Sielovada

REKOLEKCIJOS KUNIGAMS �Vieðpaties Dvasia ant manæs, nes jis patepë mane...� (Lk 4,18)

Su popieþiaus pamokslininku t. Raniero Cantalamessa OFM Cap

2010 m. birþelio 7-11 d. (pirmadiená � penktadiená)

Vieta: Ðv. Juozapo kunigø seminarija, Kalvarijø g. 325, Vilnius

Pradþia birþelio 7 d., pirmadiená, 17.30 val.
Pabaiga birþelio 11 d., penktadiená, 18.30 val.

Kaina vienvieèiame kambaryje � 550 Lt,
dvivieèiame kambaryje � 420 Lt.

Bûtina iðankstinë registracija
Registruotis nuo kovo 22 d. iki geguþës 21 d.
tel. (8 37) 321422, mob. tel. 8 699 64626 nuo 10.00 iki 17.00 val. arba el. paðtu kec@evangelizacija.lt

Organizatoriai Katalikø evangelizacijos centras

Popieþiaus Benedikto XVI þinia 2010 m. gavënios proga

�Dievo teisumas pasireiðkë tikëjimu á Jëzø Kristø� (plg. Rom 3, 21�22)

Brangûs broliai ir seserys!

Kasmet gavënios proga Baþnyèia kvieèia mus nuoðirdþiai perþiûrëti savo gyvenimà Evangelijos mokymo ðviesoje. Ðiais metais norëèiau pasiûlyti ðiek tiek apmàstyti plaèià teisingumo temà, pradëdamas nuo ðventojo Pauliaus iðtaros: �Dievo teisumas pasireiðkë tikëjimu á Kristø� (plg. Rom 3, 21�22).

�Atsiverskite, - sako Vieðpats, - nes dangaus karalystë èia pat!� (Mt 4, 17)

Nori nenori, bet skaitant treèio gavënios sekmadienio Evangelijà pagal Lukà � raginimà atsiversti - gráþti á ávykius lygiai prieð metus. Ogi prieð metus 54 metø austrø kunigas Gerhardas Maria Wagneris popieþiaus Benedikto XVI buvo nominuotas Linco vyskupu pagalbininku. Bendruomenë, kuriai tarnavo kunigas, jautriai sureagavo á ðá paskyrimà: kaþkas prisiminë, kad apie 2005 metus Naujajame Orleane praûþusá uraganà �Katrina�, o prieð tai dar siautusá Pietryèiø Azijoje cunamá kun. G.M.Wagneris atsiliepë kaip apie Dievo bausmæ uþ �dvasinæ tarðà� taip pat prisimintas ir knygos, kaip turinèios sàsajø su satanizmu, apie Hará Poterá vertinimas. Regis, buvo nesutarimø ir Austrijos Baþnyèioje dël Popieþiaus pasirinkimo. Ðios kalbos ir abejonës paskatino kunigà savo noru papraðyti Popieþiø atðaukti jo paskyrimà á vyskupus vardan ramybës ir taikos paèioje Baþnyèioje. Uþ tai kun. G.M.Wagnerá vieningai sveikino tiek vieni, tiek kiti.

Ðis pavyzdys ragina ir mus susimàstyti. Ar Dievas baudþia? Kà reiðkia þodþiai - bausti ir pasigailëti? Daugelis prisimename, kaip nuo maþø dienø uþaugom gàsdinami kaþkokio �pikto seneliuko� sëdinèio ant debesies, stebinèio kiekvienà mûsø þingsná ir pasirinkimà. Daþnas savo �netikëjimà piktu seneliuku� mëgo ir tebemëgsta dangstyti klausimais, - o kur buvo Dievas, kai vyko karai, drebëjo þemë ir kalnai, kai siautë audros ir gaisrai? Ir ðtai ðiø metø treèià gavënios sekmadiená, kai Evangelijoje skaitome apie Piloto þiaurumà su galilëjieèiais, bokðto griuvimà prie Siloamo tvenkinio ir anuos aðtouniolika nelaimëliø, mes akimirksniu esame nukeliami á spaudos, radijo ir televizijos praneðimø suvestines apie karà keliuose Lietuvoje, þemës drebëjimus Haityje ir Èilëje, milþiniðkà skausmà, kurá patiria ðiame pasaulyje þmogus, kad ir kur jis bûtø, - ðiauriniame ar pietiniame mûsø þemës pusrutulyje.

