Lietuvos vyskupų konferencijos delegato misija yra puoselėti užsienio lietuvių katalikų dvasinį ugdymą parapijose, misijose ir bendruomenėse; koordinuoti ir remti jaunimo sielovadą lietuviškų religinių tradicijų išlaikymui išeivijoje.

The pastoral mission of the Delegate of the Lithuanian Bishops’ Conference is to promote and facilitate the spiritual growth of Lithuanian Catholic abroad in their parishes, missions and communities; to coordinate and support youth ministry for the continuity of religious traditions in the Lithuanian diaspora.



Gailestingumo metai 2016



Nuorodos


Kataliku Baznycia Lietuvoje
Lietuvos Vyskupu Konferencija
Pasaulio lietuviu bendruomene
Gyvenimo ir tikejimo institutas
Šiaures Amerikos Ateitininkai
Kretingos pranciškonai
Dievo gailestingumo šventove
Toronto Prisikelimo parapija
XX-XXI amziu lietuviu misijonieriu ir misijonieriu Lietuvoje sarašas Šiluvos koplyčia (Vašingtone, JAV) švenčia 50 metų jubiliejų


Spauda


Vatikano radijas lietuvių kalba
Marijos radijas
Bernardinai
Bernardinų televizija
XXI amžius
Leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai"
Spinduliukas - Evangelija vaikams
Ecos de Lituania (Lietuvos Aidai)-lietuviškos radijo valandėlės iš Argentinojos
Artuma - katalikiškas mėnraštis šeimai
Katalikiška pažinčių svetainė


Sielovados renginiai


IV JAV lietuvių katalikų Sielovados konferencija - Čikagoje
Lietuvių Dievo Gailestingumo simpoziumas Brazilijoje
III JAV Sielovados konferencija - Bostone
II JAV Sielovados konferencija - Čikagoje
I JAV Sielovados konferencija - Filadelfijoje


Sielovados galerija


Velykos palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 12
III JAV Sielovados konferencija Bostone - 2009
Verbų Sekmadienio koncertas šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje
Didysis Ketvirtadienis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 9
Velyknaktis palaimintojo Matulaičio misijoje - 2009 balandžio 11 d.


Jaunimo sielovada


Argentinoje vyko XVII Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
Argentinoje pasibaigė keturias dienas trukęs Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas
XIII Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas
KONGRESŲ VELNIO TUZINAS
Lietuvių jaunimas Pietų Amerikoje
Neringos stovyklos naujienos
Kviečiame į Jaunimo Rekolekcijas Kovo 20-22 dienomis Dainavoje!
Ateitininkų žinios


Veiklos žiniaraščiai


Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2015 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2015

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2013 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2013

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2012 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2012

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2011 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2011

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2010 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2010

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2009 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2009

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo - 2008 metai
A letter from Monsignor Edmond J. Putrimas - year 2008

Laiškas iš Prelato Edmundo J. Putrimo apie 2007 m. veiklą

2006 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2005 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis

2004 m. Prelato Edmundo J. Putrimo veiklos žiniaraštis



Dievo Gailestingumo paveikslas pasaulyje



Tikintieji toli nuo Lietuvos turės galimybę stebėti Teofiliaus Matulionio beatifikaciją


Tikintieji JAV turės unikalią galimybę dalyvauti Teofiliaus Matulionio beatifikacijoje, įsijungę EWTN televizijos kanalą birželio 25 d. 1:30 val. po pietų (ET laiko zona). Šv. Mišios bus aukojamos lotynų kalba, jas anglų kalba komentuos tėvas Lukas Laniauskas SJ. Iškilmes transliuos LRT Televizija (su komentarais lietuvių k.), LRT Lituanika, Marijos Radijas (Lietuva), EWTN (JAV) bei TV TRAM (Lenkija).

