Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.



Gailestingumo metai 2016



Nuorodos


Kataliku Baznycia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupu Konferencija
Pasaulio lietuviu bendruomene
Gyvenimo ir tikejimo institutas
Šiaures Amerikos Ateitininkai
Kretingos pranciškonai
Dievo gailestingumo šventove
Toronto Prisikelimo parapija
XX-XXI amziu lietuviu misijonieriu ir misijonieriu Lietuvoje sarašas Šiluvos koplyčia (Vašingtone, JAV) švenčia 50 metų jubiliejų


Spauda


Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
Bernardinų televizija
XXI amžius
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Artuma - katalikiškas mėnraštis šeimai
Katalikiška pažinčių svetainė


Sielovados renginiai


IV JAV lietuvių katalikų Sielovados konferencija - Čikagoje
Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Sielovados galerija


Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada


Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Argentinoje pasibaigė keturias dienas trukęs Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2015 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2015

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2013 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2013

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2012 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2012

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2011 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2011

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2010 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2010

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2009 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2009

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2008 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2008

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą

2006 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2005 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2004 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis



Dievo Gailestingumo paveikslas pasaulyje



Maldoje – viso pasaulio žmonių rūpesčiai. Daiva Tamošaitytė
Artėjant šv. Velykoms, publikuojame vienintelį pokalbį viešai spaudai su pianiste, pedagoge, katalikų vienuole Dalia Tamošaityte – seseria Marija Terese OCD (g. 1955 m. gruodžio 24 d.)

Pradėkime nuo vaikystės. Ar gimusi žinomų muzikų šeimoje, kurioje nuolat skambėjo muzika, norėjai pasukti tėvų keliu, ar anksti prabudo dvasinis pašaukimas?

Konkrečių svajonių neturėjau: stropiai mokiausi, grojau, ruošiausi egzaminams, tačiau ambicingų planų tapti atlikėja, koncertuoti arba pedagoginį darbą dirbti nebuvo. Mūsų mama, baigusi fortepijoną Panevėžyje, labai norėjo, kad ir jos dukros taptų pianistėmis. Tas turbūt buvo lemiamas veiksnys.

Pirmą klasę baigei paprastoje mokykloje tame rajone, kuriame gyvenome, o M. K. Čiurlionio meno mokyklą pradėjai lankyti nuo trečios klasės. Ar pajutai skirtumą?

Didelio skirtumo nepajutau, nors visą laiką jutau labai didelę tėvų meilę ir globą. Man, mažam vaikui, tai buvo viskas. Taip pat ir močiutė, Ona Tamošaitienė, augino, kai tėvai vykdavo į gastroles, koncertines keliones. Su močiute buvo labai charizmatinis, dvasinis ryšys, ji mane mokė „Tėve mūsų“. Manau, Apvaizda lėmė, kad nenorėčiau rinktis konkrečios profesijos, todėl su muzika – kaip čia pasakius? – buvo neutralus santykis.
Pasaulio lietuvis | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

A+A Kunigas T. Anicetas Tamošaitis SJ (1922-2017)
Š. m. balandžio 2 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius metus, iš kurių 63 m. tarnavo kaip kunigas ir 74 m. buvo Jėzaus Draugijos narys, Kaune mirė t. Anicetas Tamošaitis. Velionis pašarvotas Kauno jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, laidotuvių Mišios – antradienį, balandžio 4 d., 14 val. Laidojamas jėzuitų sklypelyje Petrašiūnų kapinėse.

Anicetas Tamošaitis gimė Rozalime (Pakruojo r.) 1922 m. rugsėjo 14 d. Stanislovo ir Teklės (Augustinavičiūtės) Tamošaičių šeimoje. Kartu su seserimi augo Meldinių kaime, lankė Rozalimo mokyklą, Šeduvos progimnaziją, Linkuvos gimnaziją. 1942 m. birželio 21 d. Pagryžuvyje įstojo į Jėzaus Draugiją. Artėjant frontui, pasitraukė iš Lietuvos ir su kitais karo išblaškytais jėzuitais studentais atsidūrė Vokietijoje, netoli Miuncheno. 1947–1950 m. studijavo filosofiją Pulache, atliko mokytojo praktiką Švarcvalde, Šv. Blažiejaus jėzuitų gimnazijoje, kur buvo ir muzikos prefektas. Lietuviams jėzuitams buriantis JAV, 1950–1954 m. Vest Badene, Indianoje, studijavo teologiją, ten pat 1953 m. birželio 17 d. įšventintas kunigu. 1954–1955 m. Port Tovnsende, Vašingtono valstijoje, praleido dvasingumo metus. 1956–1959 m. studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete, kur apgynė teologijos daktaro disertaciją tema „Bažnyčia ir valstybė Mariteno mokyme“, skirdamas ją ryžtingai vengrų tautai pagerbti.
Vatikano radijas | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Šv. Kazimiero šventė – maldos už pasaulio lietuvius diena

Kovo 5-ąją dieną Londono lietuvių Šv. Kazimiero parapija šventė parapijos globėjo šv. Kazimiero šventę ir meldėsi už pasaulio lietuvius.

