Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.

Nuorodos

Pradžia
Naujienos
Giesmynas
Lietuviškos parapijos pasaulyje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Šventasis raštas lietuviškai
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupų Konferencija
Katalikų bažnyčios katekizmas
Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
XXI amžius
Pasaulio lietuvių bendruomenė
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Kretingos pranciškonai
Šiaurės Amerikos Ateitininkai
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba
Dievo gailestingumo šventovė
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Toronto Prisikėlimo parapija

Amerikos katalikų vyskupų konferencija (anglų k.)

Apie "Sielovadą"


Maldos

Malda už kunigus
Kunigo malda


Sielovados galerija

Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada

Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai




Skelbimai



Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba

Tėviškės Žiburiai

Dievulio link

Sv. Jono vaikai


Mūsų ateitis

JAS užgavenių susirinkimas
Daumanto-Dielininkaičio jaunųjų ateitininkų kuopos 2010 m. vasario 7 d. susirinkimas Ateitininkų Namuose, Lemont, Illinois.
Ateitininkai ir visuomeniškumas
Pokalbyje dalyvauja: JAV LB Krašto Valdybos pirmininkas Vytautas Maciūnas Kun. dr. Kęstutis Trimakas Monika Mikulionytė Matas Čyvas Kristina Quin Vaizdo įrašas - Arvydas Reneckis
"Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams." (Tit. 2:14)
Prelatas Edmundas Putrimas gimė 1959 metais Toronte, Kanadoje, išeivių Sofijos ir Mindaugo Putrimų šeimoje. 1980 metais įstojo į Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, o 1985 metais Romoje popiežiaus Jono Pauliaus II įšventintas kunigu. Daug metų jis sėkmingai dirbęs su išeivijos jaunimu, stovyklų bei Vasario 16-osios gimnazijos buvęs kapelionas, aktyvus Pasaulio Lietuvių Bendruomenės bei Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos veikėjas. Prelatas Edmundas Putrimas plačiai pažįstamas Šiaurės Amerikos, Europos, Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėse.
Lietuvos Jaunimo Dienos - 2010 Panevėžyje


Kalėdinis sveikinimas - Christmas message

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

“Tad žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ Jn 1,14

Šie 2009 metai buvo ypatingi tuo, kad šventėme Lietuvos evangelizacijos ir Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo raštuose tūkstantmetinį jubiliejų. Iškilmės vyko ne tik Lietuvoj bet ir lietuvių bendruomenėse, parapijose bei misijose, kur tik gyvena lietuviai. Visi kaip nors pažymėjome šias ypatingas progas.

Pirmieji evangelizacijos žingsniai buvo arkivyskupo ir kankinio šv. Brunono Kverfurtiečio, kuris prieš 1000 metų nešė Kristaus evangeliją į Lietuvą. Evangelizacija yra žodis kilęs is graikų ir reiškia ‚Geros Žinios‘. Mums krikščionims geros žinios prasideda su Dievo meile, kuri prasideda su Dievo Žodžiu, Jėzumi Kristumi: “Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dieva ir Žodis buvo Dievas” (Jn 1,1) ir mums ta meilė buvo parodyta per Kristaus gimimą, “Tad žodis tapo kūnu“ (Jn 1,14a).

Vienas iš Bažnyčios didžiausių iššūkių šiomis dienomis yra evangelizacija – visų kartų pasidalinimas Gerąja žinia ir savo tikėjimu prisikėlusiu Kristumi. Popiežius Benediktas XVI aiškino: Mes turime pagalvoti kaip įgyvendinti evangelizaciją šiais laikais – ne tik naują evangelizaciją bet tikrą pirmąją evangelizaciją...ir neužtenka tik paremti tikinčiųjų bendruomenę...aš tikiu, kad kartu mes galime rasti naujų būdų kaip skleisti Evangeliją mūsų darbartinime pasaulyje (Kolne, 2005 m. rugpjūčio mėn.).

Darbartinė užduotis ir atsakomybė lietuviams katalikams gyvenantiems užsienyje yra dalintis “Gerąja žinia“ net tik su savo vaikais per katekizaciją bet ir skleisti Evangelijos žinias visiems suaugusiems. Evangelizacija apima ne tik formalias klases bet ir mokinystę (discipleship). “Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt, 28:19), aiškino Kristus prieš savo žengimą į dangų.

Šiuo metu daug kas patiria sunkumų dėl pasaulyje susidariusios ekonominė padėties. Ypač Lietuvos piliečiams yra sunku. Gausūs skaičiai palieka savo tėvynę ir emigruoja į tolimus kraštus, ieškodami ekonominio pastovumo. Yra didesnis skurdas nei tik finansinis – daugybė yra praradę savo tautinę tapatybę ir krikščioniškus įsitikinimus, neįvertina savo šeimų ir bendruomenių.

Kalėdų laiku linkiu, kad Kalėdos taptų ne tik džiaugsmo ir vilties šventė bet ir būtų proga mums visiems dvasiškai atsinaujinti per gilesnį atsidavimą “Gerajai naujienai“. Viešpats telaimina jūsų šeimas ir bendruomenes dabar ir per ateinančius 2010 metus.

Linkiu jums džiaugsmingų ir šventų Kalėdų!

Prelatas Edmundas J. Putrimas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai
“The Word became flesh and made his dwelling among us.” (John 1:14)

My Brothers and Sisters in Christ,

This past year of 2009, was proclaimed by the Lithuanian Bishops’ Conference, as the celebration of the Millenium Jubilee of the first attempts to evangelize Lithuania. This year we commemorated the 1000th anniversary of the written mention of the name of “Lithuania” in the Quedlinburg annals. Celebrations took place not only in Lithuania but also in Lithuanian communities, parishes and missions around the world to mark this special moment in history.

The first missionary steps of Evangelization 1000 years ago were begun by Archbishop and Martyr St. Bruno of Querfurt. The word “evangelization” derives from the Greek word meaning “good news”. For us Christians, the “Good News” begins with the love of God manifested to us through the Word of God, Jesus Christ: “In the beginning was the Word, and the Word was God” (John 1:1) and “the Word became flesh and made his dwelling among us.”(John 1:14a)

One of the greatest challenges our Church has today is evangelization – sharing and spreading the Good News and the truths of our faith in the Resurrected Jesus Christ to all generations. Pope Benedict XVI explained, “We must reflect seriously on how we might carry out a true evangelization today, not just a new evangelization but often a true first evangelization… and it is not enough just to maintain the community of believers… I believe that, together, we must find new ways of bringing the Gospel to today’s world” (Cologne, August 2005).

Thus today the challenge and responsibility for Lithuanian Catholics living abroad is to share the “Good News” not only with our children through catechesis but also to evangelize adults. Evangelization encompasses not only formal lessons but also discipleship. “Go therefore and make disciples of all nations” (Matthew 28:19) explained Christ before his Ascension.

Many are experiencing economic difficulties, even unemployment. This is the case in Lithuania, as well. Great numbers of Lithuanians are emigrating from their Fatherland, seeking economic stability elsewhere. But an even deeper form of poverty is widespread – the inability to appreciate and maintain our national identity and our Christian roots; the lack of gratitude and appreciation for what we already have – our families and our communities.

During this Christmas season, may the spirit of Christmas be a sacred time not only of hope and joy but also of spiritual renewal through a deeper commitment to the “Good News”. Wishing you the Lord’s blessing for your families and communities now and throughout the New Year of 2010.

Linksmų šventų Kalėdų visiems!
A happy and blessed Christmas to you all!

Msgr. Edmond J. Putrimas
Lithuanian Bishops’ Conference Delegate
for the Apostolate of Lithuanian Catholics Abroad

Aušros Vartų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai

Maloniai kviečiame Lietuvoje viešinčius arba po ilgesnio gyvenimo užsienyje sugrįžusius mūsų tautiečius bei svečius lapkričio 19 d., ketvirtadienį, 12 val. dalyvauti Aušros Vartų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos atlaiduose ir drauge su užsienio lietuvių sielovadoje besidarbuojančiais kunigais švęsti Šv. Mišias Aušros Vartų koplyčioje už užsienyje gyvenančius mūsų krašto žmones, kartu pavedant ir visą užsienio sielovadą Gailestingajai Dievo Motinai. Šv. Mišių koncelebracijai vadovaus Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai prelatas Edmundas Putrimas.

Pagarbiai,
ses. Pranciška FDCJ
Užsienio lietuvių sielovados referentė
Žemaičių g. 85, Kaunas,
tel. +370 37 75 09 00; +370 37 75 09 01; mob. +370 650 76520

EVANGELIJOS ŽINIŲ TŪKSTANTMETIS ILGAAMŽEI LIETUVAI


A MULTI-FAITH REFLECTION on being Persecuted For Your Faith

November 2, 2009 - 7:00 PM to 9:00 PM Multi-Faith Centre - University of Toronto, 569 Spadina Ave.

Symposium Participants:
Rabbi Aaron Katchen - Fr. Raymond J. de Souza - Raheel Raza

Guest Speaker:
Most Rev. Sigitas Tamkevicius, SJ, Archbishop of Kaunas, Lithuania

FREE ADMISSION

Mūsų "Draugo" 100 m. pokylis - spalio 17 d.

Mūsų


A+A Prelatas Jonas Petrošius
(1921-1951-2009)

Gerbiamas Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės pirm. Linai Maknavičiau, Gerbiama Lietuvių katalikų misijai Prancūzijoje pirm. Rūta Kareckaite-Gouriou,

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Maldomis ir gražiais prisiminimais išlydėdami a+a prel. Joną Petrošių į amžinybę, išreiškiu savo gilią užuojautą prel. Petrošiaus artimiesiems, draugams, Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės nariams, Paryžiaus Apylinkės Lietuvių Bendruomenei ir Lietuvių katalikų misijos nariams.

Jūsų ilgametis kapelionas prel. Jonas Petrošius visuomet bus prisimintas, kaip tas, kuris visais rūpinosi dvasinio peno ir kasdienine duona. Jo rūpestis artimui atspindėdavo jo darbuose. Ne tik namų durys bet ir jo širdis buvo atviros visų globai.

Noriu išreikšti ypatingą padėką tiems, kurie globojo, prižiūrėjo ir prisiminė maldose prel. Joną jo sveikatai susilpnėjus. Telaimina Viešpats jūsų gerus darbus!

Dėkojame a+a prel. Jonui už jo pasiaukojimą tarnaujant tiek metų Kristaus Bažnyčiai. Teisingai yra parašyta Apreiškimo knygoje, “Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje: jie atilsės nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi.” (Apr. 14:13). Gailestingasis Viešpatie, maloningai priimk mūsų maldas už a+a prel. Jona Petrošių, kuriam leidai išpažinti Tavo vardą. Leisk jam regėti Tavo veidą ir džiaugtis amžinybėje Tavo ramybės prieglobstyje.

Amžinąjį atilsį duok, Viešpatie, savo ištikimam tarnui.

Su gilia užuojauta Jūsų Kristuje,
PRELATAS EDMUNDAS J. PUTRIMAS
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Evangelijos žinia tūkstantmetei Lietuvai

Kankinio šv. Brunono evangelizacinei misijai Lietuvoje – 1000 metų
Lietuvos vardas pirmąkart užrašytas
Kvedlinburgo kronikoje

Dievo Motinos
Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė
Š I L I N Ė S 2 0 0 9
Šiluva, Raseinių rajonas, Lietuva

Kauno arkivyskupija ir jos Ganytojas arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius kviečia Šiluvoje švęsti Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejų.

Arkivyskupo kvietimas:
http://www.oecumene.radiovaticana.org/lit/Articolo.asp?c=314128

Šilinių iškilmės šiemet vyks rugsėjo 8 - 15 dienomis.

Visa programa:
http://www.siluva.lt/index.php?id=24

a.a. kunigas Ričardas Repšys

2009 m. liepos 28 d. netikėtai mirė kun. Ričardas Repšys, 59 m., Detroito miesto, Mičigano valstijos (JAV) Dievo apvaizdos parapijos administratorius. Jis plaukė laivu su dviem sūnėnais St. Clair ežere kai įvyko nelaimė. Jis paskendo su savo jauniausiu sūnenu, Tautvydu Skudu, 13 m., begelbėdami antrą sūnėną, kuris buvo bangų sutrenktas.

Maldos prie karsto bus kalbamos penktadienį, liepos 31-ą dieną 7 v.v. Dievo apvaizdos parapijoje, (Divine Providence Lithuanian Catholic Church), 25335 W. Nine Mile Rd., Southfield MI. Laidotuvių Mišios parapijoje šeštadienį, rugpjūčio 1-ą dieną, 10 v.r. Sudeginti palaikai bus parvešti į Lietuvą laidojimui.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Užsienio lietuvių katalikų sielovados vardu, bei asmeniskai išreiškiu gilią užuojautą kun. Repšio giminėms, draugams bei parapijiečiams netekties metu.

Prelatas Edmundas J. Putrimas

Tragiška nelaimė JAV nusinešė išeivijos lietuvių kunigo ir jo sūnėno gyvybę

Detroite tragiškai žuvo Kauno arkivyskupijos kunigas Ričardas Repšys, pastaruosius penkerius metus buvęs Detroito Dievo Apvaizdos parapijos administratorius. 59 metų kunigas antradienio popietę nuskendo Detroito St. Clair ežere nesėkmingai bandydamas išgelbėti skęstantį mažametį sūnėną, 13 metų Tautvydą Skudą.

Tragiškai pasibaigusią kunigo Repšio, jo dviejų sūnėnų ir šeimai artimos moters kelionę laivu išsamiai aprašė vietinė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos spauda. Abu kunigo sūnėnai Tautvydas Skudas ir jo vyresnysis brolis Edvinas Rasinskis atvykę iš Lietuos vasarojo pas Detroite gyvenantį savo dėdę kunigą.

Detroito katalikų arkivyskupijos Farmington-Southfield vikariato teritorijoje veikiančios aktyvios lietuvių katalikų išeivių parapijos tikintieji yra priblokšti žinios apie parapijos administratoriaus ir vieno iš dviejų jo sūnėnų žūtį, - pažymi internetinis laikraštis „The Detoit News“. Anot laikraščio cituojamos parapijos darbuotojos Almos Butkūnas, visai nenustebino, kad kunigas šoko į ežerą gelbėti vaiko. „Jis būtų daręs ką gali, kad tik vaikas nenuskęstų, net ir savo gyvybės kaina“, - teigė moteris.

Pasak JAV pareigūnų, oficiali nuskendusiųjų mirties priežastis bus paskelbta tik užbaigus incidento tyrimą po dešimties dienų, kai bus gauti toksikologijos bandymų rezultatai.

Apie nelaimingą nutikimą informuota Detroito arkivyskupija trečiadienį paskelbtame pareiškime pažymėjo, kad nelaukta kun. Repšio, kaip ir jo sūnėno mirtis yra didžiulė tragedija. Detroito katalikų arkivyskupas Allen Vigneron vylėsi paguosti liūdinčiuosius sakydamas, kad „paskutinis velionio kun. Ričardo Repšio gestas buvo herojiškas. Aukas ir visus dėl jų mirties liūdinčius mes pavedame gailestingajam Dievui, - pažymėjo Detroito ganytojas.

Detroito arkivyskupijos šiaurės vakarų regiono vikaras mons. John Zenz pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems Lietuvoje ir vietinės lietuvių parapijos tikintiesiems. Pasak mons. Zenz, kun. Repšys buvo pasiaukojantis, nuolankus ir dosnus kunigas, mylėjęs Viešpatį ir savo tautiečius. Išlieka gyvas prisiminimas jo pasakojimų, kai sovietmečiu dar jaunas kunigas nepaisydamas pavojaus vykdavo dvasinei tarnystei į Sibirą. Todėl nestebina, kad jis žuvo bandydamas išgelbėti kitą žmogų. Jis tikrai buvo tapatus Kristui, - pažymėjo nekrologe mons. John Zenz.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas išeivijos lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas dėl skaudžios netekties pareiškė gilią užuojautą kun. Repšio giminėms, draugams bei parapijiečiams tiek LVK ir Užsienio lietuvių katalikų sielovados, tiek savo vardu.