Birželio 25 dieną Vilniuje, Katedros aikštėje, Lietuvoje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Angelo Amato paskelbs kankinį ir vyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju. Tai istorinis įvykis, kokio Lietuvoje nėra buvę. Prieš trisdešimt metų vysk. Jurgio Matulaičio beatifikacija vyko Vatikane. Katedros aikštėje laukiama kelių dešimčių tūkstančių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, kur tarnavo Teofilius. Taip pat atvyks piligrimų iš Lenkijos ir kitų šalių.

Skelbimas palaimintuoju – tai svarbus viešas Katalikų Bažnyčios pripažinimas, jog asmuo gyveno išskirtinį herojišką gyvenimą. Arkivyskupas Teofilius skelbiamas palaimintuoju dėl Sovietinio režimo persekiojimų, kuriuos jis patyrė, nes atsisakė pajungti Bažnyčią komunistinės ideologijos skleidimui ir ryžtingai gynė žmogaus sąžinės laisvę. Arkivyskupo Teofiliaus paskelbimas palaimintuoju yra garbė visai lietuvių tautai.

Tuos, kurie yra toli nuo Lietuvos, kviečiame stebėti beatifikaciją televizijos, radijo ar interneto pagalba, o visus, kurie birželio 25 d. bus Lietuvoje, kviečiame 14 val. į Katedros aikštę. Išankstinė registracija nebūtina.


PROGRAMA:
Birželio 24–25 d. Vilniaus Katedroje maldos budėjimas per naktį.
Birželio 25 d. 10 val. Katedros aikštėje atidaromi įėjimai į sektorius. Priėję gausite apyrankę – leidimą į sektorių.
12 val. Speciali šventinė programa – giesmės ir liudijimai.
14 val. Iškilmingos šv. Mišios. Joms vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato.
Iki birželio 25 d. 23 val. asmeninė malda prašant malonių prie sarkofago su arkivysk. Teofiliaus relikvijomis Katedroje.

Tiesioginė transliacija per Lietuvos televiziją:


Daugiau informacijos:
www.teofilius.lt
www.facebook.com/beatifikacija

Du renginiai Vilniuje on birželio 23-25 ir birželio 25 dienomis
Brangūs Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos Geradariai, Bičiuliai, Rėmėjai,

LKR Šalpa kviečia Jus į Lietuvos Jaunimo Dienas 2017 „Tiesa padarys jus laisvus“ . LKR Šalpa skyrė net 40,000 USD paramą šiam jaunimui skirtam renginiui.


Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėms Vilniuje birželio25d! LKRŠ pasiruošimui Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėms skyrė 20,000 USD paramą.
Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

2017 Vilties bėgimas Toronte
2017 birželio 10 dieną Toronte įvyko Vilties bėgimas. Surinktos lėšos bus paaukotos švento Pranciškaus Onkologijos centrui Klaipėdoje.


Šio renginio nuotraukos

Daugiau informacijos apie šį renginį
Mindaugo Navicko nuotraukų albumas | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Ateitininkų šeimos šventė - birželio 4 d. 2017 Pal. Jurgio Matulaičio Misijoje ir Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL (JAV)
Dainos Čyvas nuotraukų albumas | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS PIRMININKO KREIPIMASIS DĖL ALKOHOLIO PROBLEMOS LIETUVOJE
Netyla diskusijos dėl alkoholio suvartojimo ir kontrolės Lietuvoje. Ginčijamasi, ar tikrai mes pirmi pasaulyje (o gal ne pirmi? Gal antri ar treti?..)? Diskutuojama, ar alkoholio kontrolės priemonės turėtų paliesti tuos, kurie neturi alkoholizmo problemos. Viešoji erdvė įgarsina balsus tų, kurie sėkmingi, kurie laisvi, kurie moka saikingai gerti, verslininkų, scenos žvaigždžių – visų, kurie sako: „Tai jų, o ne mūsų problema.“

Iš šių diskusijų atrodo, kad mūsų visuomenė sveika, tik joje yra pavienių ligonių – jais ir reikia, kad kažkas pasirūpintų. Mūsų visuomenė pamiršo, ką reiškia solidarumas. Yra kovų, kurių nelaimėsime, jei stiprieji nesutiks prisiimti naštos kartu su silpnaisiais, sveikieji – su sergančiais.

