jėzus Kristus“ (DV 4). Katalikų Bažnyčios katekizmas paaiškina, kad „amžiams bėgant yra buvę vadinamųjų ‘privačių’ apreiškimų, kai kurie jų buvo bažnytinės valdžios pripažinti. Tačiau jie nepriklauso tikėjimo lobiui. Jie turi ne ‘pagerinti’ ar ‘papildyti’ galutinį Kristaus Apreiškimą, bet tam tikroje istorijos epochoje padėti jį pilnutiniau išgyventi“ (KBK 67). Todėl „krikščionių tikėjimas negali priimti ‘apreiškimų’, kurie bando viršyti ar taisyti Kristaus užbaigtąjį Apreiškimą“ (t. p.). Norėdami būti Kristaus sekėjais, turime ne smalsauti ir ieškoti naujų dalykų, o gyventi pagal jo paskelbtą Evangeliją.

Dievo žodis nėra antraeilė dovana, o veiksminga gailestingojo Tėvo pagalba kiekvieno laikmečio žmogui. Šis žodis leidžia naujai pamatyti mūsų gyvenimą ir mirtį, draugystę ir skausmą, meilę ir šeimą, darbą ir asmeninius santykius, visą žmogaus gyvenimą. Jį skaitydami mes naujai pažįstame save, savo brolius ir seseris, mokomės kurti naują, meilės įsakymu pagrįstą visuomenę. Todėl Dievo žodžiui krikščionio gyvenime visada turi būti teikiamas pirmumas.

Vatikano II Susirinkimas ir liturginė reforma padėjo geriau suvokti Dievo žodžio reikšmę. Lietuvoje jau nemažai tikinčiųjų turi Šventąjį Raštą ar bent Naująjį Testamentą. Išėjusi nauja jo laida su vertingais prel. Antano Rubšio komentarais plačiau atvers dvasinius Šventojo Rašto turtus.

Vis dėlto dar ne visi tikintieji nuolat skaito Šventąjį Raštą, ne visada lengva jį suprasti, ne visus skaitančius Dievo žodis veiksmingai pakeitė. Iš tiesų, Žodžio kelias į žmogaus širdį yra sunkus ir ilgas. Savo krikščioniškajame gyvenime dažnai laikomės iš tėvų paveldėtos religinės ir moralinės tradicijos, tačiau ne visuomet Dievo žodį priimame kaip tikrą mūsų gyvenimo pagrindą; retai patiriame, kad Jėzus, kurį pažįstame skaitydami ir medituodami Evangeliją, kiekvienam iš mūsų gali padėti naujai pamatyti savo vietą ir užduotį visuomenėje, suvokti savo, kaip Dievo vaiko, kilnumą.

Ypatingu būdu Dievo žodis nuskamba liturgijoje, slėpiningai, tačiau tikrai priartindamas Kristų: „Jis yra savo žodyje, kaip pats kalba, kai Bažnyčioje skaitomas Šventasis Raštas“ (SC 7). Tikintieji čia maitinami prie Dievo žodžio stalo, klausosi Kristaus ir su juo vienijasi, Šventosios Dvasios įkvėpti šlovina Tėvą. Įsitraukdami į liturgiją, ypač švęsdami Eucharistiją, mes savo tikėjimu ir malda atsiliepiame Dievo prakalbinti. Iš liturginių apeigų išsiskiria Valandų liturgija, kurioje pats Dievo žodis tampa mūsų atsiliepimu: recituojame psalmes, kurios, kaip ir visas Šventasis Raštas, yra įkvėptieji tekstai, o kartu – tikra ir karšta žmogaus malda.

Šventojo Rašto skaitiniai liturginėse apeigose turi būti skaitomi su deramu iškilmingumu, kad susirinkusi bendruomenė tikrai pajustų – čia skelbiamas Dievo žodis. Skatintina, kad skaitinius skaitytų pasirengę pasauliečiai, paprastai – tik priėmusieji Sutvirtinimo sakramentą. Pasirengimo santuokai kursai, priešsakramentinė katechezė, pamokslai per santuokos ar laidotuvių apeigas, šeimų lankymas yra gera proga padėti ne tik tikintiesiems, bet taip pat Šventojo Rašto dar nepažįstantiesiems išgirsti Dievo žodį kaip jiems skirtą gerąją žinią. Krikštijamieji ar jų tėvai, Santuokos sakramentą priimantys sužadėtiniai turėtų patys išsirinkti Šventojo Rašto skaitinius, su jiems padedančiu kunigu ar katechetu galėtų pasikalbėti apie šį pasirinkimą.