Jëzaus pagrindinë gavënios meto minèiø dominantë yra ATSIVERTIMAS. Ne dël baimës, bet dël MEILËS. Ir kai Jëzus sako: �Bet jei neatsiversite, visi taip pat praþûsite� (Lk 13, 3) - tai ðiuo pasakymu Jëzus aiðkiai stabdo mumyse bet kokios formos paslëptà piktdþiugiðkumà dël kitø sielvartø ir nelaimës. Neðiodami vieni kitiems paskalas, perpasakodami bûtus ar tariamus nutikimus, esame panaðûs á lauko þvëris, kurie randa maità, bet niekada nepasisotina, nes þvëriø taip daug, o ëdalo taip maþa...

Manau, mielas skaitytojau, á klausimà, - ar Dievas baudþia, ar Dievas myli - ðio sekmadienio Evangelijos sodininko lûpomis randame aiðkø atsakymà Jëzaus palyginime. Daþnai þmogus esti lyginamas su medþiu. Medþiui kaip ir þmogui svarbiausia - meilë, tikëjimas ir dëmesys. Kai vynuogyno savininkas lyg ir teisëtai sodininkà bara uþ nevaisingà figmedá ir alinamà þemæ, sodininko þodþiai: �Ðeimininke, palik já dar ðiais metais. Að já apkasiu ir patræðiu. Rasi jis dar duos vaisiø.� (Lk 13, 8 � 9),- mums primena, kad Dievo planas þmogui yra GYVENIMAS, bet ne mirtis, MEILË, o ne bausmë.

�Mokytojau, kaip gera mums èia!� Lk 9,33

Ar galëtume pridëjæ rankà prie ðirdies kiekvienas sau pasiskaièiuoti, kiek kartø gyvenime esame patyræ panaðø þmogiðkos laimës jausmà kaip apaðtalas Petras Atsimainymo akivaizdoje? Suðukti garsiai: - Pastatykime èia tris palapines, vienà Dievui, kità Tëvynei ir treèià Artimui?

O gal labiau bûtume linkæ skaièiuoti, kiek kartø mus gyvenimas yra plakæs, klupdæs ir skaudþiai muðæs?..

Antro gavënios sekmadienio Evangelijos pagal Lukà kertinë vinis � kalnas. Jëzus mus kvieèia eiti kartu su apaðtalais Petru, Jonu ir Jokûbu á aukðtá ir á tolá. Kalno supratimo dvasinë reikðmë yra svarbi bemaþ visose tautose. Jeigu paþvelgtume á bet kurio pasaulio miesto ásikûrimo geografijà, mes suþinotume, kad daugelis miestø prasidëjo bûtent ant maþesniø ar didesniø kalvø, kaip antai ir mûsø Gedimino miestas - Vilnius. Arba, kodël þmogus nerimsta, kopia á aukðèiausius kalnus, daþnai gyvybæ negráþtamai statydamas pavojun? Kas ten tokio kitokio aukðtai kalnuose, nei kad paþeme saugiai bevaikðtant? Gal pamatai save lyg ið ðono, ið paukðèio skrydþio iðvydæs maþà þmogelá, pranykstantá laukø ir kloniø spalvø dermëje? Kalnø, dangaus didybës ir artumos akivaizdoje sielos gelmëje atsimainai ir supranti, kiek daug brangiø gyvenimo akimirkø, - kà èia akimirkø - valandø, dienø, o gal kartais ir iðtisø metø vëjais paleistø, lyg pelenais negráþtamai iðsibarstytø ginèuose, kivirèuose vien tik savo �tiesos� paieðkose neretai net per kitø galvas ir gyvenimus praþengus purvinais batais.