Ne taip seniai ir jau ne vieną kartą Lietuvos visuomenė buvo sukrėsta baisių tragedijų, kurių aukomis tapo mažamečiai vaikai. Tada skambėjo balsai, jog turime imtis visko, kad tokie dalykai nepasikartotų. Moksliniai tyrimai rodo, kad trimis iš keturių smurto artimoje aplinkoje atvejais smurtauja nuo alkoholio apsvaigę asmenys. Mums reikia saugios Lietuvos. Saugios pirmiausia augti vaikui. Tačiau tam mums reikia mažiau geriančios Lietuvos. Jei alkoholio vartojimas nesumažės, mums niekada nepakaks vaiko teisių apsaugos darbuotojų, galinčių apsaugoti vaikus.

Reikia suprasti, kad mažiau suvartojant alkoholio bus mažiau jo parduodama, o tai yra tam tikri kaštai verslui. Prekybos ribojimas gali paliesti kiekvieną iš mūsų, ir tai bus mūsų sumokami kaštai. Tačiau sveikesnės ir saugesnės Lietuvos nepasieksime, jei nesutiksime savanoriškai prisiimti dalies kaštų už tokią Lietuvą.
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

A+A Tėvas Leonas Povilas Zaremba, SJ 1923–2017
2017 m. gegužės 22 d., eidamas 94-uosius metus, iš kurių 69 tarnavo kaip kunigas ir 64 buvo Jėzaus Draugijos narys, Kaune mirė t. Leonas Zaremba – žmogus, studijavęs penkiose šalyse ir dirbęs net šešiose abiejų Amerikos žemynų valstybėse.

Leonas Povilas Zaremba, Jono Zarembos ir Karolinos Dragūnaitės sūnus, gimė 1923 m. spalio 17 d. Šeduvoje, šeimoje buvo trečias vaikas iš penkių. Lankė pradžios mokyklą Šimonyse ir Kupiškyje, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurią baigė 1941 m. Trumpai dirbo Panevėžio savivaldybės įstaigoje ir Kalnapilio alaus gamykloje.

1942 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir studijavo Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos fakultete. Pirmaisiais teologijos studijų metais (1944–1945 m.) mokėsi Eichštato (Bavarija) kunigų seminarijoje kartu su kitais iš Kauno karo metais nusiųstais klierikais. Trejus metus studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, gyvendamas Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. 1948 m. apgynė teologijos licenciato laipsnį, tų pačių metų vasario 21 d. Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikoje kard. Aloysius Traglia įšventino kunigu.

Čilės sostinės Santjago arkivyskupui pakvietus lietuvius kunigus į talką, atsiliepęs į šį kvietimą, t. Zaremba ėjo vikaro pareigas Melipilos užmiesčio ir sostinės Šv. Krescencijaus bei Šv. Mykolo Arkangelo parapijose, metus buvo kapelionas Santjago katedroje. 1952 m. rugsėjo 7 d. įstojo į Jėzaus Draugiją ir atliko naujokyną Čilėje. Visą gyvenimą atsiminė Santjage sutiktą jėzuitą Albertą Hurtadą, vėliau paskelbtą šventuoju.
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Motinos dienos minėjimas Toronte ir Mississauga
Praeitą savaitgalį Toronte ir Mississauga gražiai paminėta Motinos diena. Mamytėms buvo skiriamos ne tik šypsenos ir gėlės, bet ir atliekami muzikiniai kūriniai. Šeštadienį seniorų namuose Vilniaus rūmai koncertavo Toronto Prisikėlimo parapijos kanklininkų ansamblis vadovaujamas Aleksandros Valaitis ir Žibutės Janeliūnas. O sekmadienį Anapilio kultūros rūmuose mamytems koncertavo jungtinis Gintarėlių (vadovaujama Deimantės Grigutienės) ir Prisikėlimo parapijos vaikų chorai (vadovaujamas Danutės Biskienės ir Dalios Viskontienės). Buvo graži šventė!