Tačiau neužtenka Dievo žodį išgirsti pamaldose, reikia nuolat patiems jį skaityti. Asmeninis ar bendruomeninis Šventojo Rašto kaip Dievo žodžio skaitymas (lectio divina) ne tik padeda pasirengti vaisingai dalyvauti liturgijoje, bet ir suvokti Dievo valią savo gyvenime. Šventąjį Raštą atverčiame slegiami ar keliami visos savo patirties ir gyvenimo įvykių, troškimų ir siekių, sėkmių ir sunkumų, jausdamas savo vertę ir laisvės naštą. Gilindamiesi į Dievo žodį, jo šviesoje žvelgdami į įvairiausias situacijas, kontempliuodami Jėzaus paveikslą pamatome, koks pagal Dievo norą turi būti autentiškas žmogaus gyvenimas. Tada maldoje kreipiamės į Viešpatį prašydami jėgų gyventi pagal šį žodį ir grįžtame į kasdienybę su nauju tikėjimu, viltimi bei drąsa.

Idant Dievo žodis perskverbtų visą mūsų gyvenimą, būtina, kad kunigai ir pasirengę pasauliečiai padėtų kitiems skaityti ir klausytis Dievo žodžio. Galima pasinaudoti įvairiais Šventojo Rašto bendruomeninio skaitymo metodais, kurių naudingumą patvirtino Bažnyčios patirtis, organizuoti deramą katechezę ar kursus. Tegul nebūna nė dienos be Dievo žodžio. Tegul nelieka nei šeimos be Šventojo Rašto, nei parapijos be Šventąjį Raštą drauge skaitančios bendruomenės.

Epochoje, kai tiek daug nusivylusių, nematančių prasmės, pasaulyje pasimetusių žmonių, vien Dievo žodis išlieka amžiams, nugali visa ir teikia šviesą. Jėzus skelbia „Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Lk 11, 28). Tegul įsikūnijusio Žodžio Motina Mergelė Marija, „įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45) ir raginusi daryti visą, ką tik Jėzus lieps (plg. Jn 2, 5) moko mus visada teikti pirmenybę Dievo žodžiui ir juo vadovautis.

Lietuvos vyskupai

2006 m. gruodžio 3 d.

I advento sekmadienis

Susitikimas su šv. Tėvu Vatikane

Susitikimas su šv. Tėvu Vatikane

Amerikos Lietuvių Katalikų Kongresas

Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija, apjungianti išeivijos katalikų organizacijas bei institucijas, spalio 20-22 dienomis Čikagoje šaukia Amerikos Lietuvių Katalikų Kongresą.

Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija buvo įkurta 1906 metais Wilkes Barre Pennsylvania valstijoje. Kongrese bus atžymėtas Federacijos šimtmetis. Šiais metais taipgi sueina 50 metų nuo Katalikų Federacijos jaunimo stovyklos Dainavos įkūrimo ir 40 metų nuo Federacijos iniciatyva Šiluvos Marijos koplyčios įrengimo Nekaltojo Prasidėjimo Bazilikoje Washingtone.

AMERIKOS LIETUVIŲ ROMOS KATALIKŲ FEDERACIJA
4545 West 63rd Street ● Chicago, Illinois 60629
Tel (773) 585-9500 ● Fax (773) 585-8284 ● E-mail:
lrcfa@aol.com

“Pasilikite su mumis” (Lk 24:30)

Šv. Velykų proga sveikinu jus, brolius ir seseris Kristuje, išsibarčiusius po visus pasaulio kontinentus, kraštus, miestus ir kaimus.