Lietuvių katalikų išeivių sielovadai vadovaujanti Delegatūra informuoja, kad atsisveikinimas su maldomis prie žuvusiųjų karstų įvyks penktadienį, liepos 31 dieną, 19 val. vietos laiku, lietuvių katalikų Dievo Apvaizdos bažnyčioje (Divine Providence Lithuanian Catholic Church, 25335 West Nine Mile Rd., Southfield MI). Laidotuvių Mišios toje pačioje parapijos bažnyčioje bus aukojamos šeštadienį, rugpjūčio 1 d. 10 val. vietos laiku. Žadama kremuotus palaikus parvežti laidojimui į Lietuvą.

Kun. Ričardas Repšys gimė 1950 metų kovo 16 dieną ir buvo įšventintas marijonų kongregacijos kunigu 1981 metų lapkričio 27 dieną. Vėliau buvo priimtas į Kauno arkivyskupiją. Velionis dirbo Detroito arkivyskupijoje nuo 2004 metų balandžio mėnesio ir tapo nuolatiniu rezidentu Jungtinėse Amerikos Valstijose 2008 metų kovo mėnesį. (sk)

Iš Vatikano radijo Internet'o svetainės

„Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde“ apdovanotas prelatas Edmundas Putrimas

Užsienio reikalų ministerijoje liepos 1 dieną už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių bendruomenių užsienyje telkimą „Lietuvos tūkstantmečio žvaigžde“ apdovanotas prelatas Edmundas Putrimas.

„Esame dėkingi, kad jau daugelį metų rūpinatės lietuvių sielovada įvairiuose pasaulio kraštuose. Lietuviams, gyvenantiems užsienyje, Jūs esate tikras dvasingumo ambasadorius, misionierius, skleidžiantis tikėjimą ir tautiškumą“, – teikdamas apdovanojimą sakė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

2005 metais Lietuvos Vyskupų Konferencija delegavo prelatą E.Putrimą rūpintis užsienio lietuvių sielovada. Prelatas skiria daug dėmesio po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams, aktyviai rūpinasi lietuviškų bažnyčių išsaugojimu.

E.Putrimas gimė 1959 metais Toronte, Kanadoje. 1980 metais įstojo į Šv. Kazimiero kolegiją Romoje, o 1985 metais Romoje popiežiaus Jono Pauliaus II buvo įšventintas kunigu. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ įsteigtas 2007 metais Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai nusipelniusiems asmenims pagerbti.

Garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ yra apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, taip pat už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius, tel. 236 2445
 


Apjuoskime pasaulį ,,Tautiška giesme”!


Kvietimas dalyvauti šv. Mišiose Lietuvoje

Visi kviečiami dalyvauti!


Šv. Mišiose, skirtose užsienio lietuviams š.m. liepos 5, sekmadienį, 12.30 v.p.p. Vilniaus arkikatedroje.
(Šv. Mišios bus transliuojamos per Lietuvos radiją)

arba

Didžiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose Žemaičių Kalvarijoje, Žemaitijoje š.m. liepos 5, sekmadienį, 12.00 v.p.p. (suma) Po sumos vyks iškilminga procesija į Kryžiaus kelio kalną.
(platesnė informacija www.zemaiciukalvarija.lt)

LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai prel. E.Putrimo velykinis sveikinimas

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

„Štai kryžiaus medis, ant kurio kabojo pasaulio atpirkėjas, ateikite, pagarbinkime jį!“
(Didžiojo penktadienio liturgija, Romos Mišiolas, pusl. 191)

Freska iš Pažaislio vienuolyno.Šv. Brunonas (Bonifacas) krikštija Netimerą. Juozo Kamensko nuotrauka
Freska iš Pažaislio vienuolyno.Šv. Brunonas (Bonifacas) krikštija Netimerą. Juozo Kamensko nuotrauka

“Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė,” rašo Šv. Paulius, “o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė” (1 Kor 1:18). Evangelijų pagrindinis pamokymas apie išganymą nėra vienkartinis, kuris įvyko Jeruzalėje prieš 2000 metų per Jėzaus nukryžiavimą ir prisikėlimą. Dievo mums pasiūlytas išganymas remesi “ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe” (1 Kor 2:5) visiems tikintiems per visus amžius.

2009 metai yra ypatingi lietuviams visame pasaulyje švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį. Kartu minime lotyniškosios krikščionybės pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose paminėta šventojo Brunono Bonifaco Kverfurtiečio evangelizacija Lietuvoje 1009 m. Ši evangelizacija Lietuvoje nebuvo vienakartinė, o įrodo gausius Dievo palaiminimus mūsų tautai perduotus per kartų kartas.

Švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetinį jubiliejų savo parapijose, misijose, lituanistinėse mokyklose, vasaros jaunimo stovyklose ir lietuvių bendruomenėse, mums suteikiama proga liudyti bei įvertinti mūsų tautos krikščionišką paveldą, mūsų lietuviškos tapatybės dalį. Šio antro tukstantmečio pradžioje, prisiminkime Šventojo Tėvo Benedikto XVI pamokymą išreikštą 80-jame Pasaulio misijų sekmadienį: „tebūna jums naudinga proga vis geriau suvokti, kad liudyti meilę, misijos sielą, privalu visiems. Tarnavimas Evangelijai neturi būti pavienio asmens nuotykis, tai laikytina bendra kiekvienos bendruomenės pareiga.”

“Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad nuo dabartinio blogo amžiaus išgelbėtų mus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.” (Gal 1:3-4, 4b-5)

Jėzaus kryžius išreiškia Dievo begalinę meilę žmogui. Tai meilė, kuri nelieka ant kryžiaus bet yra įgyvendinta per Kristaus prisikėlimą. Šv. Velykų džiaugsmas ir viltis telaimina jūsų šeimas ir visas lietuvių parapijų bei misijų bendruomenes.

Sveikinu visus Šv. Velykų aleliuja!

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Bostone rengiama III Sielovados konferencija - III Lithuanian Catholic Pastoral Conference in Boston

Š.m. kovo 28 d., šeštadienį, Šv. Petro lietuviškoje parapijoje Bostone vyks III JAV Lietuvių katalikų Sielovados konferencija, kurią ruošia Lietuvos vyskupų konferencijos Išeivijos lietuvių katalikų sielovados delegatūra.

Kviečiami dalyvauti lietuvių sielovadoje dirbantys kunigai, parapijų tarybų/komitetų nariai, parapijos veikloje dalyvaujančios ir ją remiančios organizacijos, vienuolijos, parapijiečiai ir sielovados bendradarbiai.

Adresas: 50 Orton Marotta Way, So. Boston, MA, U.S.A. Tel. 617-268-0353. Malonėkite užsiregistruoti pas admin. Rūtą Rusinienę (admin@sielovada.org) arba skambinkite 1-416-233-7819.

Konferencijos programa

On Sat., March 28, 2009 the Lithuanian Catholic Pastoral Conference in support of Lithuanian parishes and missions in the United States will take place at St. Peter’s Lithuanian Catholic parish in So. Boston. The one-day conference is being organized by the Office of the Apostolate for Lithuanian Catholics Living Outside of Lithuania.

This invitation is open to all who are involved in pastoral work in Lithuanian Catholic parishes and missions in the U.S.A.: pastors, priests, parish committee members, members of Catholic organizations whose work supports their parish or mission, members of religious orders as well as interested and involved parishioners.

Address: 50 Orton Marotta Way, So. Boston, MA. Tel. 617-268-0353. We ask that all those who will be attending please register. You may do so by contacting admin. Rūta Rusinas by e-mail (admin@sielovada.org) or by telephone at 1-416-233-7819

Conference program


LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMAS ARGENTINOJE

Šį šeštadienį vasario 14d. įvyks Lietuvos Tūkstantmečio Minėjimas Berisso mieste. Prasidės Argentinos Lietuvių Bendruomenės (ALB) oficialaus tūkstantmečio šventimas ir 91º Lietuvos Nepriklausomybės paminėjimas.

Minėjimas prasidės Šv. Mišiomis, kurioms aukos kunigas Augustinas Steigvilas MIC. Ceremonija vyks Berisso miesto centre, kur bus atidengtas lietuviškas „Rūpintojėlis“. Tai paminklas turintis 3 metrus aukščio, kurį padarė ir pastatė vietiniai lietuviai. Po Šv. Mišių, kunigas Augustinas Steigvilas palaimins „Rūpintojėlį“.

Po ceremonijos prasidės vakaronė lietuvių kūlturos draugijoje „Mindaugas“.

Renginį organizuoja Berisso miesto lietuvių bendruomenė, kurią sudaro Lietuvių kultūros draugija „Mindaugas“, Lietuvių kultūros draugija „Nemunas“ ir lietuviška radijo programa „Ecos de Lituania“.

Renginį remia Argentinos Lietuvių Bendruomenė (ALB), Argentinos Lietuviu Jaunimo Sąjunga (ALJS) ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga (PLJS).

Juan Ignacio Fourment Kalvelis
PLJS valdybos Pietu Amerikos atstovas
Representante de Sudamérica en la Comisión Directiva PLJS
jkalvelis@yahoo.com.ar - kalvelis_jif@hotmail.com
Mob.: +54 9 221 6164962
Tel.: +54 221 464 -1483
www.PLJS.org

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko pareiškimas

Su rūpesčiu žiūrime į šiandienos įvykius Vilniuje bei pastarųjų dienų įvykius Rygoje. Ką tik antradienį paminėję mūsų tautos herojišką auką prieš svetimų jėgų atakas, šiandien matėme mūsų piliečius, besiimančius neteisėtų fizinių priemonių prieš tą patį Seimo pastatą, kurį barikadomis saugojome. Skirkime svetimą valdžią nuo savos, net jei savos valdžios sprendimai ne visada mums priimtini.

Primename, kad valstybę reikia kurti, o ne griauti. Gyvendami demokratijoje, turime imtis visomis teisėtomis priemonėmis apginti savo teises bei įvesti reikiamus pokyčius dėl bendrojo gėrio. Tačiau tą reikia daryti taikingai ir teisėtai, be smurto. Demokratinėje visuomenėje yra visos galimybės kartu dirbant eiti į geresnę ateitį.

Bažnyčia nepritaria agresyviems veiksmams ir kurstymams imtis neleistinų ir neteisėtų veiksmų. Todėl raginame žmones nepasiduoti kurstymams, ir iškilus reikalui ginti savo teises, imtis ne agresijos, bet kaip dera laisvos demokratinės šalies piliečiams, panaudoti visas teisines priemones.

Kviečiame bei prašome tiek valdžios žmones, tiek visuomenę ramiai ir taikingai išklausyti vieni kitus, siekiant įveikti ūkio, socialinę ir pasitikėjimo krizę. Tikinčiuosius raginame melstis, kad Dievas apšviestų mūsų protus ir lydėtų mūsų žingsnius geresnei Lietuvos ateičiai.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Pirmininkas

Broliai seserys,

ŠiluvaUžveriant Jubiliejinius Šiluvos metus, drauge žengiant į 2009 Viešpaties metus, už viską dėkojame Dievui.

Redakcijos vardu tariame nuoširdžiai ačiū visiems, kurie prisidėjote prie "Šiluvos žinios išeivijoje" kūrimo, kurie fotografavote, rašėte ir skaitėte. Kūdikiu užgimęs Galybių Dievas tegul veda savuoju keliu ateinančiais Naujaisiais Metais. Junkimes ir toliau darbuokimės apaštalaujant išeivijos lietuvių spaudoje ir savo asmeninėje aplinkoje. Telydi Kristaus ramybė, ryžtas ir drąsa jus visuose pasaulio kraštuose.

Nerijus Šmerauskas
"Šiluvos žinia išeivijoje" redaktorius

Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 21 (2008 m. gruodis)

Kalėdinis sveikinimas iš Prelato E. Putrimo, LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai

“Aš apsigyvensiu jų tarpe ir ten vaikštinėsiu; aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta... ‘Tuomet aš jus priimsiu ir būsiu jums tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys’ – taip sako visagalis Dievas”
(Šv. Pauliaus antrasis laiškas korintiečiams 6:16-18).


Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Popiežius Benediktas XVI paskelbė 2008 jubiliejiniais Šv. Pauliaus pagerbimo metais, pabrėždamas, kad šis tautų apaštalas darbartiniems krikščionims yra pavyzdys ir mokytojas per kurį mes galime geriau suprasti tikėjimą ir tiesą. Šv. Paulius tapo ypatingu apaštalu, kuris parašė kitų kraštų krikščionims 14 laiškų. Dabar jie sutelkti Naujajame Testamente. Jaunystėje jis buvo išgarsėjęs kaip krikščionių persekiotojas: “Jūs, be abejo, esate girdėję, kaip aš kadaise elgiausi, būdamas žydų tikėjimo; kaip aš persekiojau Dievo Bažnyčia ir mėginau ją sugriauti” (Gal 1:13). Po jo stebūklingo susitikimu su Kristumi pakeliui į Damaską (Apd 9:1-9), Pauliaus visas gyvenimas pasikeitė ir jis tapo Kristaus apaštalu ir atsidavė plačiai skelbti Kristaus Evangeliją (2 Kor 5:17-18).Vedamas Šventosios Dvasios ir savo gilaus tikėjimo Jėzumi, jis paliko Jeruzalę ir iškeliavo į tolimus kraštus skleisti Dievo žodį. Kai pagaliau pasiekė Romą, ten buvo nužudytas apie 67 AD.

Kaip ir praeityje, taip ir šiais laikais mums reikalinga pavyzdingų žmonių, kurie pripažįsta mūsų tikėjimą taip, kaip Šv. Paulius, kuris atmetė neapykantą ir pamilo Kristų. Paulius dirbo, mokė, kentėjo ir skleidė Kristaus pamokymus visoms tautoms; nebijodamas nei rizikos, nei pažeminimo, nei sunkumų. “Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei viešpatystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos. Nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje” (Rom 8: 39-39).

Taip kaip prisikėlęs Kristus išreiškė savo gailestingumą ir meilę savo apaštalui Pauliui, taip ir Paulius mus skatina priimti Kristaus meilę ir gailestingumą savo širdyse šiandien. Šv. Paulius aiškino, kad žodis “priimti” turi daugiau negu vieną reikšmę, t.y., vaišingumas: “Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių… iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokeščio” (Mt 10: 42). Paulius mini dar vieną to žodžio prasmę, t.y., priimti su džiaugsmu Dievo duotas gyvenimo ir tikėjimo dovanas. “O mes gavome ne pasaulio dvasią bet iš Dievo einančią Dvasią, kad pažintume mums suteiktas Dievo dovanas” (1 Kor 2:12). Mums privaloma ne tik klausytis Šv. Rašto pamokymų bet ir juos įgyvendinti, kad galėtumėm tapti geresniais ir veiklesniais Bažnyčios nariais, kurie pasidalina Dievo dovanomis su kitais. Besirengiant švęsti Kalėdas, Jėzaus Kristaus gimimo šventę – “priimkime” ir pasidalinkime Dievo duotomis tikėjimo dovanomis. Mūsų lietuviškų Kūčių tradicijos teparodo mūsų vaišingumą ir tepadeda mums entuziastingai priimti Kristų į mūsų gyvenimą. “Priimkime” savo šeimos narius, savo parapijų bei misijų tikinčiuosius ir visus tuos, kurie yra nusisukę nuo Dievo ir Bažnyčios meilės.

Dievo palaimos Jums Šv. Kalėdų proga ir per visus naujuosius 2009 metus.

Jūsų Kristuje,

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai

Lietuvos vyskupų Adventinis laiškas

Mieli kunigai, vienuoliai, vienuolės, brangūs tikintieji!