Šio renginio nuotraukos



Šio renginio nuotraukos
Mindaugo Navicko nuotraukų albumas | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2017 m. gegužės 9-11 d. plenarinį posėdį
2017 05 12
2017 m. gegužės 9-11 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius, P. López Quintana, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas.

Lietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo jiems gero darbo.

Posėdžio dalyviai pirmiausiai apsvarstė artėjančių Garbingojo arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmių organizacinius klausimus. Svarstyta kard. A. Amato SDB vizito programa, įvairūs kiti iškilmių organizacijos bei būsimojo Palaimintojo kulto klausimai. Svarstyta ir pasiruošimo kitam dideliam renginiui – Lietuvos jaunimo dienoms – eiga. Pabrėžta informacijos apie šią Lietuvos jaunimo tikėjimo šventę bei apie jos metu vyksiančius renginius sklaidos svarba. 2017 m. Lietuvos jaunimo dienų programą ir kitą informaciją galima rasti tinklalapyje www.jaunimodienos.lt.
| Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Prisikėlimo parapijos Toronte (Kanada) Sutvirtinimo sakramento iškilmė - 2017 Balanžio 30 dieną


2017 metų balandžio 30 dieną sutvirtinimo sakramentą Toronto Prisikėlimo parapijoje priėmė 11 jaunuolių. Iškilmėje dalyvavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir pranciškonų provincijos ministras brolis Algirdas Malakauskis OFM.

Šio renginio nuotraukos
Mindaugo Navicko nuotraukų albumas | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Maldoje – viso pasaulio žmonių rūpesčiai. Daiva Tamošaitytė
Artėjant šv. Velykoms, publikuojame vienintelį pokalbį viešai spaudai su pianiste, pedagoge, katalikų vienuole Dalia Tamošaityte – seseria Marija Terese OCD (g. 1955 m. gruodžio 24 d.)

Pradėkime nuo vaikystės. Ar gimusi žinomų muzikų šeimoje, kurioje nuolat skambėjo muzika, norėjai pasukti tėvų keliu, ar anksti prabudo dvasinis pašaukimas?

Konkrečių svajonių neturėjau: stropiai mokiausi, grojau, ruošiausi egzaminams, tačiau ambicingų planų tapti atlikėja, koncertuoti arba pedagoginį darbą dirbti nebuvo. Mūsų mama, baigusi fortepijoną Panevėžyje, labai norėjo, kad ir jos dukros taptų pianistėmis. Tas turbūt buvo lemiamas veiksnys.

Pirmą klasę baigei paprastoje mokykloje tame rajone, kuriame gyvenome, o M. K. Čiurlionio meno mokyklą pradėjai lankyti nuo trečios klasės. Ar pajutai skirtumą?

Didelio skirtumo nepajutau, nors visą laiką jutau labai didelę tėvų meilę ir globą. Man, mažam vaikui, tai buvo viskas. Taip pat ir močiutė, Ona Tamošaitienė, augino, kai tėvai vykdavo į gastroles, koncertines keliones. Su močiute buvo labai charizmatinis, dvasinis ryšys, ji mane mokė „Tėve mūsų“. Manau, Apvaizda lėmė, kad nenorėčiau rinktis konkrečios profesijos, todėl su muzika – kaip čia pasakius? – buvo neutralus santykis.
Pasaulio lietuvis | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

A+A Kunigas T. Anicetas Tamošaitis SJ (1922-2017)
Š. m. balandžio 2 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius metus, iš kurių 63 m. tarnavo kaip kunigas ir 74 m. buvo Jėzaus Draugijos narys, Kaune mirė t. Anicetas Tamošaitis. Velionis pašarvotas Kauno jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, laidotuvių Mišios – antradienį, balandžio 4 d., 14 val. Laidojamas jėzuitų sklypelyje Petrašiūnų kapinėse.