Dėl įvairių istorinių, asmeninių priežasčių lietuviai pasitraukė, emigravo iš Lietuvos į kitus pasaulio kraštus arba, ne savo valia, net buvo ištremti į tolimus Sibiro tundras. Kiek tenka man susipažinti su lietuviais ir jų šeimomis, parapijomis, misijomis ir bendruomenėmis pasaulyje, esu pastebėjęs, kad vieni prisimena Lietuvą su nostalgija ir ilgesiu, kiti didžiuojasi savo kilme ir išlaiko religines ir tautines tradicijas su pasididžiavimu. O kiti, asimiliuodami į vietinę visuomenę, atitolsta nuo savo tapatybės.

Mes skaitome Luko Evangelijoje (24:13-35), po Jėzaus Kristaus kančios įvykių ir Prisikėlimo, kad du Apaštalai iškeliavo iš Jeruzalės į Emauso miestelį. Beeinant jie sutiko svetimą keleivį ir besikalbėdami su juo, apaštalai jį užkvietė sakydami, kadangi jau vakaras, “pasilikite su mumis” vakarienei (Lk 24:29). Jiems bevalgant vakarienę jie atpažino, kad tas “svetimas keleivis” yra Prisikėlęs Jėzus Kristus.

Švęsdami Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventę, linkiu jums per šias Velykas ir kasdieniniame gyvenime atpažinti Kristaus artumą ir nebijoti Jį pasikviesti “pasilikti su mumis”.

Tegul šios Velykos būna proga jums giliau jas įvertinti ir įprasminti įpindami savo šeimos bei mūsų lietuviškas religines tradicijas, kurios kyla iš mūsų tautinės prigimties ir padeda išreikšti Velykų šventės džiaugsmą. Net Popiežius Jonas Paulius II yra rašęs, “...kad kiekvienai kultūrai krikščionys turi rodyti tinkamą pagarbą, nes joms ne tik galima ką nors pasakyti ar duoti bet ir daug ką išgirsti bei priimti. Šiame kultūrų dialogo procese patvirtindama, kas kiekvienoje jų yra gera ir teisinga, kartu siekiant pašalinti kliūtis kelyje į tikėjimą...” kad gyvasis Kristus visuomet būtų pripažintas ir pasiliktų su mumis.

“Kas laimins mūsų žemišką kelionę, Rūpintojėli, jei nebus Tavęs? Rūpintojėli, Rūpintojėli, nepalik mūs krašto, nepalik širdžių” (giesmė: Rūpintojėlis).

Linkiu visiems palaimintų Šv. Velykų!


Jūsų Kristuje,

Prelatas Edmundas J. Putrimas


Jaunimo rekolekcijos Dainavoje, JAV

2006 m. kovo 17-19 dienomis Dainavoje (JAV) vyks Jaunimo rekolekcijos. Rekolekcijų tema:

INTERAKTYVUS KRIKŠČIONIŠKUMAS — dalinimasis savo kūrybingu ir aktyviu darbu su DIEVU šioje žemėje PER: maldą, šv.raštą, eucharistiją, apaštalavimą, draugystę, pasaulio gyvenimo įvykius!


Renginio programa

Tas Kūdikėlis yra Viešpats

Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki jo vardą (Jono 1,12)

Broliai, Seserys Kristuje,

Šv. Kalėdų dienos Evangelijos ištrauka ragina mus priimti Jėzų ne vien Kalėdų laike, bet stengtis, kaip krikščionys ir Dievo vaikai, "visuose dalykuose ieškoti Dievo; visų pirma patikti Dievui ; viską daryti didesnei Dievo garbei; visur liudyti Dievą", kaip aiškina palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

Jėzus atėjo į šį pasaulį kaip mažas Kūdikėlis, ir miela yra švęsti Jo garbei Kalėdų šventes. Tačiau tas Kūdikėlis... "yra Viešpats" ("Luko 2,11). Taigi, pripažinti Jėzų kaip mūsų Dievą ir Išganytoją reikalaujama iš mūsų daug daugiau, negu tik džiaugtis Dievo įsikūnijimu vieną dieną per metus.