Advento malonės metas

Kasmet naujai išgyvenama adventinio laiko kelionė mus visus dar kartą pakviečia apmąstyti Įsikūnijimo slėpinį, glaustis prie išganymo versmės ištakų – Nazareto Apreikimo grotos ir Betliejaus Prakartėlės, kurioje Amžinasis Žodis tapo Žmogumi. Dievo Šviesa tapo mūsų gyvenimo šviesa, Dievo Žodis apsivilko mūsų žmogiškumu ir tapo vienu iš mūsų. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn 1, 14).
Visas laiško tekstas
Amerikos katalikų vyskupų konferencijos advento puslapis (anglų k.) - maldos, apmąstymai,...

Advent (ad-venio in Latin or "to come to") begins the Church's liturgical year and is the season leading up to the celebration of Christmas. The Advent season is a time of preparation that directs our hearts and minds to Christ’s second coming at the end of time and also to the anniversary of the Lord’s birth on Christmas. Advent devotions remind us of the meaning of the season. Special Advent Devotions: the lighting of the Advent wreath; the Advent calendar helps remind us of the season with daily thoughts and activities; Advent prayers prepare us spiritually for the birth of Jesus Christ.


Mirė vyskupas Antanas Vaičius

Vysk. Antanas Vaičius . Ričardo Šaknio nuotrauka Antradienį, lapkričio 25 d. mirė vyskupas Antanas Vaičius. Laidotuvės numatytos penktadienį 28 d. 12 val. p.p. Telšių Katedroje.
Viešpats tepriglaudžia Jį savo Ramybėje.

Išreiškiame užuojautą a.a. vyskupo šeimai ir Telšių vyskupijai.

Prel. Edmundas Putirmas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas Užsienio lietuviams katalikams

Gimęs 1926 04 05
Kunigas 1950 09 24
Vyskupas 1982 07 25


Gimė 1926 m. balandžio 5 d. Šačių parapijos Geidučių kaime (Telšių vyskupija, Skuodo raj.). 1934–1938 m. mokėsi Šačių, 1938–1940 m. – Mosėdžio pradžios mokykloje, 1940–1943 m. – Skuodo gimnazijoje. 1943–1946 m. studijavo Telšių, 1946–1951 m. Kauno kunigų seminarijoje. 1950 m. rugsėjo 24 d. įšventintas kunigu.

1951–1952 m. dirbo vikaru Plungėje, 1952–1954 m. Klaipėdoje, kur 1953 ir 1954 m. laikinai ėjo klebono pareigas. 1954–1959 m. klebonavo Žygaičiuose, 1959–1962 m. – Salantuose, 1962–1965 m. Lauko Sodoje. 1965–1973 m. ėjo Akmenės klebono ir Viekšnių dekanato vicedekano pareigas. 1973–1975 m. – Telšių katedros klebonas ir Telšių vyskupijos kurijos kancleris. 1975 m. spalio 3 d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru.

1982 m. liepos 5 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštališkuoju administratoriumi. 1982 m. liepos 25 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje konsekruotas vyskupu.

1986–1999 m. – Vatikano Dvasininkijos kongregacijos narys, 1988–1993 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pavaduotojas. 1989–2001 m. – Telšių vyskupijos ordinaras.

2001 m. vyskupas Antanas Vaičius, sulaukęs 75 metų amžiaus, pagal kanonų teisės nuostatus įteikė popiežiui atsistatydinimo raštą. 2001 m. gegužės 13 d. popiežius Jonas Paulius II priėmė jo atsistatydinimą ir paskyrė vyskupą A. Vaičių Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II atleido vyskupą Antaną Vaičių iš Telšių vyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigų.

XIV Mokslo ir Kûrybos Simpoziumas

XIV Mokslo ir Kūrybos Simpoziumo programa ir bendra informacija yra talpinama MKS tinklapyje. Paskutinias žinias pasitikrinkite:WWW.MKS14.COM

MKS Pokylis / banketas įvyks lapkričio 29 (šeštadienį),Marriott( BurrRidge , IL ) viešbutyje (netoli kelio #55 ir County LineRoad) .

Įsigyjus banketo bilietą lankysite Simpoziumo paskaitas, diskusijas, ir menines programas Pasaulio Lietuvių Centre nemokamai. Banketo bilietas yra $100.

Rengia: JAV LB Krašovaldyba
WWW.JAVLB.ORG

Mielieji tautiečiai,

nuoširdžiai dėkoju už man ir Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams išreikštą palaikymą pirmajame Seimo rinkimų ture. Mums įteikta vertingiausia dovana – rinkėjų pasitikėjimas ir aiškiai išreikštas noras – kurti sąžiningą, geresnę Lietuvą.

Tačiau per pirmąjį rinkimų į Seimą turą atlikta tik pusė svarbaus darbo. Gera pradžia nuteikia viltingai. Antrasis turas – ne mažiau svarbus. Būtinai ateikite balsuoti spalio 26 d. ir nuspręskite, kas atstovaus Jums Lietuvos Respublikos Seime.

TS-LKD ir aš asmeniškai esu pasiruošusi prisiimti atsakomybę už drąsias ir išmintingas permainas. Kartu kurkime stiprią ir sąžiningą valstybę, tokią, kuria galėtume didžiuotis.

Nuoširdžiai Jūsų

Irena Degutienė

TS-LKD kandidatė į Seimo narius Naujamiesčio rinkimų apygardoje

Visą informaciją apie galimybę iš anksto balsuoti paštu arba rinkimų dieną (spalio 26) rasite savo ambasados arba Vyriausiosios rinkimų komisijos (www.vrk.lt) tinklalapiuose

Maloniai kviečiame visus į VIEŠPATIES ATSIMAINYMO BAŽNYČIĄ

64–27 PERRY Ave., MASPETH, NY

2008 m. SPALIO 18 d., Šestadienį

JUBILIEJINĖS 400 M. MERGELĖS MARIJOS APSIREIŠKIMO ŠILUVOJE ŠV. MIŠIOS 4:00 val. p.p.

Šv. Mišias celebruos J.E. vysk. Paulius A. Baltakis, OFM, Kun. Gintaras Jonikas, Kun. Vytautas Volertas

Giedos Švč. M. Marijos Gimimo parapijos jaunimo choras iš Radviliškio

Procesija su Garbės Sargyba

„Mažųjų svajotojų klubas”

„Mažųjų svajotojų klubas” – tai neeilinė ilgalaikė paramos akcija, sieksianti išgarsinti „Juliuko fondą“ tarp pasaulio lietuvių įvairiais renginiais, kurie metų bėgyje bus rengiami įvairiose pasaulio šalyse, kur yra įsikūrę lietuvių bendruomenės.

Pirmoji akcija iš renginių ciklo, pristatoma šiame projekte, vienam tikslui suburs lietuvių bendruomenes iš viso pasaulio. Šios akcijos pagrindiniai tikslai - atkreipti pasaulio dėmesį į vaikų vėžio problemą bei išgarsinti Lietuvoje veikiantį „Juliuko paramos ir labdaros fondą“.

„Juliuko fondas“ tęsia Juliuko ir Valdo Adamkaus, išpildžiusio paskutinę berniuko svajonę, istoriją, kai prieš kelerius metus, per LNK Gerumo dienos akciją, Lietuvos prezidentas lankė sergančius vaikus ligoninėje ir visos šalies žmonių akivaizdoje pažadėjo nuvežti Juliuką į Disneilendą. Nuo 2007 metų, fondo įsikūrimo dienos, svajonė pabūti Disneilende išpildyta jau ne vienam mažajam.

Plačiau apie klubą...

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ragina balsuoti

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ragina visus Lietuvos piliečius užsienyje balsuoti Seimo rinkimuose 2008 m. spalio 12 d.

Balsuoti galima Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat iš anksto balsuoti paštu, pranešus savo adresą Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimo komisijai.

Pilnas kreipimosi tekstas...

Suteik savo Meilei sparnus


Šių metų rugsėjo 28 d. 12 val. pasaulio lietuvių bendruomenės kviečiamos suteikti meilei sparnus: išpildyti kuo daugiau onkologinėmis ligomis sergančių Lietuvos vaikų svajonių, kurios dažnai tampa paskutinėmis… Šia proga, tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose bus išdalinta tūkstančiai balionų su mūsų mažųjų norais. Prisijungdami prie šios akcijos, padėsime surinkti lėšų Juliuko fondui bei išgarsinti lietuvius kaip veiklią bei vieningą tautą.

Plačiau apie akciją „Suteik savo Meilei sparnus“

Bendruomenės Malda už SERGANČIUS VAIKUS

Negalime likti abejingi

LVK kvietimas melstis už Gruziją
2008 08 12

Kai pasaulyje kenčia žmonės, negalime likti abejingi. Paskutinėmis dienomis iš Gruzijos mus pasiekia tragiškos žinios ir šiurpūs karo vaizdai. Jie primena ir mūsų pačių ar mūsų tėvų patirtus baisumus. Karas visuomet atneša nelaimes, skausmą, supriešina žmones ir tautas, palieka ilgai negyjančias žaizdas. Tai yra visiškai nepriimtinas santykių sprendimo būdas.

Bažnyčia visomis išgalėmis kviečia siekti taikos ir ją saugoti. Popiežius Jonas Paulius II įvairiomis progomis ragino tiesti tarpusavio supratimo tiltus, energingai skatino ieškoti taikių sprendimų. Prasidėjus konfliktui Gruzijoje popiežius Benediktas XVI su dideliu liūdesiu ir skausmu kalbėjo apie nekaltas aukas linkėdamas, kad kariniai veiksmai būtų nedelsiant nutraukti, o konflikto regione įtaką situacijai turinčios šalys padarytų viską, kad būtų rasta taiki ir ilgalaikė išeitis.

Tikime didžia maldos galia. Jei negalime tiesiogiai paveikti konflikte dalyvaujančių šalių, tai visuomet galime melsti Dievą sustabdyti kraujo liejimą. Kviečiame Lietuvos kunigus ir tikinčiuosius šv. Mišiose melstis už Gruzijos žmones. Savo maldoje prisiminkime visus nukentėjusius, žuvusius ir jų artimuosius. Prašykime, kad kiekviena šalis galėtų laisvai ir netrukdomai kurti savo ateitį, o iškylančias problemas spręsti derybų ir pagarbaus bei konstruktyvaus dialogo keliu. Prievartai neturi būti vietos jokiame pasaulio regione, o panašūs įvykiai, kurie dabar vyksta Gruzijoje, niekada neturėtų pasikartoti.

Šventojo Tėvo raginimu kartu su mūsų broliais stačiatikiais karštai melskime taikos, savo maldas patikėdami Švč. Mergelei Marijai, Kristaus ir visų krikščionių Motinai.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

130 atstovø ið Lietuvos atskrido ðvæsti Pasaulio Jaunimo Dienø

Per 130 atstovų iš Lietuvos susirinko į Australijos miestą Melburną, kur pradedami Pasaulio Jaunimo dienų, kurios vyks liepos 15 - 21 d. Sidnėjuje, renginiai. Lietuvių piligrimus priėmė Melburno lietuviai, atvykusieji dalyvaus Melburno vyskupijos parengtoje programoje. Kaip praneša vietinė žiniasklaida, antrajame pagal dydį Australijos mieste Melburne - tai pirmas tokio didelio masto jaunimo susibūrimas. Šioje vyskupijoje dalyvauja apie 50 tūkstančių dalyvių iš viso pasaulio.

Po programų, organizuojamų įvairiose Australijos vietovėse liepos 9 – 14 d., liepos 15 – 21 d. jaunimas susiburs Sidnėjuje, kur dalyvaus XXIII Pasaulio Jaunimo Dienose (PJD), pavadintose „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais“[Apd 1,8]. Paskutinės keliaujančios PJD vyko Kelne, Vokietijoje (2005 m.), prieš jas – Toronte, Kanadoje (2002 m.), Romoje, Italijoje (2000 m.).

Oficialiai pirmosios Pasaulio jaunimo dienos buvo švenčiamos Romoje 1986 m. Verbų sekmadienį. Nuo 1987 m. jos imtos rengti kas dvejus metus vis kitoje šalyje, o tarpiniais metais – minimos visose vyskupijose. Temą jaunimo dienoms išrenka pats popiežius ir ja remdamasis paskelbia savo sveikinimą Verbų sekmadienio išvakarėse.

Pasaulio Jaunimo Dienų kulminacija – vigilija ir Šv. Mišios su popiežiumi Benediktu XVI. Joje dalyvaus 125 000 jaunų piligrimų – daugiau nei per 2000 m. Olimpines žaidynes. Liepos 19 d.(šeštadienį) 12.00-14.00 valandomis bus galimybė stebėti Sidnėjuje vyksiančios PJD naktinės vigiijos tiesioginę transliaciją per Lietuvos televiziją.

Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba

Draugaujame kartu! Susitikime per ateitininkų ir jų draugų pabendravimo dieną

(1) ŠIAURĖS AMERIKOS ATEITININKAI - LOS ANGELES, 2008 m. „DRAUGAUJAME KARTU!“ Susitikime per ateitininkų ir jų draugų pabendravimo dieną! Penktadienį, liepos mėn 4d. 9:00 val. ryto – 11:00 val. vak. Hilton Universal Hotel Hiro kambarys („lobby level“).

Susipazinkime su ateitininku organizacijos veikla! Nuotraukos - filmai iš stovyklų, kuopų veiklos pabendravimas, kavutė ir užkanda. Daugiau - http://ateitis.org/musu/?p=165

(2) Jaunųjų Ateitininkų Stovykloje dar liko vietų berniukam 7-10 metų. Jeigu kas domisi, būtina įteikti visas registracijos anketas iki birželio 10d. Sužinoti ar liko vietos galima parašius: JAS@ateitis.org

(3) Moksleiviams stovykla vyks nuo liepos 19 d. iki liepos 27 d. Dainavoje, Michigan valstijoje. Jau užsiregistravo virš 90 stovyklautojų ir keletas vietų dar liko. Visa informacija randama www.mesmas.org. Laukiame visų moksleivių atvykstant!

http://ateitis.org/ATzinios.php
pastabos@ateitis.org

Drauge laukim ir švęskim SĖKMINES

Mieli Bičiuliai,
Tikiuosi, kad vienu ar kitu būdu jau esate girdėję apie Tautų Sėkmines Lietuvoje. Tai proga mums visiems drauge laukti naujo Šventosios Dvasios gūsio ir švęsti įstabius Dievo darbus. 

Paskleiskite šią informaciją visiems savo draugams ir artimiesiems, visais Jums įmanomais būdais!

Visus labai kviečiame rengtis Tautų Sėkminėms ir švęsti jas Lietuvoje 2008 m. gegužės 2-12 d.

Prieduose rasite:
1. Kvietimą dalyvauti,
2. Trumpą projekto pristatymą,
3. Sėkminių devyndienio bukleto juodai-baltą pavyzdį kopijavimui,
4. Išsamia vigilijos ir iškilmės Šiluvoje programa.

Išsamų Tautų Sėkminiu Lietuvoje pristatyma bei visą medžiagą rasite www.sekmines.lt
DVASIA ŠVENTOJI, LIEKIS UGNIM!...

Saulius Damašius

II JAV Sielovados konferencija – Čikagoje

Balandžio 26 d., šeštadienį, seserų kazimieriečių Motiniškuose namuose Čikagoje vyko konferencija „Lietuvių katalikų sielovada JAV“, kurią ruošė Lietuvos vyskupų konferencijos Išeivijos lietuvių katalikų sielovados delegatūra ir Amerikos Lietuvių Romos katalikų federacija. Tai antroji išeivijos lietuvių sielovados konferencija, pirmoji įvyko 2007 m. Filadelfijoje, Pensilvanijoje.