Taip, bûtent kalnai, aukðtis ir dangaus artuma kaip niekas kitas apnuogina mûsø ðarvuotas ðirdis, nuplëðia kaukes nuo veidø ir akyse atspindi tamsiausias mûsø pasàmonës kerteles. Todël ir kopia Jëzus á kalnà, kad paslaptingame susitikime su Moze ir nepralenkiamu pranaðu Eliju iðvystø apnuogintà ir erðkëèiuotà Jeruzalës paveikslà, o spindinti ðviesa primintø mokiniams, kai bus sunku, jog èia dar ne pabaiga - èia Dievop pradþia...

Koks keistas sutapimas? Mokiniai ne pirmà kartà yra apimami miego dvasios, snûduriuoja ir taip bus dar ne kartà, paèiais esminiais Jëzaus iðgyvenimø momentais. Ar panaðiai daþnai neesti ir su mumis? Uþuot ëmæsi atsakomybës uþ save, uþ artimà, uþ gimtà kraðtà, mes elgiamës lyg miego apimti, pilni abejingumo, baimës ir beprasmiðko laukimo?

Antras gavënios sekmadienis, ir Jëzus nuo kalno tarytum ðaukia á mûsø sielas:
-Þmogau, ieðkok savo dvasios kalno, daþniau pakelk akis á virðø, - ypaè sunkumø ir apleidimo valandoje kelk savo þvilgsná á aukðtumas - ne þemyn, nes, anot psalmininko:

�Keliu akis að á kalnà,
Ið kur ateis man pagalba?
Man pagalba ateis ið buveinës Vieðpaties,
Kuris padarë dangø ir þemæ� Ps 121, 1 � 2.

�Þmogus gyvas ne viena duona!� Lk 4, 4

Pirmasis gavënios sekmadienis mums primena vienà ið paslaptingiausiø Jëzaus gyvenimo momentu, Jëzø dykumoje, alkanà, iðsekintà, net keturiasdeðimt dienø nieko burnoje neturëjusio susitikimà su piktàja dvasia.
Ne vienas ðio sekmadienio evangelijos klausytojas galëtu suklusti kaip èia bûtø galimas susitikimas Dieviðkojo Sûnaus ir piktosios dvasios? Kaip piktoji dvasia leido sau iðdrásti prisiartinti prie Jëzaus? To labiau gundyti duona, valdþia ir stebuklingø galiø apdovanojimu?
Ðis ðiurpus susitikimas turi mums svarbià þinià mûsø dvasinio gyvenimo raidai. Mes taip daþnai linke kaltinti dël savo gyvenimiðkø nesëkmiø kà nors kità, bet ne save. Tai valdþia kalta dël ko nors nenusisekusio mano gyvenime, tai aplinka, draugai, bet jokiu bûdu ne að. Taip daþnai ivairiems gyvenimo iððûkiams mes nesiryþtame, nors apie tai svajuojame, dël vieno ar kito savo dvasinio silpnumo ar nepasiruoðimo tobulinti savo gyvenimà, talentus ir paðaukimus.
Taigi, kodël piktoji dvasia iðdráso prisiartinti prie Jëzaus? Kas dar absurdiðkiau bandyti gundyti?
Atsakymas glûdi labai paprastoje tikëjimo tiesoje. Ðëtonui suteikta galia siøsti gundymus kiekvienam þmogui, bet kaip tas þmogus atsilieps á vienà ar kità siøstà pagundà, pats ðëtonas neturi apie tai jokio supratimo. Lygiai taip jis sutikæs dykumoje Jëzø paþino, kad tai yra þmogus su visa þmogiðkos pilnatvës palete, bet ar tai buvo sutiktas Dievo Sûnus èia jau buvo rimtas klausimas paèiam ðëtonui iðvirtæs gëdingu Dieviðkojo Sunaus gundymu.
Tuo tarpu Luko evangelijoje apraðyta gundymo scena primena, kad ivairios gyvenime pagundos tarytum siekianèios tik palengvinti vienà ar kità mûsø siekiamà tikslà, greièiau vëliau já sugriauna, ne kaip pastato ir átvirtina.
Tad ðio gavënios meto pradþios Jëzaus ðauksmas tyruose � Þmogus gyvas ne viena duona!� turi priminti svarbà mûsø gyvenimuose ieskuoti tyrumo, dvasinios grynumo, jokiø kompromisø su nuodëme ar bet kokiu kitu pirmiausia dvasiniu apsileidimu.