Priimdami Jėzų ir pripažindami, kad esame Jo vaikai, įsipareigojame vis keistis, atnaujinti "dvasią, kad galėtume suvokti Dievo valią - kas gera, tinkama ir tobula" (Romiečiams 12,2).

Artėjančios Jėzaus gimimo švenčių dienos teatneša meilę tiems, kurie jos trokšta, tesuteikia paguodą ir paramą vargstantiems ir vienišiems. Dievo įkvėpimas geriems darbams teaplanko visus geros valios žmones.

Palaimintų Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų!

Su pagarba Kristuje,


Prel. Edis Putrimas
Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas išeivijai

FIESTA!

Lapkričio 12, šeštadienį Išeivijos sielovados patariamasis komitetas rengia ypatingą vakaronę

"Fiesta!"


Vakaro pelnas skiriamas remti užsienio lietuvių katalikų sielovados delegato Edmundo Putrimo veiklą.

Vakaronė vyks Prisikėlimo parapijos salėje - Resurrection Road, Toronto.

Dėl bilietų teirautis tel. 905-820-3088 pas Dalią Rocca.

Eucharistinė Adoracijos naktis Lemonte

Pal. Jurgio Matulaičio Lietuvių Katalikų Misijos bažnyčioje (14911 – 127th Street, Lemont) naktį iš spalio 29-osios į 30-ąją organizuojama Eucharistinė Adoracijos naktis, kuria bus baigiami popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbti Eucharistijos metai. Šios nakties programa:

6:00 V.V. ŠV. MIŠIOS. AUKOJA IR PAMOKSLĄ SAKO KUN. RYTIS GURKŠNYS SJ.
7:00 V.V. “VIEŠPATIE, TEŠVIEČIA MUMS TAVO VEIDO ŠVIESA!” (PS 4, 7B). ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA TYLOJE.
8:00 V.V. “MAŽYLIŲ IR KŪDIKIŲ LŪPOMIS SUSIKŪREI ŠLOVʅ” (PS 8, 3A). WHITE PINES ACADEMY.
9:00 V.V. “ŠLOVINKITE VIEŠPATĮ NUO ŽEMĖS – JŪS, VAIKINAI IR MERGINOS, IR SENI ŽMONĖS, IR MAŽI VAIKAI…” (PS 148, 7A; 12). ČIKAGOS MOKSLEIVIAI ATEITININKAI, REGINA ČYVAITĖ.
10:00 V.V. ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES PAMALDOS. AMERIKOS LIETUVIŲ ROMOS KATALIKŲ FEDERACIJA, SAULIUS KUPRYS.
11:00 V.V. “TEDŽIŪGAUJA IŠTIKIMIEJI, PASIEKĘ GARBĖS, IŠ DŽIAUGSMO TEGIEDA VISĄ NAKTĮ…” (PS 149, 5). ANSAMBLIO “DAINAVA” NARIAI, DARIUS POLIKAITIS.
12.00 V.V. ŠV. ROŽINIS. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI. ORGANIZACIJA “VAIKO VARTAI Į MOKSLĄ”, ALDONA KAMANTIENĖ.
1:00 V.R. GIEDAMOS MARIJOS VALANDOS (“RAROTOS”).

PO ŠIOS VALANDOS PASUKSIME SAVO LAIKRODŽIUS VALANDA ATGAL.

ŠVIESOS SLĖPINIAI. AKADEMIKAI SKAUTAI, DANGUOLĖ BIELSKIENĖ.
2:00 V.R. GIEDAMAS JĖZAUS VARDO ROŽANČIUS.
3:00 V.R. KANČIOS SLĖPINIAI. MISIJOS ŠEIMŲ KLUBAS, DALIA ŽARSKIENĖ.
4:00 V.R. GIEDAMI GRAUDŪS VERKSMAI.
5:00 V.R. “VISI, KAS GYVAS, TEŠLOVINA VIEŠPATĮ!” (PS 150, 6). RYTMETINĖ VALANDŲ LITURGIJA, ŠLOVINIMAS, SES. LAIMUTĖ IR SES. PRANCIŠKA FDCJ.
6.00 V.R. GARBĖS SLĖPINIAI. PASAULIO LIETUVIŲ CENTRO ATSTOVĖS, ZITA DAPKIENĖ.
7:00 V.R. DIEVIŠKOJO GAILESTINGUMO PAMALDOS. ORGANIZACIJA “SAULUTĖ”, INDRĖ TIJŪNĖLIENĖ.
8:00 V.R. ŠVČ. SAKRAMENTO LITANIJA. HIMNAS “TAVE, DIEVE, GARBINAM!”. MISIJOS KUNIGAI.
9:00 V.R. ŠV. MIŠIOS. AUKOJA IR PAMOKSLĄ SAKO KUN. ALGIRDAS PALIOKAS SJ.