Šventėje dalyvavo Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai prelatas Edmundas Putrimas. Prieš ketverius metus prelato iniciatyva, palaikius Lietuvos vyskupams, per šv. Kazimiero šventę buvo pradėta minėti maldos už pasaulio lietuvius diena. Šv. Mišios buvo transliuojamos per lietuvišką Marijos radiją.

Londono lietuvių šv. Kazimiero bažnyčia parapijos šventę savo globėjo dieną jau tradiciškai švenčia iškilmingomis šv. Mišiomis ir bendruomeniniu renginiu po šv. Mišių, padėkojant, parodant dėmesį parpijos grupelėms ir visiems savanoriams. Šiais metais organizuojant Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos šventę savanorių buvo pasiūlyta prisiminti ne tik šv. Kazimierą, bet ir kitus su Lietuva susijusius šventuosius ar palaimintuosius. Šventės akcentu pasirinkome Kristaus, mūsų Viešpatie, karūną. Karūnos vainiką sudarė šventųjų puokštė – šešios karūnos dalys ir juostos nurodė šešis Lietuvos ir susijusius su Lietuva šventuosius ar palaimintuosius: šv. Kazimierą, šv. Juozapatą, šv. Rapolą Kalinauską, pal. Jurgį Matulaitį, šv. Faustiną ir garbingąjį Teofilių Matulionį. Šventieji ir palaimintieji yra mums sektini gyvenimo pavyzdžiai ir užtarėjai pas Dievą. Tikėjimo išpažinime kiekvieną sekmadienį sakome: „Tikiu šventųjų bendravimą…“
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

„Pašaukimo mokyklėlė“ Belgijoje
Vasario 16-osios gimnazijos (Vokietija) mokiniams, besirengiantiems Sutvirtinimo sakramentui, vasario 3–5 d. vienuolių Tiberiados bendruomenėje Belgijoje buvo vykdomas sielovados projektas „Pašaukimo mokyklėlė” (projekto organizatoriai – Gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis ir religijos mokytojas Nerijus Rastenis). Minėta vienuolija – palyginti jauna bendruomenė, įkurta prieš beveik 40 metų brolio Morkaus. Jos tikslai – tarnauti Dievui ir žmonėms išlaikant harmoniją su gamta ir visu supančiu pasauliu. Projekto įgyvendinimui Tiberiada pasirinkta neatsitiktinai. Pernai vykusiose rekolekcijose Gimnazijoje lankėsi ir užsiėmimus vedė du bendruomenės nariai iš Lietuvos. Taigi projektas buvo jau užsimezgusios bendrystės tąsa.

Nuvykę į bendruomenės namus Lavaux-Sainte-Anne kaimely Belgijoje, gyvenome pagal vienuolių regulą: kartu meldėmės penkis kartus per dieną, kartu gaminome valgį, plovėme indus, du kartus per dieną po 2,5 valandos su broliais dirbome įvairiausius žemės ūkio ir namų ruošos darbus (į aruodus pylėme grūdus, krovėme malkas, šiltinome namelį, valėme tvartus ir kt.). Bendruomenės nariai buvo parengę mokymų, pratybų savęs pažinimo, Dievoieškos, svarbių sprendimų priėmimo temomis. „Pašaukimo mokyklėlę“ vedė, asmeniškai bendravo bei visokeriopai globojo Tiberiados broliai Mišelis ir Vytautas.

Buvo smagu matyti į visas veiklas nuoširdžiai pasinėrusius mokinius, tai spinduliavo visa jų esybė. Kai ruošiant valgį gimnazistes išgirdome dainuojant ir mokant kartu dainuoti dirbančius brolius, supratome – esame teisingame kelyje.

Nerijus Rastenis, Birutė Augustanavičiūtė
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2017 m. kovo 2-3 d. plenarinį posėdį

2017 03 06

2017 m. kovo 2-3 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius, P. López Quintana, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas.

Lietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir pasidalino savo mintimis apie dvasininkijos situaciją Lietuvoje bei aktualius uždavinius pašaukimų pastoracijos ir tarnystės šeimoms srityse.

Posėdyje buvo apsvarstytos LVK sekretoriato, Lietuvos Caritas, Lietuvos jaunimo pastoracijos centro, Lietuvos Katalikų Bažnyčios informacijos centro, Lietuvos šeimos centro bei Lietuvos katechetikos centro praėjusių metų veiklos ataskaitos.
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas Argentinoje
2017 m. sausio 25-29 d. įvyko vienas svarbiausių įvykių Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėms - XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas. Į jį susirinko daugiau nei 80 jaunuolių iš Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, JAV ir Lietuvos.

Tuo pat metu, 28 ir 29 d., vyko ir III Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių suvažiavimas. Jo metu jaunimas ir bendruomenės atstovai turėjo progą stiprinti tarpusavio ryšius, susipažinti su bendruomenių struktūra, Lietuvos istorija ir dabartine situacija.

Suvažiavimai yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos projektas, kuris tampa kasmetine tradicija Pietų Amerikoje.
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Informacinis pranešimas apie garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) beatifikacijos iškilmes

2017 02 15

Su džiaugsmu pranešame, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Beatifikacija – skelbimas palaimintuoju – yra ne tik asmens dorybių pripažinimas, bet ypač Dievo darbų per tą asmenį atpažinimas. Juk kiekvienas palaimintasis ar šventasis savo gyvenime vadovaujasi Dievo valia, todėl jų gyvenimai mums tampa spindinčiais Evangelijos įkūnijimo konkrečiose situacijose pavyzdžiais.

O kuo skiriasi palaimintasis nuo šventojo? Atrodytų, kad palaimintieji mažiau šventi už šventuosius, tačiau taip nėra. Šie titulai reiškia paminėjimo liturgijoje laipsnį. Palaimintieji yra minimi liturgijoje to krašto Bažnyčioje (turima mintyje visa bažnytinė provincija), kurioje gyveno ir veikė, o šventųjų reikšmė pranoksta vietinę Bažnyčią, todėl jie minimi visuotinės Bažnyčios liturgijoje. Tad garbingojo arkivyskupo Teofiliaus skelbimas palaimintuoju yra visų pirma dovana Lietuvos žmonėms. „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“ – taip apie Teofilių Matulionį 1936 m. lietuvių maldininkų grupei pasakė popiežius Pijus XI.
Daug medžiagos apie Garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį visi norintieji jau dabar gali rasti svetainėje www.matulionis.info. | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Sausio 22 dieną Brighton Parko (Čikaga, JAV) parapijoje kardinolas Blase Cupich koncelebruos Šv. Mišias
Brighton Park Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje (2745 W. 44th St., Chicago, IL), šį sekmadienį, sausio 22 dieną, 10:00 v. r. per lietuviškas Šv. Mišias švęsime 3-čiąjį eilinį metų sekmadienį. Eucharistijos šventimą atnašaus kunigas Gediminas Keršys.

Vėliau tą dieną, 12:30 v. p. p. Šv. Mišias koncelebruos kardinolas Blase Cupich. Nors pagrinde šios Šv. Mišios bus laikomos ispanų kalba, kelios dalys bus lietuviškai ir angliškai.

Kviečiame visus dalyvauti.
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2017 m. sausio 9 d. plenarinį posėdį

2017 01 10

2017 m. sausio 9 dieną Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius, P. López Quintana, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas.

Lietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo jiems gero darbo.