Anicetas Tamošaitis gimė Rozalime (Pakruojo r.) 1922 m. rugsėjo 14 d. Stanislovo ir Teklės (Augustinavičiūtės) Tamošaičių šeimoje. Kartu su seserimi augo Meldinių kaime, lankė Rozalimo mokyklą, Šeduvos progimnaziją, Linkuvos gimnaziją. 1942 m. birželio 21 d. Pagryžuvyje įstojo į Jėzaus Draugiją. Artėjant frontui, pasitraukė iš Lietuvos ir su kitais karo išblaškytais jėzuitais studentais atsidūrė Vokietijoje, netoli Miuncheno. 1947–1950 m. studijavo filosofiją Pulache, atliko mokytojo praktiką Švarcvalde, Šv. Blažiejaus jėzuitų gimnazijoje, kur buvo ir muzikos prefektas. Lietuviams jėzuitams buriantis JAV, 1950–1954 m. Vest Badene, Indianoje, studijavo teologiją, ten pat 1953 m. birželio 17 d. įšventintas kunigu. 1954–1955 m. Port Tovnsende, Vašingtono valstijoje, praleido dvasingumo metus. 1956–1959 m. studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete, kur apgynė teologijos daktaro disertaciją tema „Bažnyčia ir valstybė Mariteno mokyme“, skirdamas ją ryžtingai vengrų tautai pagerbti.
Vatikano radijas | Versija spausdinimui  Siųsti draugui

Adresas



Maldos


Malda už kunigus
Kunigo malda


Kasdieninė malda internete


Lietuvos jėzuitai veda kasdieninės maldos minutes
"Sakrali erdvė"

Su skaitymu, pamąstymu, maldele
http://www.jesuit.lt/malda/

Trunka iki 10 minučių su skaitiniu ir muzika.


Mielas apsilankymas




Sutvirtinimo sakramento ruošos vadovėlis



Bernardinai.lt Evangelijos komentaras


VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI) Mt 2, 1-12 ?Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti?.
Švč. Jėzaus Vardas Mt 1, 18-25Â ?Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą.?
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA Lk 2, 16-21 ?Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje?.
Šv. Silvestras I, popiežius Jn 1, 1-18 ?Jame buvo gyvybė?.
Lk 2, 36-40 ?Ateikite tautos, pagarbinkite Viešpatį: šiandien didinga šviesa nužengė žemėn?.


Bernardinai.lt Liturginis kalendorius


Šv. Rapolas Kalinauskas
Rapolas Kalinauskas išsiskyrė pamaldumu, apaštaliniu uolumu, buvo vertinamas kaip geras dvasios vadovas.

Šv. Gertrūda Didžioji, mergelė
Gertrūda priklausė šiam pasauliui, ji buvo viena iš garsiausių mistikių, vienintelė vokiečių kilmės moteris, dėl savo kultūrinės ir evangelinės reikšmės pavadinta ?Didžiąja?: savo gyvenimu ir mirtimi ji nepakartojamai paveikė krikščioniškąjį dvasingumą.

Šv. Gertrūda Didžioji, mergelė
Gertrūda priklausė šiam pasauliui, ji buvo viena iš garsiausių mistikių, vienintelė vokiečių kilmės moteris, dėl savo kultūrinės ir evangelinės reikšmės pavadinta ?Didžiąja?: savo gyvenimu ir mirtimi ji nepakartojamai paveikė krikščioniškąjį dvasingumą.


kun. E.Arnašiaus mintys Sekmadienio Evangelijos tema



Biblijos centras: Nuostabus dalykas



Nuoširdžiai dėkojame už paramą


Prisikelimo Bankelio Kredito Kooperatyvas


Villa Lituania - svečių namai Romoje