Į ADORACIJĄ GALITE ĮSIJUNGTI BET KURIUO JUMS PATOGIU METU. LABAI KVIEČIAME ADORACIJOS NAKTYJE DALYVAUTI KIEK GALIMA ILGIAU. UŽ ŠVČ. SAKRAMENTO GARBINIMĄ ŠVENTASIS TĖVAS YRA PASKELBĘS VISUOTINIUS ATLAIDUS, KURIE TIKINTIESIEMS SUTEIKIAMI ĮPRASTINĖMIS SĄLYGOMIS (ATLIKUS SAKRAMENTINĘ IŠPAŽINTĮ, PRIĖMUS EUCHARISTINĘ KOMUNIJĄ, PASIMELDUS ŠVENTOJO TĖVO INTENCIJA, IŠLAISVINUS SIELĄ NUO PRISIRIŠIMO PRIE BET KOKIOS NUODĖMĖS).

ADORACIJOS DALYVIUS PRAŠOME ATSINEŠTI ROŽANČIŲ, LITURGINĮ MALDYNĄ (KAS TURITE).

NEGALINČIUS DALYVAUTI ŠIOJE NAKTYJE PAGAL GALIMYBES KVIEČIAME MELSTIS NAMUOSE, VIENYTIS MALDA IR AUKA.

SMULKESNĖS INFORMACIJOS PRAŠOME TEIRAUTIS TELEFONU (630) 243–1070, KVIESTI SESERĮ PRANCIŠKĄ. Pagarbiai, ses. Pranciska FDCJ Lemontas, IL

Prel. E.J.Putrimas ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių vardu pareiškė užuojautą dėl popiežiaus mirties

Kartu su užsienyje gyvenančiais lietuviais katalikais ir su katalikais visame pasaulyje mes meldžiamės Aukščiausiajam, kuris pasišaukė iš šio pasaulio Jo Šventenybę popiežių Joną Paulių II, kad Jam suteiktų amžiną atilsį su visais šventaisiais.

Dėkojame Dievui už popiežiaus Jono Pauliaus II, kaip vyriausiojo Bažnyčios ganytojo, prasmingus 26 vadovavimo metus. Būdamas apaštališkos charizmos misionierius, keliaudamas ir evangelizuodamas po pasaulį, Jis palietė daug širdžių, ypač jaunimo, taip pat vargstančių, belaisvių ir ligonių. Skelbdamas Evangeliją, Jis kovojo už žmogaus orumą ir gyvybės kultūrą.

Popiežius daugelį sykių tėviškai priėmė Vatikane besilankančius lietuvius maldininkus, ypač 1984 metais mums švenčiant Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 500 m. sukaktį, ir 1987 m., kai Lietuva šventė 600 m. Krikščionybės jubiliejų. Savo apaštalinėse kelionėse jis visuomet pasveikindavo lietuvių bendruomenes visur, kur lankėsi.

Aš asmeniškai visada liksiu dėkingas Jo Šventenybei popiežiui Jonui Pauliui II, kuris man suteikė kunigystės šventimus prieš 20 m. Šv. Petro bazilikoje Vatikane.

Velykinis sveikinimas

Velykos 2005 m.

Broliai ir seserys Kristuje,

“Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi, garbindami Dievą, ir buvo visos liaudies mylimi” (Apd 2:46).

Mes skaitome Apaštalų darbų knygoje apie pirmuosius krikščionis, kurie po Kristaus prisikėlimo rinkdavosi drauge Viespatį šlovinti, laužė ir dalino duoną - eucharistiją – “maldingumo sakramentą, vienybės ženklą, meilės jungtį, velykinį pokylį” (Sacrosanctum concilium, 47).