Posėdyje daug dėmesio skirta numatomai Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijai bei šiam Lietuvos kankiniui pašvęstų metų šventimui. Iškilmių organizaciniams darbams vadovaujantis vysk. J. Ivanauskas papasakojo apie rengiamus pirmuosius komisijų ir darbo grupių susitikimus, joms keliamus uždavinius, taip pat darbus, kuriuos dar reikia nuveikti. Jis pakvietė Lietuvos ir užsienio vyskupijų tikinčiuosius organizuotis į grupes, vykti į Kaišiadoris ir jungtis į bendrą dėkingumo maldą prie Garbingojo Teofiliaus Matulionio kapo Kaišiadorių katedros kriptoje. Organizuotos piligrimų grupės bus registruojamos nuo vasario 1 d. Lietuvos vyskupai kviečia jungtis į dėkingumo maldą ne tik visas Lietuvos parapijų bendruomenes, bet ir vienuolijas, krikščioniškas organizacijas bei maldos grupes, visus Lietuvos tikinčiuosius. Posėdyje taip pat pristatyta tiek jau paruošta, tiek dar rengiama gausi ir įvairi informacinė medžiaga apie šį būsimąjį Lietuvos palaimintąjį. Daug medžiagos apie Garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį visi norintieji jau dabar gali rasti svetainėje www.matulionis.info.
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Vatikane dirbantis lietuvis 80-meti švencianciam popiežiui papasakoja ir anekdotų
Aštuoniasdešimtmeti švenciantis popiežius Pranciškus laikomas šviežio oro gusiu ir Kataliku bažnycioje, ir pasaulyje. O bene idomiausiai pontifiko asmenybes mozaika delioja žmones, kurie turejo proga su juo susipažinti ir pasikalbeti. Tarp ju – ir lietuviai. Lietuviai, kuriems teko sutikti ar pažinti Romos kataliku bažnycios vadova, žavisi dvasininko sugebejimu sutelkti visa demesi i pašnekova, troškimu isiklausyti i jo žodžius, juos suprasti. Atsakymai, kuriuos popiežius Pranciškus duoda žmonems, lyg ir kažkur girdeti, taciau skamba naujai. Bažnycios reformatoriumi vadinamas pontifikas neperraše Kataliku bažnycios Evangelijos – joks popiežius to nedaro, bet pakeite tona, kuriuo ji skelbiama. Kaip teigia Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaite, tai leido jam padidinti klausytoju rata. Vatikanas šiomis dienomis ne tik siuncia žinia tikintiesiems, bet ir kviecia visa pasauli pažvelgti i giliausias žaizdas: tarptautinius konfliktus, skurda, klimato kaita, pabegeliu krize. Ir, nors Šventojo Tevo širdis nešioja viso pasaulio sopulius, jis nepraranda humoro jausmo, optimizmo ir stengiasi išsaugoti savo ankstesnio, daug paprastesnio, gyvenimo ritualus. Apie toki popiežiu, kokio mes nematome, „Lietuvos rytui“ sutiko papasakoti monsinjoras Visvaldas Kulbokas. Šis Telšiu vyskupijos kunigas šiuo metu dirba Šventojo Sosto valstybes sekretoriate ir popiežiui vertejavo ne viename svarbiame susitikime su pasaulio lyderiais.
Jorune Paužiene („Lietuvos rytas“) 2016-12-17 | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Adresas



Maldos


Malda už kunigus
Kunigo malda


Kasdieninė malda internete


Lietuvos jėzuitai veda kasdieninės maldos minutes
"Sakrali erdvė"

Su skaitymu, pamąstymu, maldele
http://www.jesuit.lt/malda/

Trunka iki 10 minučių su skaitiniu ir muzika.


Mielas apsilankymas




Sutvirtinimo sakramento ruošos vadovėlis



Bernardinai.lt Evangelijos komentaras


VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) Mt 2, 1-12 ?Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti?.
Švč. Jėzaus Vardas Mt 1, 18-25Â ?Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą.?
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA Lk 2, 16-21 ?Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje?.
Šv. Silvestras I, popiežius Jn 1, 1-18 ?Jame buvo gyvybė?.
Lk 2, 36-40 ?Ateikite tautos, pagarbinkite Viešpatį: šiandien didinga šviesa nužengė žemėn?.


Bernardinai.lt Liturginis kalendorius


Šv. Rapolas Kalinauskas
Rapolas Kalinauskas išsiskyrė pamaldumu, apaštaliniu uolumu, buvo vertinamas kaip geras dvasios vadovas.

Šv. Gertrūda Didžioji, mergelė
Gertrūda priklausė šiam pasauliui, ji buvo viena iš garsiausių mistikių, vienintelė vokiečių kilmės moteris, dėl savo kultūrinės ir evangelinės reikšmės pavadinta ?Didžiąja?: savo gyvenimu ir mirtimi ji nepakartojamai paveikė krikščioniškąjį dvasingumą.

Šv. Gertrūda Didžioji, mergelė
Gertrūda priklausė šiam pasauliui, ji buvo viena iš garsiausių mistikių, vienintelė vokiečių kilmės moteris, dėl savo kultūrinės ir evangelinės reikšmės pavadinta ?Didžiąja?: savo gyvenimu ir mirtimi ji nepakartojamai paveikė krikščioniškąjį dvasingumą.


kun. E.Arnašiaus mintys Sekmadienio Evangelijos tema



Biblijos centras: Nuostabus dalykas



Nuoširdžiai dėkojame už paramą


Prisikelimo Bankelio Kredito Kooperatyvas


Villa Lituania - svečių namai Romoje