II JAV Sielovados konferencija – Čikagoje

VISUOTINĖ MALDA GYVYBĖS DIENAI, 2008

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Gyvybės diena. Šią dieną pasiūlė švęsti Kardinolų Konsistorija Vyskupų konferencijose dar 1991 metais. Tačiau šventė išpopuliarėjo ją aktyviau paraginus švęsti Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, 1995 m. Šios dienos tikslas – paskatinti visuomenę daugiau dėmesio skirti žmogaus gyvybės prasmei ir vertei; atkreipti dėmesį į abortų ir eutanazijos problemas. 1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsiliepdama į Šv. Tėvo raginimą, nutarė šią dieną kasmet minėti Lietuvos bažnyčiose. Šią dieną apie svarbias gyvybės išsaugojimo problemas kalbama ne tik bažnyčiose, bet ir rengiamos paskaitos, konferencijos.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos taryba parengtė Visuotinę maldą, kuri skirta naudoti Šv. Mišiose sekmadienį, balandžio 27 d., švenčiant Gyvybės dieną

Kun.: Brangieji, žmonių Kūrėjas Dievas, savo meilės kvėpimu suteikė kiekvienam mūsų gyvybę. Nuoširdžiai dėkokime Jam už šią brangią dovaną ir melskime, kad kiekvienas pajėgtume ją priimti.

Sk.: Dieve, meldžiame už mūsų Šventąjį Tėvą Benediktą XVI ir visus Bažnyčios ganytojus. Tegul jų žodžiai ir darbai, persmelkti Gyvybės Evangelijos šviesa, skatina gerbti ir saugoti gyvybės dovaną, kurią Tu iš meilės žmonėms suteiki
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, meldžiame išminties ir drąsos valstybės vadovams. Tegul jie su pagarba ir atjauta rūpinasi kiekvienu žmogumi, o ypač silpnu ir kenčiančiu. Tegul jų priimami įstatymai saugo ir gina gyvybę nuo pat jos prasidėjimo iki natūralios mirties.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, kuris kvieti žmones šeimoje būti savo bendradarbiais tęsiant žmonių giminę, meldžiame Tavo pagalbos ir globos visoms šeimoms. Tegul jos su meile pasitinka kiekvieną  kūdikį, saugo ir auklėja savo vaikus skiepydamos jiems Dievo ir žmonių meilę.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, meldžiame už gydytojus ir kitus medicinos darbuotojus, per kurių rankas ateina į pasaulį nauja gyvybė. Tebus jie jautrūs ir atsakingi už kiekvieną kūdikį, tegul su meile ir džiaugsmu pasitinka juos ir rūpestingai globoja motinas ir jų vaikelius.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.:  Dieve, meldžiame tavo palaimos ir globos kiekvienai kūdikio besilaukiančiai motinai. Suteik jai savo gailestingos ir kantrios meilės, kad ji nuo pat pirmųjų savo kūdikio įsikūnijimo akimirkų, meiliai jį globotų.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Sk.: Dieve, meldžiame Tave, padėk žmonėms suprasti gyvybės šventumą, kad kiekvienas jų gerbtų ir saugotų gyvybę nuo pat jos užsimezgimo momento iki orios natūralios mirties.
Visi: Išklausyk mus Viešpatie

Kun. Visagali Amžinasis Dieve, gyvybės Kūrėjau ir Valdove, Tu atsiuntei savo Sūnų į pasaulį, kad mes apsčiai turėtume gyvenimo. Išgirsk mūsų maldas ir išmokyk mus gyventi tikėjimu bei drąsiai liudyti Tavo Žodžio tiesą. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį.
Visi: Amen

Konferencija

Čikagoje rengiama
SIELOVADOS KONFERENCIJA

arkiv. Sigitas TamkevičiusBalandžio 26 d., šeštadienį, seserų kazimieriečių Motiniškuose namuose Čikagoje vyks konferencija „Lietuvių katalikų sielovada JAV“, kurią ruošia Lietuvos vyskupų konferencijos Išeivijos lietuvių katalikų sielovados delegatūra ir Amerikos Lietuvių Romos katalikų federacija. Tai antroji išeivijos lietuvių sielovados konferencija, pirmoji įvyko 2007 m. Filadelfijoje, Pensilvanijoje.

Kviečiami dalyvauti lietuvių sielovadoje dirbantys kunigai, parapijų tarybų/komitetų nariai, parapijos veikloje dalyvaujančios ir ją remiančios organizacijos, vienuolijos, parapijiečiai ir sielovados bendradarbiai. Adresas: 2601 W. Marquette Road, Chicago IL 60629, U.S.A.
8:00 v.r. – Mišios vienuolyno koplyčioje (pagrindinis celebrantas bus Kauno arkivyskupas, J.E. Sigitas Tamkevičius, S.J.)
8:30 v.r. – registracija/ kava
9:00 v.r. – 4:00 v.p.p. – konferencija

kard. Francis E. GeorgeČikagos arkivyskupas kard. Francis E. George, OMI balandžio 26 d., šeštadienį apsilankys ir pasveikins lietuvių katalikų JAV sielovados konferencijos dalyvius seserų kazimieriečių Motiniškuose namuose Marquette Park. Kardinolas George yra JAV Katalikų Vyskupų konferencijos pirmininkas ir rūpinasi ne tik Čikagos katalikų sielovada, bet atstovauja ir viso JAV krašto Bažnyčiai.
Kviečiame visus lietuvių sielovados bendradarbius konferencijoje gausiai dalyvauti ir jungtis į vieningą tęstinumo bei krikščioniško apaštalavimo misiją.
Daugiau informacijos tel.: +1-416-233-7819, fax: +1-416-233-5765, el. paštu: putrimas@sielovada.org, admin@sielovada.org

LVK delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai Velykinis sveikinimas

"Čia per amžius buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ 
(Švč. M. Marijos apsireiškimas Šiluvoje, 1608 m.)
 
Mieli Broliai ir Seserys Kristuje,

Visi pažįstame Velykų simbolius – uždegtą Velykų  žvakę, margučius, lelijas. Neužmirškime ir akmens, kuris dengė Jėzaus kapą. Skaitome Evangelijoje, kaip Velykų rytą moterys rado tą akmenį nuverstą nuo rūsio angos ir kapą tuščią. Švęsdami Velykas mes esame kviečiami nustumti savo širdį slegiančius akmenis – pyktį, pavydą ir kitas nuodėmes, ir įleisti Dievo gydančią meilę. Eikime iš tamsos į šviesą.

Kai Mergelė Marija pasirodė vaikams ir aklajam žmogui Šiluvoje prieš 400 metų, ji stovėjo ant akmens tuščiame lauke. Tas akmuo dabar yra Šiluvos koplyčioje, kur tūkstančiai maldininkų jį aplanko kasmet. Ten Marija tarė žodį, kuriuo parodė motinišką rūpestį tikinčiaisiais. “Čia per amžius buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai reiškia, kad su akmenine širdimi nusisukame nuo savo tikėjimo, leidžiame kasdieniškiems darbams ir rūpesčiams mus išblaškyti. Bet kaip pranašas Ezekielis pranašavo (36:26),  “Dievas sakė: Duosiu jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia. Išimsiu iš jūsų akmeninę širdį ir duosiu jums jautrią širdį.

Kai Kristus buvo nukryžiuotas ant kalno prie Jeruzalės, jis pasakė savo Motinai ir savo mylimam mokiniui Jonui: “Moterie, štai tavo sūnus” ir Jonui pasakė “štai tavo Motina” (Jonas 19:26). Savo mirties valandą Jėzus pristato Mariją kaip visos žmonijos Motiną.

Iškilmingos Mišios bus aukojamos Šiluvoje š.m. rugsėjo 15 d., 11 v.r. visų lietuvių, gyvenančių užsienyje, intencija. Vienykimės visi maldoje Mergelei Marijai tą dieną, Mišiose, kurios bus aukojamos visose lietuviškose šventovėse plačiame pasaulyje!

Prisikėlęs Kristus telaimina mūsų visų motinas ir močiutes, kurios pašvenčia savo laiką ir pastangas perduodant mūsų tikėjimo tiesą, kad vaikai ir šeimos pripažintų Jėzų Kristų ne tik kaip gėrio simboliu bet kaip gyvybės ir šventumo šaltiniu.

Nuoširdžiai sveikinu visus lietuvius ir jūsų bendruomenes visame pasaulyje. Didžiosios savaitės liturgija, kuri veda mus prie Velykų dienos, ir mūsų religinės tradicijos tepadeda mums garbinti ir šlovinti Prisikėlusį Kristų!

Linksmų Šv. Velykų!

Prelatas Edmundas J. Putrimas




Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai


Rekolekcijose Dainavoje Š.Amerikos lietuvių jaunimui

Kviečiame į jaunimo rekolekcijas
2008 m. kovo 14-16 d.d. Dainavoje (Michigan, JAV)

“Būkite Dievo žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai!”

Kviečiame visą lietuvišką jaunimą nuo 14 iki 19 metų amžiaus atvykti į Dainavos stovyklavietę rekolekcijoms, atsitraukti nuo kasdieninio gyvenimo ir triukšmo, rimtai pamąstyti ir dvasiškai pabendrauti Dievo ir draugų apsuptyje. Pasiryžkime paskirti savaitgalį pasiruošti save Kristaus Prisikėlimo šventei – diskutuoti ir surasti būdą kaip galėtumėm tyra siela priimti į savo gyvenimą besibeldžiantį Jezų; pagalvoti apie savo sielos prisikėlimą, nes mes nesame laisvi nuo nuklydimų, kad ir jaustumės esą be nuodėmių. Paskirkime gavėnios laikotarpį, ne tik  klausytis Dievo žodžio, bet būti Jo žodžio vykdytojais – parodydami meilę savo artimui, darydami gerus darbus.
Rekolekcijų kapelionas, prel. Edmundas Putrimas, kartu su organizatore, Birute Bubliene, praves savaitgalio programą, talkininkaujant nuoširdiems, energingiems studentams vadovams. Patys vadovai bei dalyviai pasidalins savo tikėjimo išgyvenimais, gyvenimo patirtimi ir patars, kaip kiekvienas gali gilinti savo tikėjimą ir priartėti prie Kristaus, kaip būti Jo rankomis ir širdimi šioje žemėje, dirbdami Jo vardu mūsų artimui.  Vadovai įtrauks jus į gyvas diskusijas bei pratimus, liečiančius jaunimo kasdieninius rūpesčius mokykloje, draugų tarpe ir šeimoje.

Prasidės:       penktadienį, kovo 14, 6 v.v.  Baigsis:    sekmadienį, kovo 16, 12 v.p.p.
Skaniai jus maitins visų mėgstamas kulinarijos šefas--Jonas Korsakas!

Užsiregisruokite tuoj pat, bet ne vėliau kovo 7 d. (nes vietos ribotos),
rašydami Linai Bublytei  el. paštu   linusyte@comcast.net. Su klausimais skambinkite 1-248-538-4025
Kaina:  $75 JAV dol.
Čekius rašyti: Religious Aid –Youth Ministry
ir atsiųsti kartu su registracijos anketomis:  4415 Oak Grove, Bloomfield Hills, MI 48302
Registracijos anketos:
Stovyklautojo registracija
Stovyklautojo sveikatos anketa

Laukiame Jūsų Dainavoje!
Išeivijos lietuvių katalikų jaunimo sielovada
Birutė Bublienė, vedėja

MIRTĮ IR PRISIKĖLIMĄ ŠVĘSKIME LIETUVIŲ PARAPIJOSE








Velykinė užduotėlė vaikams "Dievulio link"
(paruošė kun. Petras Tverijonas" -
 Londono Lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčia)


Lietuvos prezidento V.Adamkaus sveikinas Vasario 16-osios proga



PASIRENGIMO PASAULINIAM GAILESTINGUMO KONGRESUI LIETUVOS KOORDINACINIO KOMITETO SKELBIMAS

„Atėjo metas, kada Dievo Gailestingumo žinia turi pripildyti širdis vilties ir tapti naujosios civilizacijos, meilės civilizacijos kibirkštimi.“

Tai – žodžiai iš popiežiaus Jono Pauliaus II dvasinio testamento, paskatinę 2008 m. balandžio 2 d., praėjus lygiai trejiems metams nuo jo mirties, Romoje surengti pirmąjį Pasaulinį apaštalinį Gailestingumo kongresą, kuriame kviečiami dalyvauti visi – bet kokių konfesijų tikintieji, krikščionys ir nekrikščionys. Dalyviai registruojami internetu. Kongreso svetainės adresas: http://www.worldapostoliccongressonmercy.org/

Tie, kurie į kongresą norėtų vykti su grupe iš Lietuvos, kviečiami registruotis adresu:

Registruojantis būtina nurodyti vardą, pavardę, gimimo metus, tikslų adresą, kokiai parapijai ar bendruomenei priklausote, kaip dalyvaujate Bažnyčios gyvenime. Į kongresą išvyksime balandžio 1d., grįšime balandžio 6 d.

Kaina, į kurią įeina skrydis lėktuvu, dalyvio mokestis ir nakvynė Romoje – 1200 Lt. Registracija vyks iki gruodžio 31 d. Vietų skaičius ribotas!

Daugiau informacijos apie Pasaulinį Gailestingumo kongresą galite rasti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės internetinėje svetainėje www.gailestingumas.lt

Pasaulio Jaunimo Dienos 2008

Sydniejus, Australija - liepos 15-20 dienomis


Prašome kreiptis pas prelatą E.Putrimą
dėl smulkesnės informacijos apie
2008 m. Pasaulio Jaunimo Dienas
putrimas@sielovada.org

Organizuojama 16 dienų piligrimų kelionė jaunimui nuo 16 iki 35 metų amžiaus dalyvauti Pasaulio Jaunimo dienose.
Kelionės pradžia - liepos 2 dieną iš Toronto. Pakeliui bus dalyvaujama Tautinių šokių šventėje LosAngeles, aplankoma Naujoji Zelandija.
Daugiau informacijos mielai suteiks prelatas E.Putrimas.

Visi keliai 2008-aisiais veda á Ðiluvà

registruokimės ir dalyvaukime!

Marijos radijas - katalikiškas balsas Jūsų namuose

Kaip ir kasmet, Marijos radijas rugsėjo 6-15 dienomis transliuos Šiluvos Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Šiais metais bus minimas 400 metų M.Marijos apsireiškimo jubiliejus. Transliacijų tinklelį galima rasti šia nuoroda: http://www.marijosradijas.lt/index.php?mod=4&lang=lt&program=36

Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje gyvenančiųjų patogumui, Šiluvos jubiliejaus Mišių pamokslus, konferencijas ir katekezes Marijos radijas kartos Central (GMT-6), Eastern (GMT-5), laiku, t.y. pvz. Čikagos laiku - 8 ir 9 p.m., Toronto laiku - 9 ir 10 p.m. (Lietuvoje - 4 ir 5 val. ryto).

Kitos televizijos ir radijo transliacijos:
  Šiluvoje įvyko padėkos už laisvę žygis...
  Sydney lietuvių parapija kviečia į Šiluvos jubiliejaus šventę...
  Lietuvos televizija tiesiogiai internetu iš Šiluvos rodys pagrindines iškilmes...
  LTV World rodo Šiaurės Amerikos lietuviams...


Algirdo Kazlos nuotraukoje – tautiškai apsirėdę maldininkės ir svečiai, nešini parapijų ir organizacijų vėliavomis, 2007 m. rugsėjį sutartinai keliauja į šventės iškilmes Šiluvoje.Jubiliejines 400 m. iškilmes Lietuvoje švęsime 2008 m. rugsėjo 6-15 dienomis Dievo Motinos apsireiškimo vietoje Šiluvos šventovėje.