Šiandien galima apibūdinti Bažnyčią kaip eucharistinį susirinkimą. Tad Šv. Paulius rašo, “Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes drauge esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona” (I Kor 10:16-17). Mūsų lietuviškos katalikiškos parapijos ir misijos užsienyje negali būti vien tautinė, visuomeninė susirinkimo vieta. Stengdamiesi išlaikyti kalbos ir kultūros pagrindus, mes, kaip krikščioniška tauta, vis dėlto turime nuolat siekti atnaujinti kristocentrinę dvasią mūsų šeimose, parapijose, bendruomenėse ir savo tautos veide. Švęsdami Eucharistijos metus, Popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje “Ecclesia de Eucharistia” ragina mus arčiau susipažinti su Kristumi, atnaujindami savo tikėjimą bei visą dvasinį gyvenimą, ypač aktyviai dalyvaudami sekmadienio Mišiose. Kristaus prisikėlimas tesuteikia visiems atnaujintą dvasinį gyvenimą ir viltį. Jo malonė tebrandina mumyse velykinių sakramentų vaisius, suteikdama stiprybės išpažinti ne tik žodžiais bet ir darbais šį išganymo slėpinį, skelbti Viešpaties kančią ir prisikėlimą, ir pripažinti, kad “jisai yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mt 28:20).

Palaimintų ir džiugių Šv. Velykų!
Su pagarba Kristuje,
Edmundas Putrimas>

</font></td></tr></table></td></tr></table>
<br><table width=
Užsienio lietuvių sielovada rūpinsis prel. Edmundas Putrimas

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II 1984 m. liepos 1 dieną buvo paskyręs Jo Ekscelenciją vyskupą Paulių A.BALTAKĮ OFM rūpintis užsienio lietuvių sielovada.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su vietos vyskupais, Jo Ekscelencija vysk. Paulius A. Baltakis OFM lankydavo lietuvių bendruomenes Argentinoje, Australijoje, Baltarusijoje, Brazilijoje, Belgijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Havajuose, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Sibire, Švedijoje, Ukrainoje, Urugvajuje, JAV ir Venesueloje.

Vyskupo Pauliaus A. Baltakio OFM apsilankymai pasitarnavo glaudesnei vienybei su Šventuoju Sostu, vietinėmis bendruomenėmis, taip pat ir su Bažnyčia Lietuvoje. Antra vertus – padėjo lietuvių bendruomenėms užsienyje išlaikyti savo religinę, tautinę ir kultūrinę tapatybę.

Ypač svarbi užsienio lietuvių sielovados koordinatoriaus misija yra naujaisiais laikais, kai, ieškodami pragyvenimo šaltinio, iš nepriklausomos Lietuvos pasitraukė daug lietuvių. Neturėdami gilių religinių ir tautinių šaknų, jie ypač yra reikalingi evangelizacijos.

Lietuvos Vyskupų Konferencija labai vertina Jo Ekscelencijos vyskupo Pauliaus A.Baltakio OFM tarnystę, pasiaukojimą ir rūpestį lietuviais visame pasaulyje ir nuoširdžiai dėkoja už jo ganytojo veiklą.

Šventajam Tėvui priėmus Jo Ekscelencijos vyskupo Pauliaus A.Baltakio OFM atsistatydinimą iš sielovados lietuviams katalikams užsienyje pareigų, Lietuvos Vyskupų Konferencija deleguoja kunigą Edmundą PUTRIMĄ rūpintis užsienio lietuvių sielovada. Šia proga Šventasis Tėvas kunigui Edmundui Putrimui suteikė prelato garbės titulą.

Lietuvos Vyskupų Konferencija tikisi, kad prelatas Edmundas Putrimas, palaikydamas glaudžius ryšius su vietos šalių vyskupais, bus Lietuvos vyskupų atstovas ir koordinatorius lietuviams, gyvenantiems už Lietuvos Respublikos ribų.

Vienybėje su Šventuoju Tėvu ir visuotine bei vietine Bažnyčia jis padės kiekvienam lietuviui gyventi autentišku Kristaus mokslu, taip pat palaikys ir tautinę bei kultūrinę savimonę.

Lietuvos Vyskupų Konferencija nuoširdžiai linki prelatui Edmundui Putrimui Dievo palaimos ir Mergelės Marijos globos.

Padėka

Broliai ir seserys Kristuje,

Popiežiaus Jono Pauliaus II pagerbtas prelatystės titulu perėmiau J.E. vysk. Pauliaus Baltakio, OFM, ir Lietuvos vyskupų konferencijos užsienio lietuviams katalikams delegato pareigas.

Nuoširdžiai dėkoju Jums už maldas, patarimus, dovanas, aukas bei gausų dalyvavimą 2003 m. lapkričio 23 d. Kristaus Karalius Mišiose su Vilniaus arkivyskupu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, pagerbiant Prisikėlimo parapijos "Labdaros" sekcijos karitatyvinę veiklą Lietuvoje. Toje iškilmėje oficialiai perėmiau sielovados delegato pareigas. Taip pat reiškiu gilią padėką rengusiems ir dalyvavusiems lapkričio 28 d. sielovados delegato pristatymo pokylyje bei š.m. vasario 6 d. įkurtuvėse. Jūsų visokeriopa parama padėjo man įrengti sielovados pareigoms vykdyti raštinę Toronte.

Su padėka Kristuje

Prel. Edmundas l. Putrimas

Ateitininkų studijų savaitgalis Dainavoje - rugsėjo 4-7 dienomis

Prelegentai is JAV,sveciai is Lietuvos, JAV bei Kanados LISS dalyviai.

Ateitininkų studijų savaitgalis, Dainavoje
Rengėjai: Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba ir valdyba
2009 m. rugsėjo mėn. 4 – 7 dienomis.

Kas dar neužisregistravo, registracijos anketą galima rasti:
http://ateitis.org/musu/?p=415

Kviečiami ateitininkai, priklausantys visoms sąjungoms. Bus paskaitų, pašnekesių, vakarinių programų, progų pabendrauti gražioje rudenėjančioje gamtoje - Dainavos stovykloje.

TEMA: VISUOMENIŠKUMAS.

NUMATOMA PROGRAMA:
1) Visuomeniškumas praktikoje: ką veikiam? kaip veikiam? kur veikiam (JAV ir Lietuvoj)? kam nuo to geriau? - dr. Elona Vaišnienė, JAV LB Visuomeninių Reikalų Tarybos pirminininkė, PLB ir Lietuvos Seimo bendros komisijos narė, League of Women Voters of Connecticut tarybos narė.

2) Kaip Lietuvos jaunimas yra susiorganizavęs? Kas yra Lietuvos jaunimui svarbiausia? Sarunas Frolenko, Lietuvos jaunimo organizacjų tarybos (LJOT) prezidentas

3) Lietuvos gyventojų ir Lietuvoje apsilankusiųjų sveikatos palaikymas ir gydymas ligoninėse; šalies sveikatos sistemos reformos, ekonominės krizės ir bendrai ribotų resursų kontekste - dr. Tomas Saladis, Vilniaus Greitosios Pagalbos Ligoninės Direktoriaus Pavaduotojas

4) Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programos įspūdžiai, atsiepimai ir įvertinimai - stažuotėje dalyvavę JAV ir Kanados studentai ir dr. Tomas Saladis, kuris šią vasarą savo vadovaujamoje ligoninėje priėmė 10 studentų stažuotojų.

5) Simpoziumas: Ateitininku organizacijos vaidmuo išeivijos gyvenime: istorinė apžvalga ir ateities perspektyva....moderuoja Birutė Bublienė, SAA Tarybos pirmininkė

XIII-tasis Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas Pietų Amerikoje

Metų sąvartoje 83 atstovai iš penkiolikos kraštų su dalyviais bei svečiais XIII-tame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Pietų Amerikoje svarsto Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos padėtį, planus ir viltis ateičiai.

Martyno Gaurilciko nuotr.

Sausio 13-osios atminimui