 2008 m. rugsėjo 15-oji, pirmadienis, yra skirta maldai ir šventimui su lietuviais, gyvenančiais užsienyje ir Lietuvos etninėse žemėse. Kviečiame išeivijos tautiečius bei svečius, švenčiant visas iškilmių dienas, ypač rugsėjo 15-ąją jungtis ir aktyviai dalyvauti šioje išeivijai skirtoje jubiliejaus dienoje. Išeivijos parapijų bendruomenes ir kunigus, organizacijas, chorus, meno grupes, ypač jaunimą kviečiame aktyviai telktis į dienos organizavimą, siūlyti savo prisistatymus, menines ar akademines programas. Šios dienos svarbiausia dalis – Šiluvos aikštėje bendra iškilminga šv. Mišių liturgija. Kviečiame ruoštis, burtis ir liturgijoje gausiai dalyvauti visus maldininkus, išeivijos muzikus, chorus ir ypač jaunimo ansamblius.

Išeivijos dienos programą koordinuoja ir dalyvius registruoja ses. Pranciška Bubelytė FDCJ, el. paštas: pranciskai@yahoo.com, tel. +370-37-730488, mob. +370-650-76520. Adresas: Nasturtų g. 7, Kaunas LT-50181, Lithuania.

Bendra informacija Šiluvos piligrimams – Jono Pauliaus II namuose, el. paštas: jono.pauliaus.namai@kn.lcn.lt, tel. +370-428-79200, mob. +370-687-87124. Adresas: M. Jurgaičio g. 5, Šiluva LT-60432, Raseinių raj., Lithuania.

Užsienio lietuvių katalikų sielovada
Šiluvos žinia išeivijoje, siluva.iseivijoje@gmail.com

Kitos nuorodos:
Ganytojiškasis laiškas skelbiant Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje Jubiliejinius metus
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 17 (2008 m. rugpjūtis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 16 (2008 m. liepa)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 15 (2008 m. birželis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 14 (2008 m. gegužė)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 13 (2008 m. gegužė)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 12 (2008 m. balandis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 11 (2008 m. balandis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 10 (2008 m. kovas)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 9 (2008 m. kovas)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 8 (2008 m. vasaris)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 7 (2008 m. vasaris)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 6 (2008 m. sausis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 5 (2008 m. sausis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 4 (2007 m. gruodis)
Kalėdinė dovana Šiluvai
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 3 (2007 m. gruodis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 2 (2007 m. lapkritis)
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 1 (2007 m. lapkritis)
Registracija dalyvauti Šiluvos iškilmėse
2008-ieji Šiluvos Marijos metai Kanadoje		 Paremkime Šiluvos jubiliejinius darbus

Paaukoti 400 m. Jubiliejaus proga galima čekį siunčiant Lietuvių katalikų religinei šalpai (Lithuanian Catholic Religious Aid) adresu: 64-25 Perry Avenue, Maspeth, NY 11378-2441 (nurodant ,,Šiluvai“). Taip pat auką galima pervesti Kauno arkivyskupijos kurijai (Šiluvos šventovei), sąskaitos nr. LT27 7044 0600 0316 3655, AB SEB Vilniaus bankas, SWIFT: CBVI LT 2X, Vilnius, Lithuania.

Savo auka paremsite Šiluvos bazilikos bei Apsireiškimo koplyčios remontą; sakralinės erdvės aikštėje sutvarkymą; Informacijos centro ir Šiluvos muziejaus statybą; Piligrimų kelio ruošimą, automobilių aikštelių ir tualetų įrengimą; jubiliejinių leidinių spausdinimą ir kitus svarbius pasirengimo Jubiliejui darbus.

Nuoširdžiai ačiū!



Prelato E.Putrimo Kalėdinis sveikinimas

“Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių
ir sau nuskaistintų tautą, uolią geriems darbams”
(Šv. Pauliaus laiškas Titui 2:14).
 



                         Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Pirmieji lietuviai imigravo į JAV 1868 m. ir sukūrė vieną iš pirmųjų lietuviškų telkinių Shenandoah, Pensilvanijoje. Daugelis jų dirbo žiauriose sąlygose Pensilvanijos kalnų kasyklose. Darbas buvo labai sunkus drėgnose, šaltose, tamsiose kasyklose, kur penktą valandą ryto pradėdavo dešimties valandų pamainą – uždirbdami  25 centų per valandą.

Nepaisydami savo vargingo gyvenimo sąlygų, jie pasakyrė laiko įsteigti draugiją ir sukurti savo katalikišką parapiją. Pirmoji, įsteigta Shenandoah 1872 m., buvo Šv. Kazimiero draugija. Tai buvo pirmoji lietuvių bendruomenė, pastačiusi šventovę iš savo lėšų. Tačiau dėl įvairių nesusipratimų, ji nebuvo Bažnyčios ar vietinės valdžios pripažinta kaip lietuvių katalikų parapija. 1891 m. bendruomenė persitvarkė į Šv. Jurgio draugiją ir pastatė vieną iš to regiono gražiausių šventovių – Šv. Jurgio. Parapijiečiams tenka gili pagarba už paaukotą 17 valandų paroje darbą, kad galėtų finansuoti šį architektūrinį šedevrą, kuriame telpa 800 tikinčiųjų.

Shenandoah apylinkėje, kaip ir visuose pasaulio lietuvių telkiniuose, maldos namai pastatyti ir veikla išlaikyta savanorišku pagrindu.

Ištrauka iš Šv. Tėvo kalbos susitikime su savanoriškomis organizacijomis 2007 m. rugsėjo 9 d.
... Ačiū Dievui, daugeliui žmonių yra garbės dalykas savanoriškai įsipareigoti kitiems, kokiai nors organizacijai, sąjungai arba tam tikram bendrojo gėrio reikalui. Toks įsipareigojimas pirmiausia reiškia galimybę išskleisti savo asmenybę ir veikliai bei atsakingai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą...“Taip” savanoriškam ir solidariam įsipareigojimui yra apsisprendimas, padarantis žmogų laisvą bei atvirą kito vargo reikalui. Savanorškosios tarnybos esmę sudaro pagrindiniai Dievo ir žmogaus krikščioniškojo paveikslo matmenys – Dievo ir artimo meilė... ir ...leidžia patirti, kad pats gyvenimas yra neužsitarnauta dovana...Meilė nereikalauja atlygio; ji nenaudojama kitiems tikslams siekti (Benedict XVI, Deus caritas est, 31c). ... Visi Bažnyčios karatyvinių institucijų darbuotojai turi ne tik mokėti tinkamai daryti tai, ko reikia šiam momentui, bet ir rodyti artimui širdį (Benedict XVI, Deus caritas est, 31a).

Kalėdų dvasia teatnaujina mūsų pasiryžimą dirbti krikščioniškąjį darbą. “Širdis tepamato kur meilė yra reikalinga ir teveikia atitinkamai” (Benedict XVI, Deus caritas est, 31b)

Dievo palaimos Jums Šv. Kalėdų proga ir Naujaisiais 2008 metais.


Pagarbiai Jūsų Kristuje,
 
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą


Adventinis ir Kalėdinis 2007 m. kalendorius

Ruoškime ateinančiam Išganytojui kelią!
JĖZAUS KRISTAUS GIMIMĄ ŠVĘSKIME LIETUVIŲ PARAPIJOSE
────────────
Adventinis ir Kalėdinis 2007 m. kalendorius Čikagos lietuvių apylinkėse


Žinias surinko ir kalendorių paruošė Nerijus Šmerauskas
nuostaba@gmail.com  ¯  773-875-8847

Plačiai išeivijoje skleiskime Šiluvos žinią ir ruoškimės Jubiliejui!

Šiluva
Šiluvos žinia Išeivijoje nr. 1 (2007 m. lapkritis)

Apsireiškimo 400 metų jubiliejaus aplinkraštis

Kviečiame visus į Jubiliejaus šventimo atlaidus Šiluvoje, ypatingai
pirmadienį, rugsėjo m. 15 d. kai šv. Mišių intencija bus už lietuvius
gyvenančius užsienyje ir Lietuvos etninėse žemėse.

Išsamesnę programą rasite interneto puslapyje http://www.siluva.lt


Kretingos Pranciškonai

Brangūs bendražygiai,

Kretingos broliai pranciškonai, įsiklausę į visuotinės Bažnyčios kvietimą įdiegti naujas technologijas Gerosios Naujienos skelbimui, ėmėsi naujo projekto http://www.kretingospranciskonai.lt/.
Tai internetinis portalas - svetainė, kurios tikslas prisidėti prie Kretingos vardo garsinimo ir kretingiškių gyvenimo bei kūrybos išskleidimo internetinėje erdvėje.
Projektas www.kretingospranciskonai.lt jungs visus, kurių šaknys Kretingoje. Skirtingais istorijos laikotarpiais savo gyvenimus kūrę kretingiškiai yra laukiami savo indėliu papildyti šią svetainę.
Projekto tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam tapti įvairių diskusijų dalyviais.
Nuolankiai laukiame jūsų atsiliepimų, straipsnių, nuotraukų, video ir audio medžiagos apie mūsų mylimą miestą ir žmones bei taurius, kilnius kretingiškių darbus.

Broliai


Gyvenimo ir tikėjimo institutas - http://www.jesuit.lt/gti

Gyvenimo ir tikėjimo institutasGyvenimo ir tikėjimo institutas
Institutas užsiima neformaliuoju katalikiškuoju suaugusiųjų švietimu, rengia mokymo programas ir rekolekcijas. Taip pat rengiamos ir dvi nuotolinio mokymo programos. Šias programas žmonės gali lankyti internetu. Šios dvi programos yra:
Šventasis Raštas ir gyvenimas
Mane labai domina senasis Šventojo Rašto pasaulis, bet mažai ką apie jį žinau...
Norėčiau daugiau sužinoti apie Šventąjį Raštą, bet niekada nestudijavau teologijos...
Šventajame Rašte tiek daug Dievo vardų, bet nežinau, ką jie reiškia...
Ką daryti, kad Šventasis Raštas prakalbėtų ir man?
Atsakymus į šiuos ir panašius klausimus galima rasti šioje nuotolinio mokymo programoje. Kursas supažindina su Šventuoju Raštu teologinio parengimo neturinčius asmenis, formuoja įgūdžius kaip jį naudoti, be to čia išsamiai nagrinėjamos svarbiausios Biblijos temos, praktinės užduotys padeda įžvelgti bei įvardinti žmogaus ir Dievo susitikimo patirtį.
Pradžia 2007 m. lapkričio 15 d., registracija iki lapkričio 10 d. Kurso trukmė: 22 studijų savaitės
Dalyvio įnašas: 55 $
Informacija ir registracija: http://www.jesuit.lt/gti/?id=100
AKTUALIEJI BIOETIKOS KLAUSIMAI
Tai nuotoliniam mokymui/(-si) pritaikytas aktualiųjų bioetikos klausimų kursas, kur naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis priemonėmis – internetu, dalyvis turės galimybę susipažinti su naujausiais biotechnologijų ir biomedicinos mokslo pasiekimais bei ugdyti gebėjimą atlikti šių pasiekimų etinį vertinimą, kartu suteikiant galimybę įgyti biotechnologijų ir atskirų biomedicininos intervencijų praktinių vertinimo įgūdžių.

Pradžia 2007 m. spalio 20 d., registracija iki spalio 15 d. Kurso trukmė: 9 studijų savaitės
Dalyvio įnašas 30 $
Informacija ir registracija: http://www.jesuit.lt/gti/?id=62

LTV ir LTV2 – tiesiogiai www.lrt.lt

Naująjį sezoną pradėjęs nacionalinis transliuotojas taps dar prieinamesnis plačiajai visuomenei ir išeivijai: Lietuvos televizijos (LTV) ir Lietuvos televizijos antrojo kanalo (LTV2) programas nuo šiol galima tiesiogiai stebėti portale lrt.lt.

Lietuvos teritorijoje esantys vartotojai matys visą LTV ir LTV2 programą – laidas, filmus, koncertus, sporto varžybas ir t. t. LTV ir LTV2 programos Lietuvos žiūrovams transliuojamos dviejų kokybių (aukštesnės ir žemesnės) srautais, kuriuos galima rinktis atsižvelgus į technines kompiuterio galimybes ir interneto greitį.

Atskirą srautą (Lietuvos vartotojai jo nemato) siūlome žiūrovams, gyvenantiems užsienyje. Tačiau laikantis vaizdo medžiagos įsigijimo sutarčių sąlygų, nenumatančių transliacijų už Lietuvos ribų, kitose šalyse esantiems žiūrovams negalime suteikti galimybės matyti užsienio filmų ir sporto renginių.

LRT laidas galite stebėti ir portalo lrt.lt archyve, taip pat nemokamai jas prenumeruoti ir klausytis nešiojamuoju grotuvu (ausinuku), kaupti savo kompiuteryje ir t. t.
Primename, kad portale lrt.lt taip pat galima tiesiogiai klausytis Lietuvos radijo, „Klasikos“ programos, radijo stoties „Opus 3“ ir „@ radijo“.


Lietuvių Katalikų JAV Sielovados Konferencija

Lietuvių Katalikų JAV Sielovados Konferencija įvyko Šv. Andriejaus parapijos salėje, Filadelfija, PA
2007 m. balandžio 28 d. Suvažiavo kunigai, vienuolės ir pasauliečiai iš Kauno, Bostono, Bridgeport
(CT), Čikagos, Detroito, Filadelfijos, Kierney (NJ), Klevlando, Los Angeles, Maspeto (NY), Niujorko, Ročesterio, Shenandoah (PA), Toronto (Kanada) ir Vašingtono (DC).

Konferencijos pranešimai, nuotraukos ir kita medžiaga skelbiama čia...


GYVENK IR DIRBK LIETUVOJE

Tarptautinė migracijos organizacija bendradarbiaudama su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja viešą renginį - informacinę mugę “GYVENK IR DIRBK LIETUVOJE”. Jos metu darbdaviai ir darbo Lietuvoje ieškantys žmonės turės galimybę betarpiškai bendrauti ir tartis dėl realių į(si)darbinimo galimybių (individualios konsultacijos konkrečiais atvejais). Renginys įvyks šių metų balandžio 14 dieną, šeštadienį, viešbučio Reval Hotel Lietuva Konferencijų centre Vilniuje (Konstitucijos pr. 20).

Aušrinė Jurgelionytė
Projektų vadovė

KRISTAUS IR MŪSŲ VELYKOS


Prelato E. Putrimo sveikinimas šv. Velykų proga

Broliai, seserys Kristuje,

Kai apaštalams užėjo audra Genezereto ežere ir jų valtis buvo jau toli nuplaukusi nuo kranto, blaškoma bangų (Jono 6: 16-18), pasirodęs Kristus nusigandusius Apaštalus ramino sakydamas, “Aš čia. Nebijokite!” (Jono 6:20).
Prisikėlęs Kristus taip pat pasirodė savo mokiniams:  “jiems besikalbant, pats Jėzus atsirado jų tarpe ir prabilo: ‘Ramybė jums!’ ” (Luko 24:36).

Tokie Kristaus žodžiai, “nebijokite” ir “ramybė jums”, padeda mums giliau susipažinti su Kristumi. Jis kviečia mus drąsiau ir su didesniu pasitikėjimu priartėti prie Jo, nes Jis yra tas, kuris panaikina mūsų dvasines silpnybes ir gydo baimės, keršto ir nepasitikėjimo žaizdas. Tie žodžiai yra skiriami ir jaunimui Lietuvos jaunimo dienų proga  Klaipėdoje 2007 m. Vyskupas R. Norvila rašė, “Lavinkite širdis, kad jos ant Baltijos jūros kranto išgirstų Jėzaus žodžius pirmą kartą nuskambėjusius prieš du tūkstančius metų virš Genezereto ežero bangų ir niekada nenutylančius: Drąsos! Tai aš”.

Baigdami gavėnios atgailos laikotarpį ir žengdami link šv. Savaitės  apeigų - pradedant su Verbų sekmadieniu, iki Didžiojo ketvirtadienio paskutinės vakarienės ir Didžiojo penktadienio Aukos, prisimenam Jėzaus išganingąją kančią ir mirtį. O tada - džiaugiantis Jo Prisikėlimu mums dera ne tik atlikti religinę pareigą, dalyvauti Velykinėse apeigose, bet ir galime giliau susipažinti su besivystančia išganymo istorija. Kristaus išganymo malonė tęsiasi iki šios dienos - mum reikia turėti tos drąsos išgyventi Dievo valią, sekti Kristų mūsų kasdieniniam gyvenime.

Nuoširdžiai sveikinu visus lietuvius išsibarsčiusius per visus pasaulio žemynus šv. Velykų proga. Tegul Šv. Velykų palaima mus skatina būti drąsesniais krikščionimis, pasitikėdami tuo, kuris yra su mumis “per visas dienas” (Mato 28:20). Eikime link Kristaus, kuris yra meilė, nes “pasitikėjimas ir tik pasitikėjimas veda į meilę” rašė šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė, šių metų Lietuvos jaunimo dienų globėja.

                                                                           Linkiu visiems palaimintų Šv. Velykų!
                                                                           Jūsų Kristuje,

                                                                       
                                                                           Prelatas Edmundas J. Putrimas




Prelato Edmundo J. Putrimo atviras laiškas

Mieli broliai ir sesės Kristuje,

Aušros Vartų Marijos parapija Niujorko Arkivyskupijoje

Amerikos lietuvių gyvenime katalikų Bažnyčia visada buvo ir yra religinės, kultūrinės ir bendruomeninės veiklos židinys. Niujorko Aušros Vartų parapija yra simbolis daugeliui Amerikos lietuvių kartų, atspindintis jau arti šimtmetį išpuoselėtas religines ir tautines tradicijas ir vertybes. Bet kurios parapijos ar misijos uždarymas daug kam yra kaip artimo šeimos nario netektis.
Lietuvos Vyskupų Konferencija mane paskyrė kaip delegatą tarpininkauti tarp išeivijos lietuvių katalikų ir vietinių vyskupijų. Delegato misija, būnant tarpininku tarp vietos vyskupo ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos yra išklausyti ir perduoti vietos vyskupo informaciją bei padarytus ar ketinamus daryti sprendimus Lietuvos Vyskupų Konferencijai. Šiose pareigose aš negaliu būti neutralus kada gresia parapijos uždarymo pavojus.
 
Nepaisant visų mūsų, įskaitant ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos bei Lietuvos vyriausybės pastangų pripažinti Aušros Vartų šventovę istoriniu kultūrinio-religinio paveldo objektu, iki šiol mums nepavyko užkirsti kelio Aušros Vartų parapijos uždarymui.
Giliai apgailestaujame dėl Aušros Vartų parapijos likimo, ir kartu su JAV lietuviais jaučiame nepaprastai didelį nusivylimą. Tačiau kviečiame visus susitelkti, nenuleisti rankų savo parapijose, misijose ir bendruomenėse o atgaivinti ir puoselėti religinę bei kultūrinę veiklą, kad galėtume ją perduoti ateities kartoms.

Prelatas E.Putrimas

Sveikinimai lietuvių bendruomenėms užsienyje Kovo 11-osios proga

Ministro Pirmininko sveikinimas lietuviu bendruomenms užsienyje Kovo 11-osios proga
Lietuvos Respublikos Seimo deputatės Irenos Degutienės sveikinimas Kovo 11-osios proga
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimas Kovo 11-osios proga

Kviečiame į Jaunimo Gavėnios Rekolekcijas Dainavoje Kovo 16-18d. 2007 metais!

“DRĄSOS! TAI AŠ!”


Norint atsiliepti į Dievo kvietimą ir pasiruošti Dievo Prisikėlimo šventei, gavėnios metu reikia  eiti  vidiniu  keliu, kuris veda tikintyjį susitikti su Viešpačiu.
Toks susitikimas įmanomas, jeigu žmogus pajėgia atverti savo širdį Dievui, kalbančiam sąžinės gilumoje. Tam reikia vidinio gyvenimo, tylos, budėjimo, mastymo….

Tam reikia atvykti į Dainavos pušyną prie Spyglio vandens pakrantės, pabūti Kristuje su draugais  ir  atsitraukti nuo kasdieninio gyvenimo ir triukšmo, rimtai pamąstyti ir  pasidžiaugti…
Rekolekcijas praves Prel. Edis Putrimas ir Birute Bublienė. 
Įdomiai papildys programą visa eilė kalbėtojų, kurie giliai paveiks jus savo tikėjimo pergyvenimais, gyvenimo patirtim, bei pasidalins kaip kiekvienas galim patobulinti savo tikėjimą bei priartėti prie Kristaus. Vadovai džiugiai praves žaidimus susiijusius su tikėjimu bei jus įtrauks į intensyvias diskusijas apie  jaunimo kasdieninius rūpesčius mokykloje ir draugų tarpe .

Kviečiame visą jaunimą tarp 14 ir 21 metų  atvykti Dainavon kovo 16-18 dienomis.  Teokolekcijos prasidės penktadienį 7val. vakare ir baigsis sekmadienį 12val. po pietų. Užsiregistruokite iki kovo 10 dienos:
Lina Bublytė:  jaunimo-rekolekcijos@comcast.net. Klausimams skambinkite:248-538-4025.
Kaina $75. savaitgaliui, rašant čekius: Religious Aid- Youth Ministry,
siunčiant 4415 Oak Grove  Bloomfield Hills, MI 48302

Turėk DRĄSOS išdrįsti su Dievu!
Turėk DRĄSOS rizikuoti su Dievu!
Turėk DRĄSOS atvykti ir atnaujinti ryšius su Dievu!

Su šypsena Kristuje!
Užsienio Lietuvių Jaunimo Sielovados Centro Vadovė,
Birutė Bublienė


Popiežiaus Benedikto XVI žinia 93-iosios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos (2007 m.) proga

Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos pradininkas buvo popiežius Benediktas XV, bene prieš šimtmetį - 1915 m. įsteigęs tos dienos paminėjimą. Dabartinis Popiežius Benediktas XVI tęsia toliau šią tradiciją, vėl paskelbdamas ateinančią sausio 14 d. kaip “pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną” katalikų Bažnyčioje.

Šv. Tėvas savo ganytojiškame laiške, minint 93-ąją pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną,  atsižvelgia ne tik į individą imigrantą bet ir į imigrantų šeimas, kurios “...yra gyvybės kultūros vieta bei galia ir svarbus vertybių integracijos veiksnys...”. Jo teigimu, taip pat reikia atkreipti dėmesį į sielovadą studentų, kurie studijuoja užsienyje. “Juk jaunuoliai, išvykę iš savo šalies studijuoti, susiduria su daugybe problemų ir yra ypač imlūs tapatybės krizei”, rašo jis.

Katalikų Bažnyčios pastangos minėti pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną yra labai aktualios ir  lietuvių tautai, nes ji yra “migrantų tauta”. Tai įrodoma straipsniais mūsų spaudoje, pvz. “Lietuvaičių eksportas į Arabiją“ (Mūsų Pastogė, Sydney, Australia 2006.12.13), arba “Už Lietuvos į užsienį galėjo išvykti 16 tūkstančių vaikų” (Bernardinai.lt, interneto dienraštis, 2006.12.07) ir pan.

Minėdami pasaulinę migrantų ir pabėgelių dieną, prisimename, kad jos tikslas yra atkreipti dėmesį per parapijas, organizacijas bei žiniasklaidą į migrantų patiriamus sunkumus ir iššūkius, paremti imigrantus ne tik materialiniai bet ir dvasiniai, kad jie ir jų vaikai neprarastų savo religinės ir tautinės tapatybės.

PRELATAS EDMUNDAS J. PUTRIMAS
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai


Popiežiaus Benedikto XVI žinia 93-iosios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos (2007 m.) proga

Migrantų šeima
Brangūs broliai ir seserys!

Popiežius Benediktas XVI Artėjančios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga ir žvelgdamas į Šventąją Nazareto Šeimą, visų šeimų ikoną, norėčiau pakviesti jus apmąstyti migrantų šeimos būklę. Evangelistas Matas pasakoja, jog netrukus po Jėzaus gimimo Juozapas, pasiėmęs kūdikį ir jo motiną, buvo priverstas bėgti į Egiptą gelbėdamasis nuo karaliaus Erodo persekiojimo (plg. Mt 2, 13–15). Komentuodamas šį Evangelijos puslapį, mano garbingasis pirmtakas, Dievo tarnas popiežius Pijus XII 1952 m. parašė: „Nazareto Šeima tremtyje, Jėzus, Marija ir Juozapas kaip emigrantai, Egipte ieškantys prieglobsčio nuo nuožmaus karaliaus pykčio, yra visų bet kurio amžiaus ir bet kurios šalies emigrantų ir keliaujančiųjų, visų pabėgėlių, dėl persekiojimo ir nepritekliaus priverstų palikti savo tėvynę, mylimus giminaičius, savo kaimynus, mielus draugus ir iškeliauti į svetimą šalį, modelis, pavyzdys ir paspirtis“ (Exsul familia: AAS 44, 1952, 649). Ši Nazareto Šeimos, priverstos ieškotis prieglobsčio Egipte, nelaimė leidžia prabėgomis išvysti visų migrantų, ypač pabėgėlių, tremtinių, evakuotųjų, šalies viduje perkeltųjų asmenų, persekiojamųjų, skausmingas gyvenimo sąlygas. Galime greitai pamatyti kiekvienos migrantų šeimos išgyvenamus sunkumus, daugybės milijonų migrantų, pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų negandas ir pažeminimus, nepriteklius ir trapumą. Nazareto Šeima atspindi kiekvienos žmogiškos šeimos širdyje saugomą Dievo paveikslą, net ir iškreiptą bei susilpnintą emigracijos.

Artimiausios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos tema – Migrantų šeima – tęsia 1980 m., 1986 m. ir 1993 m. temas. Ja trokštama dar kartą pabrėžti Bažnyčios įsipareigojimą ne tik individualiam migrantui, bet ir jo šeimai, kuri yra gyvybės kultūros vieta bei galia ir svarbus vertybių integracijos veiksnys. Migranto šeima susiduria su daugybe sunkumų. Dėl jos narius skiriančio atstumo ir nesėkmingų pastangų vėl susijungti pradiniai saitai dažnai sutrūkinėja. Atsiranda nauji santykiai, kyla nauji jausmai. Kai kurie migrantai, priversti pakelti sunkų atstumo ir vienatvės išmėginimą, užmiršta praeitį ir savo pareigas. Jei imigrantų šeimai nelaiduojama reali įtraukimo ir dalyvavimo galimybė, tai jos darnios sklaidos sunku tikėtis. 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusia Tarptautine visų dirbančiųjų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos konvencija trokštama ginti dirbančiuosius migrantus, vyrus ir moteris, ir jų šeimos narius. Tai reiškia šeimos vertės pripažinimą ir emigracijos, šiandien tapusios mūsų visuomenių struktūriniu reiškiniu, srityje. Bažnyčia ragina ratifikuoti tarptautines teisines priemones, kuriomis siekiama ginti migrantų, pabėgėlių ir jų šeimų teises, ir per įvairias institucijas bei organizacijas siūlo savo užtariantį balsą, kuris darosi vis būtinesnis. To siekdama, ji atidarė centrus, kur įsiklausoma į migrantus, namus, kur jie svetingai priglaudžiami, tarnybas, teikiančias paslaugas asmenims ir šeimoms, taip pat ėmėsi kitų iniciatyvų atsiliepdama į šioje srityje vis didesnius poreikius.

Imigrantų šeimų integracijos labui jau daug kas padaryta, tačiau dar nemažai reikia ir nuveikti. Yra realių sunkumų, susijusių su pirmosios imigrantų kartos „gynybiniais mechanizmais“, užkertančiais kelią didesnei antrosios kartos jaunuolių brandai. Štai kodėl integracijai palengvinti būtini įstatymai teisiniu ir socialiniu lygmeniu. Neseniai padaugėjo moterų, kurios, ieškodamos geresnių gyvenimo sąlygų, palieka savo kilmės šalis suviliotos daugiau žadančių profesinių perspektyvų. Tačiau nemaža moterų tampa prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis. Socialiniai darbuotojai, ypač vienuolės, prie šeimų susijungimo galėtų prisidėtų svarbia tarpininkavimo paslauga, verta vis didesnio mūsų dėkingumo.

Kalbėdamas apie imigrantų šeimų integraciją, jaučiu pareigą atkreipti jūsų dėmesį į pabėgėlių šeimas, kurių sąlygos, palyginti kaip buvo anksčiau, pablogėjo. Ypač tai pasakytina apie šeimos branduolio susijungimą. Pabėgėlių stovyklose, greta logistinių problemų ir asmeninio pobūdžio sunkumų, susijusių su išgyventų tragiškų patirčių sukeltomis traumomis bei emocine įtampa, moterims ir vaikams kartais kyla grėsmė, siekiant išlikti, būti įtrauktiems į seksualinį išnaudojimą. Tokiais atvejais būtina dėmesinga pastoracija. Pastoracija turėtų ne tik teikti širdies žaidas užgydyti įstengiančią pagalbą, bet ir siūlyti krikščionių bendruomenės paramą, gebančią atkurti pagarbos kultūrą ir iš naujo atrasti tikrąją meilės vertę. Būtina akinti vidujai palūžusiuosius susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Taigi visomis išgalėmis būtina stengtis garantuoti šeimų teises bei kilnumą ir laiduoti joms jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Pabėgėliai kviečiami kultivuoti atvirą ir teigiamą nusiteikimą juos priimančios visuomenės atžvilgiu ir veikliai bei noriai priimti pasiūlymus prisidėti prie bendro integruotosios bendruomenės, kuri būtų visų „bendraisiais namais“, statydinimo.

Vienai migrantų kategorijai skirtinas ypatingas dėmesys: tai iš kitų šalių atvykę studentai, esantys toli nuo namų, reikiamai nemokantys kalbos, kartais neturintys draugų ir dažnai gaunantys jų reikmėms nepakankamą stipendiją. Jų sąlygos būna dar blogesnės, jei jie susituokę. Per savo institucijas Bažnyčia visomis išgalėmis stengiasi, kad šie jauni studentai šeimos paramos trūkumą patirtų kuo mažiau skausmingai. Ji padeda jiems integruotis juos priimančiuose miestuose, suvesdindama su šeimomis, norinčiomis parodyti jiems svetingumą ir palengvinti vienas kito pažinimą. Kaip esu sakęs kita proga, pagalba užsienio studentams yra „svarbi pastoracinės veiklos sritis... Juk jaunuoliai, išvykę iš savo šalies studijuoti, susiduria su daugybe problemų ir yra ypač imlūs tapatybės krizei“ (L‘Osservatore Romano, 2005 12 15).

Brangūs broliai ir seserys, Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena tetampa naudinga proga didinti bažnytinės bendruomenės ir viešosios nuomonės dėmesį migrantų šeimų reikmėms ir problemoms, taip pat jų pozityvioms potencinėms galimybėms. Mintyse ypač turiu tuos, kurie tiesiogiai susiję su didžiuliu migracijos reiškiniu ir kurie savo pastoracinę energiją atiduoda tarnaudami žmonių mobilumui. Apaštalo Pauliaus žodžiai: „caritas Christi urget nos“ (2 Kor 5, 14) akina mus pirmiausiai dovanoti save mūsų labiausiai vargstantiems broliams ir seserims. Kupinas tokių jausmų, kiekvienam meldžiu dieviškosios pagalbos ir nuoširdžiai visiems teikiu ypatingą apaštališkąjį palaiminimą.

Vatikanas, 2006 m. spalio 18 d.


KALĖDŲ ŠVENTĖS PAMALDOS ČIKAGOS
LIETUVIŲ APYLINKĖSE

Patikslinta gruodžio 15 d.

“Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas;
… Jo vardas bus…Ramybės Kunigaikštis”(Iz 9:5)

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Siunčiu nuoširdžiausius Kalėdinius sveikinimus Jums ir visiems kitiems, darbuojantiems lietuviškose parapijose, misijose, bendruomenėse ir organizacijose, pašvenčiantiems savo laiką ir jėgas lietuviams katalikams trisdešimt šešiose pasaulio šalyse.

Kalėdų slėpinyje Dievas apsireiškė žmonijai per savo Sūnų Jėzų Kristų - ”kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas” (Iz 9,5). Per Kristų, kuris yra Dievo dovana žmonijai, mes galime rasti kelią sugrįžti į Dievo namus. Iki šios dienos Bažnyčia dalinasi šia dovana per Eucharistiją. Jonas Paulius II rašė, ”Bažnyčia gavo Eucharistijos dovaną iš Kristaus, mūsų Viešpaties, kuria Jis dovanoja save patį, savo šventa žmogiškąją prigimtį ir taip pat savo išganingosios misijos dovaną (Ecclesia de Eucharistia, II sk.). Ir savo kalėdiniame apmąstyme 2005 m. popiežius Benediktas XVI sakė, “Kalėdos yra šviesos ir ramybės šventė, tai yra vidinės nuostabos ir džiaugsmo diena, kuri apima visą kūriniją, nes Dievas tapo žmogumi ”.

Lietuviškos Kalėdų tradicijos tedžiugina jus, teatneša dieviškų dovanų jums visiems, ir tiems, kurie yra brangūs jūsų širdžiai! Tegul Kalėdų slėpinio šviesa visuomet pasilieka jūsų širdyse ir jūsų namuose! Tegul Kristaus meilė ir Jo dieviškas spindesys pasilieka su jumis per šias Šv. Kalėdas ir per visus ateinančius Naujuosius Metus.

Kristus gimė! Skubėkime Jį pagarbinti!

Prelatas Edmundas J. Putrimas




Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
užsienio lietuvių katalikų sielovadai
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO GEDIMINO KIRKILO KALĖDINIS SVEIKINIMAS
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimas

Lietuvos ganytojų laiškas

„Dievo žodis mūsų gyvenime“

Lietuvos ganytojų laiškas Mieli kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji,

Kiekvieną kartą, kai švenčiame Eucharistiją, esame siunčiami į pasaulį kaip Kristaus mokiniai. Šiame pasaulyje, deja, dar tiek daug skausmo, kančios ir neteisingumo, o mes patys jaučiame, kad ne visuomet esame „žemės druska“ ir „pasaulio šviesa“ (plg. Mt 5, 13. 14). Kas mums galėtų padėti?

Bažnyčia visada buvo įsitikinusi, kad jos gyvenimą palaiko bei gaivina Eucharistija ir Dievo žodis (plg. DV 21). Pati Bažnyčia gimsta klausydama Dievo žodžio, o jos užduotis – skleisti jį pasaulyje. „Kaip uolus dalyvavimas eucharistiniame slėpinyje ugdo Bažnyčios gyvastingumą, taip galima tikėtis, kad iš augančios pagarbos Dievo žodžiui, kuris ‘išlieka per amžius’, suklestės naujas dvasinis gyvenimas“ (DV 26).

Dievo žodis mums skelbia Tėvo meilę, pasiekusią viršūnę Jo Sūnaus įsikūnijimu. Jėzus yra tobulas ir galutinis Dievo žodis, Jo apreiškimas. Kaip moko Vatikano II Susirinkimas, „nebelauktina jokio naujo viešo apreiškimo, iki garbingai pasirodys mūsų Viešpats Jėzus Kristus“ (DV 4). Katalikų Bažnyčios katekizmas paaiškina, kad „amžiams bėgant yra buvę vadinamųjų ‘privačių’ apreiškimų, kai kurie jų buvo bažnytinės valdžios pripažinti. Tačiau jie nepriklauso tikėjimo lobiui. Jie turi ne ‘pagerinti’ ar ‘papildyti’ galutinį Kristaus Apreiškimą, bet tam tikroje istorijos epochoje padėti jį pilnutiniau išgyventi“ (KBK 67). Todėl „krikščionių tikėjimas negali priimti ‘apreiškimų’, kurie bando viršyti ar taisyti Kristaus užbaigtąjį Apreiškimą“ (t. p.). Norėdami būti Kristaus sekėjais, turime ne smalsauti ir ieškoti naujų dalykų, o gyventi pagal jo paskelbtą Evangeliją.

Dievo žodis nėra antraeilė dovana, o veiksminga gailestingojo Tėvo pagalba kiekvieno laikmečio žmogui. Šis žodis leidžia naujai pamatyti mūsų gyvenimą ir mirtį, draugystę ir skausmą, meilę ir šeimą, darbą ir asmeninius santykius, visą žmogaus gyvenimą. Jį skaitydami mes naujai pažįstame save, savo brolius ir seseris, mokomės kurti naują, meilės įsakymu pagrįstą visuomenę. Todėl Dievo žodžiui krikščionio gyvenime visada turi būti teikiamas pirmumas.

Vatikano II Susirinkimas ir liturginė reforma padėjo geriau suvokti Dievo žodžio reikšmę. Lietuvoje jau nemažai tikinčiųjų turi Šventąjį Raštą ar bent Naująjį Testamentą. Išėjusi nauja jo laida su vertingais prel. Antano Rubšio komentarais plačiau atvers dvasinius Šventojo Rašto turtus.

Vis dėlto dar ne visi tikintieji nuolat skaito Šventąjį Raštą, ne visada lengva jį suprasti, ne visus skaitančius Dievo žodis veiksmingai pakeitė. Iš tiesų, Žodžio kelias į žmogaus širdį yra sunkus ir ilgas. Savo krikščioniškajame gyvenime dažnai laikomės iš tėvų paveldėtos religinės ir moralinės tradicijos, tačiau ne visuomet Dievo žodį priimame kaip tikrą mūsų gyvenimo pagrindą; retai patiriame, kad Jėzus, kurį pažįstame skaitydami ir medituodami Evangeliją, kiekvienam iš mūsų gali padėti naujai pamatyti savo vietą ir užduotį visuomenėje, suvokti savo, kaip Dievo vaiko, kilnumą.

Ypatingu būdu Dievo žodis nuskamba liturgijoje, slėpiningai, tačiau tikrai priartindamas Kristų: „Jis yra savo žodyje, kaip pats kalba, kai Bažnyčioje skaitomas Šventasis Raštas“ (SC 7). Tikintieji čia maitinami prie Dievo žodžio stalo, klausosi Kristaus ir su juo vienijasi, Šventosios Dvasios įkvėpti šlovina Tėvą. Įsitraukdami į liturgiją, ypač švęsdami Eucharistiją, mes savo tikėjimu ir malda atsiliepiame Dievo prakalbinti. Iš liturginių apeigų išsiskiria Valandų liturgija, kurioje pats Dievo žodis tampa mūsų atsiliepimu: recituojame psalmes, kurios, kaip ir visas Šventasis Raštas, yra įkvėptieji tekstai, o kartu – tikra ir karšta žmogaus malda.

Šventojo Rašto skaitiniai liturginėse apeigose turi būti skaitomi su deramu iškilmingumu, kad susirinkusi bendruomenė tikrai pajustų – čia skelbiamas Dievo žodis. Skatintina, kad skaitinius skaitytų pasirengę pasauliečiai, paprastai – tik priėmusieji Sutvirtinimo sakramentą. Pasirengimo santuokai kursai, priešsakramentinė katechezė, pamokslai per santuokos ar laidotuvių apeigas, šeimų lankymas yra gera proga padėti ne tik tikintiesiems, bet taip pat Šventojo Rašto dar nepažįstantiesiems išgirsti Dievo žodį kaip jiems skirtą gerąją žinią. Krikštijamieji ar jų tėvai, Santuokos sakramentą priimantys sužadėtiniai turėtų patys išsirinkti Šventojo Rašto skaitinius, su jiems padedančiu kunigu ar katechetu galėtų pasikalbėti apie šį pasirinkimą.

Tačiau neužtenka Dievo žodį išgirsti pamaldose, reikia nuolat patiems jį skaityti. Asmeninis ar bendruomeninis Šventojo Rašto kaip Dievo žodžio skaitymas (lectio divina) ne tik padeda pasirengti vaisingai dalyvauti liturgijoje, bet ir suvokti Dievo valią savo gyvenime. Šventąjį Raštą atverčiame slegiami ar keliami visos savo patirties ir gyvenimo įvykių, troškimų ir siekių, sėkmių ir sunkumų, jausdamas savo vertę ir laisvės naštą. Gilindamiesi į Dievo žodį, jo šviesoje žvelgdami į įvairiausias situacijas, kontempliuodami Jėzaus paveikslą pamatome, koks pagal Dievo norą turi būti autentiškas žmogaus gyvenimas. Tada maldoje kreipiamės į Viešpatį prašydami jėgų gyventi pagal šį žodį ir grįžtame į kasdienybę su nauju tikėjimu, viltimi bei drąsa.

Idant Dievo žodis perskverbtų visą mūsų gyvenimą, būtina, kad kunigai ir pasirengę pasauliečiai padėtų kitiems skaityti ir klausytis Dievo žodžio. Galima pasinaudoti įvairiais Šventojo Rašto bendruomeninio skaitymo metodais, kurių naudingumą patvirtino Bažnyčios patirtis, organizuoti deramą katechezę ar kursus. Tegul nebūna nė dienos be Dievo žodžio. Tegul nelieka nei šeimos be Šventojo Rašto, nei parapijos be Šventąjį Raštą drauge skaitančios bendruomenės.

Epochoje, kai tiek daug nusivylusių, nematančių prasmės, pasaulyje pasimetusių žmonių, vien Dievo žodis išlieka amžiams, nugali visa ir teikia šviesą. Jėzus skelbia „Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Lk 11, 28). Tegul įsikūnijusio Žodžio Motina Mergelė Marija, „įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45) ir raginusi daryti visą, ką tik Jėzus lieps (plg. Jn 2, 5) moko mus visada teikti pirmenybę Dievo žodžiui ir juo vadovautis.

Lietuvos vyskupai

2006 m. gruodžio 3 d.

I advento sekmadienis

Susitikimas su šv. Tėvu Vatikane

Susitikimas su šv. Tėvu Vatikane

Amerikos Lietuvių Katalikų Kongresas

Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija, apjungianti išeivijos katalikų organizacijas bei institucijas, spalio 20-22 dienomis Čikagoje šaukia Amerikos Lietuvių Katalikų Kongresą.

Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija buvo įkurta 1906 metais Wilkes Barre Pennsylvania valstijoje. Kongrese bus atžymėtas Federacijos šimtmetis. Šiais metais taipgi sueina 50 metų nuo Katalikų Federacijos jaunimo stovyklos Dainavos įkūrimo ir 40 metų nuo Federacijos iniciatyva Šiluvos Marijos koplyčios įrengimo Nekaltojo Prasidėjimo Bazilikoje Washingtone.

AMERIKOS LIETUVIŲ ROMOS KATALIKŲ FEDERACIJA
4545 West 63rd Street ● Chicago, Illinois 60629
Tel (773) 585-9500 ● Fax (773) 585-8284 ● E-mail:
lrcfa@aol.com

“Pasilikite su mumis” (Lk 24:30)

Šv. Velykų proga sveikinu jus, brolius ir seseris Kristuje, išsibarčiusius po visus pasaulio kontinentus, kraštus, miestus ir kaimus.

Dėl įvairių istorinių, asmeninių priežasčių lietuviai pasitraukė, emigravo iš Lietuvos į kitus pasaulio kraštus arba, ne savo valia, net buvo ištremti į tolimus Sibiro tundras. Kiek tenka man susipažinti su lietuviais ir jų šeimomis, parapijomis, misijomis ir bendruomenėmis pasaulyje, esu pastebėjęs, kad vieni prisimena Lietuvą su nostalgija ir ilgesiu, kiti didžiuojasi savo kilme ir išlaiko religines ir tautines tradicijas su pasididžiavimu. O kiti, asimiliuodami į vietinę visuomenę, atitolsta nuo savo tapatybės.

Mes skaitome Luko Evangelijoje (24:13-35), po Jėzaus Kristaus kančios įvykių ir Prisikėlimo, kad du Apaštalai iškeliavo iš Jeruzalės į Emauso miestelį. Beeinant jie sutiko svetimą keleivį ir besikalbėdami su juo, apaštalai jį užkvietė sakydami, kadangi jau vakaras, “pasilikite su mumis” vakarienei (Lk 24:29). Jiems bevalgant vakarienę jie atpažino, kad tas “svetimas keleivis” yra Prisikėlęs Jėzus Kristus.

Švęsdami Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventę, linkiu jums per šias Velykas ir kasdieniniame gyvenime atpažinti Kristaus artumą ir nebijoti Jį pasikviesti “pasilikti su mumis”.

Tegul šios Velykos būna proga jums giliau jas įvertinti ir įprasminti įpindami savo šeimos bei mūsų lietuviškas religines tradicijas, kurios kyla iš mūsų tautinės prigimties ir padeda išreikšti Velykų šventės džiaugsmą. Net Popiežius Jonas Paulius II yra rašęs, “...kad kiekvienai kultūrai krikščionys turi rodyti tinkamą pagarbą, nes joms ne tik galima ką nors pasakyti ar duoti bet ir daug ką išgirsti bei priimti. Šiame kultūrų dialogo procese patvirtindama, kas kiekvienoje jų yra gera ir teisinga, kartu siekiant pašalinti kliūtis kelyje į tikėjimą...” kad gyvasis Kristus visuomet būtų pripažintas ir pasiliktų su mumis.

“Kas laimins mūsų žemišką kelionę, Rūpintojėli, jei nebus Tavęs? Rūpintojėli, Rūpintojėli, nepalik mūs krašto, nepalik širdžių” (giesmė: Rūpintojėlis).

Linkiu visiems palaimintų Šv. Velykų!


Jūsų Kristuje,

Prelatas Edmundas J. Putrimas


Jaunimo rekolekcijos Dainavoje, JAV

2006 m. kovo 17-19 dienomis Dainavoje (JAV) vyks Jaunimo rekolekcijos. Rekolekcijų tema:

INTERAKTYVUS KRIKŠČIONIŠKUMAS — dalinimasis savo kūrybingu ir aktyviu darbu su DIEVU šioje žemėje PER: maldą, šv.raštą, eucharistiją, apaštalavimą, draugystę, pasaulio gyvenimo įvykius!

Renginio programa

Tas Kūdikėlis yra Viešpats

Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki jo vardą (Jono 1,12)

Broliai, Seserys Kristuje,

Šv. Kalėdų dienos Evangelijos ištrauka ragina mus priimti Jėzų ne vien Kalėdų laike, bet stengtis, kaip krikščionys ir Dievo vaikai, "visuose dalykuose ieškoti Dievo; visų pirma patikti Dievui ; viską daryti didesnei Dievo garbei; visur liudyti Dievą", kaip aiškina palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.

Jėzus atėjo į šį pasaulį kaip mažas Kūdikėlis, ir miela yra švęsti Jo garbei Kalėdų šventes. Tačiau tas Kūdikėlis... "yra Viešpats" ("Luko 2,11). Taigi, pripažinti Jėzų kaip mūsų Dievą ir Išganytoją reikalaujama iš mūsų daug daugiau, negu tik džiaugtis Dievo įsikūnijimu vieną dieną per metus.

Priimdami Jėzų ir pripažindami, kad esame Jo vaikai, įsipareigojame vis keistis, atnaujinti "dvasią, kad galėtume suvokti Dievo valią - kas gera, tinkama ir tobula" (Romiečiams 12,2).

Artėjančios Jėzaus gimimo švenčių dienos teatneša meilę tiems, kurie jos trokšta, tesuteikia paguodą ir paramą vargstantiems ir vienišiems. Dievo įkvėpimas geriems darbams teaplanko visus geros valios žmones.

Palaimintų Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų!

Su pagarba Kristuje,


Prel. Edis Putrimas
Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas išeivijai

FIESTA!

Lapkričio 12, šeštadienį Išeivijos sielovados patariamasis komitetas rengia ypatingą vakaronę

"Fiesta!"


Vakaro pelnas skiriamas remti užsienio lietuvių katalikų sielovados delegato Edmundo Putrimo veiklą.

Vakaronė vyks Prisikėlimo parapijos salėje - Resurrection Road, Toronto.

Dėl bilietų teirautis tel. 905-820-3088 pas Dalią Rocca.

Eucharistinė Adoracijos naktis Lemonte

Pal. Jurgio Matulaičio Lietuvių Katalikų Misijos bažnyčioje (14911 – 127th Street, Lemont) naktį iš spalio 29-osios į 30-ąją organizuojama Eucharistinė Adoracijos naktis, kuria bus baigiami popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbti Eucharistijos metai. Šios nakties programa:

6:00 V.V. ŠV. MIŠIOS. AUKOJA IR PAMOKSLĄ SAKO KUN. RYTIS GURKŠNYS SJ.
7:00 V.V. “VIEŠPATIE, TEŠVIEČIA MUMS TAVO VEIDO ŠVIESA!” (PS 4, 7B). ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA TYLOJE.
8:00 V.V. “MAŽYLIŲ IR KŪDIKIŲ LŪPOMIS SUSIKŪREI ŠLOVʅ” (PS 8, 3A). WHITE PINES ACADEMY.
9:00 V.V. “ŠLOVINKITE VIEŠPATĮ NUO ŽEMĖS – JŪS, VAIKINAI IR MERGINOS, IR SENI ŽMONĖS, IR MAŽI VAIKAI…” (PS 148, 7A; 12). ČIKAGOS MOKSLEIVIAI ATEITININKAI, REGINA ČYVAITĖ.
10:00 V.V. ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES PAMALDOS. AMERIKOS LIETUVIŲ ROMOS KATALIKŲ FEDERACIJA, SAULIUS KUPRYS.
11:00 V.V. “TEDŽIŪGAUJA IŠTIKIMIEJI, PASIEKĘ GARBĖS, IŠ DŽIAUGSMO TEGIEDA VISĄ NAKTĮ…” (PS 149, 5). ANSAMBLIO “DAINAVA” NARIAI, DARIUS POLIKAITIS.
12.00 V.V. ŠV. ROŽINIS. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI. ORGANIZACIJA “VAIKO VARTAI Į MOKSLĄ”, ALDONA KAMANTIENĖ.
1:00 V.R. GIEDAMOS MARIJOS VALANDOS (“RAROTOS”).

PO ŠIOS VALANDOS PASUKSIME SAVO LAIKRODŽIUS VALANDA ATGAL.

ŠVIESOS SLĖPINIAI. AKADEMIKAI SKAUTAI, DANGUOLĖ BIELSKIENĖ.
2:00 V.R. GIEDAMAS JĖZAUS VARDO ROŽANČIUS.
3:00 V.R. KANČIOS SLĖPINIAI. MISIJOS ŠEIMŲ KLUBAS, DALIA ŽARSKIENĖ.
4:00 V.R. GIEDAMI GRAUDŪS VERKSMAI.
5:00 V.R. “VISI, KAS GYVAS, TEŠLOVINA VIEŠPATĮ!” (PS 150, 6). RYTMETINĖ VALANDŲ LITURGIJA, ŠLOVINIMAS, SES. LAIMUTĖ IR SES. PRANCIŠKA FDCJ.
6.00 V.R. GARBĖS SLĖPINIAI. PASAULIO LIETUVIŲ CENTRO ATSTOVĖS, ZITA DAPKIENĖ.
7:00 V.R. DIEVIŠKOJO GAILESTINGUMO PAMALDOS. ORGANIZACIJA “SAULUTĖ”, INDRĖ TIJŪNĖLIENĖ.
8:00 V.R. ŠVČ. SAKRAMENTO LITANIJA. HIMNAS “TAVE, DIEVE, GARBINAM!”. MISIJOS KUNIGAI.
9:00 V.R. ŠV. MIŠIOS. AUKOJA IR PAMOKSLĄ SAKO KUN. ALGIRDAS PALIOKAS SJ.

Į ADORACIJĄ GALITE ĮSIJUNGTI BET KURIUO JUMS PATOGIU METU. LABAI KVIEČIAME ADORACIJOS NAKTYJE DALYVAUTI KIEK GALIMA ILGIAU. UŽ ŠVČ. SAKRAMENTO GARBINIMĄ ŠVENTASIS TĖVAS YRA PASKELBĘS VISUOTINIUS ATLAIDUS, KURIE TIKINTIESIEMS SUTEIKIAMI ĮPRASTINĖMIS SĄLYGOMIS (ATLIKUS SAKRAMENTINĘ IŠPAŽINTĮ, PRIĖMUS EUCHARISTINĘ KOMUNIJĄ, PASIMELDUS ŠVENTOJO TĖVO INTENCIJA, IŠLAISVINUS SIELĄ NUO PRISIRIŠIMO PRIE BET KOKIOS NUODĖMĖS).

ADORACIJOS DALYVIUS PRAŠOME ATSINEŠTI ROŽANČIŲ, LITURGINĮ MALDYNĄ (KAS TURITE).

NEGALINČIUS DALYVAUTI ŠIOJE NAKTYJE PAGAL GALIMYBES KVIEČIAME MELSTIS NAMUOSE, VIENYTIS MALDA IR AUKA.

SMULKESNĖS INFORMACIJOS PRAŠOME TEIRAUTIS TELEFONU (630) 243–1070, KVIESTI SESERĮ PRANCIŠKĄ. Pagarbiai, ses. Pranciska FDCJ Lemontas, IL

Prel. E.J.Putrimas ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių vardu pareiškė užuojautą dėl popiežiaus mirties

Kartu su užsienyje gyvenančiais lietuviais katalikais ir su katalikais visame pasaulyje mes meldžiamės Aukščiausiajam, kuris pasišaukė iš šio pasaulio Jo Šventenybę popiežių Joną Paulių II, kad Jam suteiktų amžiną atilsį su visais šventaisiais.

Dėkojame Dievui už popiežiaus Jono Pauliaus II, kaip vyriausiojo Bažnyčios ganytojo, prasmingus 26 vadovavimo metus. Būdamas apaštališkos charizmos misionierius, keliaudamas ir evangelizuodamas po pasaulį, Jis palietė daug širdžių, ypač jaunimo, taip pat vargstančių, belaisvių ir ligonių. Skelbdamas Evangeliją, Jis kovojo už žmogaus orumą ir gyvybės kultūrą.

Popiežius daugelį sykių tėviškai priėmė Vatikane besilankančius lietuvius maldininkus, ypač 1984 metais mums švenčiant Lietuvos globėjo šv. Kazimiero 500 m. sukaktį, ir 1987 m., kai Lietuva šventė 600 m. Krikščionybės jubiliejų. Savo apaštalinėse kelionėse jis visuomet pasveikindavo lietuvių bendruomenes visur, kur lankėsi.

Aš asmeniškai visada liksiu dėkingas Jo Šventenybei popiežiui Jonui Pauliui II, kuris man suteikė kunigystės šventimus prieš 20 m. Šv. Petro bazilikoje Vatikane.

Velykinis sveikinimas

Velykos 2005 m.

Broliai ir seserys Kristuje,

“Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi, garbindami Dievą, ir buvo visos liaudies mylimi” (Apd 2:46).

Mes skaitome Apaštalų darbų knygoje apie pirmuosius krikščionis, kurie po Kristaus prisikėlimo rinkdavosi drauge Viespatį šlovinti, laužė ir dalino duoną - eucharistiją – “maldingumo sakramentą, vienybės ženklą, meilės jungtį, velykinį pokylį” (Sacrosanctum concilium, 47).

Šiandien galima apibūdinti Bažnyčią kaip eucharistinį susirinkimą. Tad Šv. Paulius rašo, “Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes drauge esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona” (I Kor 10:16-17). Mūsų lietuviškos katalikiškos parapijos ir misijos užsienyje negali būti vien tautinė, visuomeninė susirinkimo vieta. Stengdamiesi išlaikyti kalbos ir kultūros pagrindus, mes, kaip krikščioniška tauta, vis dėlto turime nuolat siekti atnaujinti kristocentrinę dvasią mūsų šeimose, parapijose, bendruomenėse ir savo tautos veide. Švęsdami Eucharistijos metus, Popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje “Ecclesia de Eucharistia” ragina mus arčiau susipažinti su Kristumi, atnaujindami savo tikėjimą bei visą dvasinį gyvenimą, ypač aktyviai dalyvaudami sekmadienio Mišiose. Kristaus prisikėlimas tesuteikia visiems atnaujintą dvasinį gyvenimą ir viltį. Jo malonė tebrandina mumyse velykinių sakramentų vaisius, suteikdama stiprybės išpažinti ne tik žodžiais bet ir darbais šį išganymo slėpinį, skelbti Viešpaties kančią ir prisikėlimą, ir pripažinti, kad “jisai yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mt 28:20).

Palaimintų ir džiugių Šv. Velykų!
Su pagarba Kristuje,
 Edmundas Putrimas> </font></td></tr></table></td></tr></table> <br><table width=
Užsienio lietuvių sielovada rūpinsis prel. Edmundas Putrimas

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II 1984 m. liepos 1 dieną buvo paskyręs Jo Ekscelenciją vyskupą Paulių A.BALTAKĮ OFM rūpintis užsienio lietuvių sielovada.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su vietos vyskupais, Jo Ekscelencija vysk. Paulius A. Baltakis OFM lankydavo lietuvių bendruomenes Argentinoje, Australijoje, Baltarusijoje, Brazilijoje, Belgijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Havajuose, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Sibire, Švedijoje, Ukrainoje, Urugvajuje, JAV ir Venesueloje.

Vyskupo Pauliaus A. Baltakio OFM apsilankymai pasitarnavo glaudesnei vienybei su Šventuoju Sostu, vietinėmis bendruomenėmis, taip pat ir su Bažnyčia Lietuvoje. Antra vertus – padėjo lietuvių bendruomenėms užsienyje išlaikyti savo religinę, tautinę ir kultūrinę tapatybę.

Ypač svarbi užsienio lietuvių sielovados koordinatoriaus misija yra naujaisiais laikais, kai, ieškodami pragyvenimo šaltinio, iš nepriklausomos Lietuvos pasitraukė daug lietuvių. Neturėdami gilių religinių ir tautinių šaknų, jie ypač yra reikalingi evangelizacijos.

Lietuvos Vyskupų Konferencija labai vertina Jo Ekscelencijos vyskupo Pauliaus A.Baltakio OFM tarnystę, pasiaukojimą ir rūpestį lietuviais visame pasaulyje ir nuoširdžiai dėkoja už jo ganytojo veiklą.

Šventajam Tėvui priėmus Jo Ekscelencijos vyskupo Pauliaus A.Baltakio OFM atsistatydinimą iš sielovados lietuviams katalikams užsienyje pareigų, Lietuvos Vyskupų Konferencija deleguoja kunigą Edmundą PUTRIMĄ rūpintis užsienio lietuvių sielovada. Šia proga Šventasis Tėvas kunigui Edmundui Putrimui suteikė prelato garbės titulą.

Lietuvos Vyskupų Konferencija tikisi, kad prelatas Edmundas Putrimas, palaikydamas glaudžius ryšius su vietos šalių vyskupais, bus Lietuvos vyskupų atstovas ir koordinatorius lietuviams, gyvenantiems už Lietuvos Respublikos ribų.

Vienybėje su Šventuoju Tėvu ir visuotine bei vietine Bažnyčia jis padės kiekvienam lietuviui gyventi autentišku Kristaus mokslu, taip pat palaikys ir tautinę bei kultūrinę savimonę.

Lietuvos Vyskupų Konferencija nuoširdžiai linki prelatui Edmundui Putrimui Dievo palaimos ir Mergelės Marijos globos.

Padėka

Broliai ir seserys Kristuje,

Popiežiaus Jono Pauliaus II pagerbtas prelatystės titulu perėmiau J.E. vysk. Pauliaus Baltakio, OFM, ir Lietuvos vyskupų konferencijos užsienio lietuviams katalikams delegato pareigas.

Nuoširdžiai dėkoju Jums už maldas, patarimus, dovanas, aukas bei gausų dalyvavimą 2003 m. lapkričio 23 d. Kristaus Karalius Mišiose su Vilniaus arkivyskupu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, pagerbiant Prisikėlimo parapijos "Labdaros" sekcijos karitatyvinę veiklą Lietuvoje. Toje iškilmėje oficialiai perėmiau sielovados delegato pareigas. Taip pat reiškiu gilią padėką rengusiems ir dalyvavusiems lapkričio 28 d. sielovados delegato pristatymo pokylyje bei š.m. vasario 6 d. įkurtuvėse. Jūsų visokeriopa parama padėjo man įrengti sielovados pareigoms vykdyti raštinę Toronte.

Su padėka Kristuje

Prel. Edmundas l. Putrimas

Ateitininkų studijų savaitgalis Dainavoje - rugsėjo 4-7 dienomis

Prelegentai is JAV,sveciai is Lietuvos, JAV bei Kanados LISS dalyviai.

Ateitininkų studijų savaitgalis, Dainavoje
Rengėjai: Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba ir valdyba
2009 m. rugsėjo mėn. 4 – 7 dienomis.

Kas dar neužisregistravo, registracijos anketą galima rasti:
http://ateitis.org/musu/?p=415

Kviečiami ateitininkai, priklausantys visoms sąjungoms. Bus paskaitų, pašnekesių, vakarinių programų, progų pabendrauti gražioje rudenėjančioje gamtoje - Dainavos stovykloje.

TEMA: VISUOMENIŠKUMAS.

NUMATOMA PROGRAMA:
1) Visuomeniškumas praktikoje: ką veikiam? kaip veikiam? kur veikiam (JAV ir Lietuvoj)? kam nuo to geriau? - dr. Elona Vaišnienė, JAV LB Visuomeninių Reikalų Tarybos pirminininkė, PLB ir Lietuvos Seimo bendros komisijos narė, League of Women Voters of Connecticut tarybos narė.

2) Kaip Lietuvos jaunimas yra susiorganizavęs? Kas yra Lietuvos jaunimui svarbiausia? Sarunas Frolenko, Lietuvos jaunimo organizacjų tarybos (LJOT) prezidentas

3) Lietuvos gyventojų ir Lietuvoje apsilankusiųjų sveikatos palaikymas ir gydymas ligoninėse; šalies sveikatos sistemos reformos, ekonominės krizės ir bendrai ribotų resursų kontekste - dr. Tomas Saladis, Vilniaus Greitosios Pagalbos Ligoninės Direktoriaus Pavaduotojas

4) Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programos įspūdžiai, atsiepimai ir įvertinimai - stažuotėje dalyvavę JAV ir Kanados studentai ir dr. Tomas Saladis, kuris šią vasarą savo vadovaujamoje ligoninėje priėmė 10 studentų stažuotojų.

5) Simpoziumas: Ateitininku organizacijos vaidmuo išeivijos gyvenime: istorinė apžvalga ir ateities perspektyva....moderuoja Birutė Bublienė, SAA Tarybos pirmininkė

XIII-tasis Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas Pietų Amerikoje

Metų sąvartoje 83 atstovai iš penkiolikos kraštų su dalyviais bei svečiais XIII-tame Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Pietų Amerikoje svarsto Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos padėtį, planus ir viltis ateičiai.

Martyno Gaurilciko nuotr.

Sausio 13-osios atminimui
Sukurta naudojant PHP-Nuke