Paroda "Lietuviais esame mes gimæ"

Seimo II rûmø galerijoje 2010 kovo 8-29 d. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 20-øjø metiniø proga Pasaulio lietuviø bendruomenës paroda "LIETUVIAIS ESAME MES GIMÆ"

XIII Pasaulio Lietuviø Jaunimo Kongresas

Viena (bent man) reikðmingø 600 m. ðvenèianèio Þalgirio mûðio pasëkmiø yra iðgirsti senelius bei moèiutes su meile kalbanèius apie savo anûkus. Þodis �anûkas� kilæs ið ukrainieèiø kalbos, kai Lietuvos kunigaikðèiai valdë þemes nuo Baltijos iki Juodosios.

Lietuviai iðsisklaidæ po platøjá pasaulá. Tokius sutikæs iðmoksti daugiau kasdieniø sulietuvintø iðsireiðkimø, kaip ðvogeris, onibas, kolektyvas (autobusas), tvarkingas parkingas, kubiliuotas, markutë, pica, græma, ðniûrensas ir daug daugiau. Visiems þinoma per pirmàjá Pasaulio lietuviø jaunimo kongresà Dainavos stovyklavietëje ávykusi kalbos klaida, kai kàtik su Vokietijos lietuviu jaunuoliu susipaþinusi, Argentinos lietuvaitë su cigarete rankoje nugàsdino vyrukà klausdama, �Ar turi degtinës?�

KONGRESØ VELNIO TUZINAS

Bûtø kiek maloniau raðyti �kepëjo tuzinas� kaip anglø kalba vadinamas skaièius trylika, nors lietuviðkas velniukas nëra jau toks baisiai baisus. Metø sàvartà pietinëje Pietø Amerikoje ávyko tryliktasis Pasaulio lietuviø jaunimo kongresas, pratæsdamas 1963 m. PLB seime tuometinio pirmininko Juozo Bachuno iðkeltà sumanymà jaunimà plataus masto sàskrydþiais burti.

Nuo pat pradþiø kongresai keliavo, në vienas nevyko tik vienoje vietovëje. 1966 m. pirmame teko keliauti 400 km nuo Dainavos (Michigano valstija) iki Èikagos. Aðtuoni savo programà iðdëstë bent dviejose valstybëse. Rengëjai (nuo II PLJK � PLJ sàjunga, nes JK yra Sàjungos �seimas�) sàmoningai skirstë vietoves kuo plaèiau. Tuo bûdu pasiekë daugiau vietines lietuviø bendruomenës ir turistinëmis ádomybëmis domino kongreso atstovus, dalyvus ir sveèius. Per trylikà kongresø aplankyta deðimt ðaliø

Mons. A.Poniðkaitis nominuotas vyskupu

Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Baèkis su dþiaugsmu ir dëkingumu Ðventajam Tëvui sutiko þinià, kad Benediktas XVI Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru paskyrë monsinjorà Arûnà Poniðkaitá. Numatoma, kad vyskupo nominato konsekracija vyks Vilniaus Arkikatedroje per Lietuvos Globëjo Ðventojo Kazimiero iðkilmæ.

Vyskupas augziliaras arba (arki)vyskupijos ordinaro pagalbininkas talkina (arki)vyskupui Ganytojo darbe. Vyskupus pagalbininkus áprasta skirti á diecezijas, kuriose platus sielovados ir administracinës veiklos laukas. Nuo 1991 m. Vilniaus arkivyskupijos vyskupo augziliaro pareigas eina vyskupas Juozas Tunaitis, sulaukæs garbingo amþiaus.

Informacinis praneðimas apie Lietuvos Vyskupø Konferencijos 2010 m. vasario 4 d. plenariná posëdá

2010 m. vasario 4 d., Kaune vyko Lietuvos Vyskupø Konferencijos plenarinis posëdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Baèkis, arkivyskupas S. Tamkevièius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Preikðas, J. Þemaitis. Posëdyje taip pat dalyvavo Apaðtaliðkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Ganytojai apþvelgë Lietuvos katalikiðkø centrø 2009 m. veiklos ataskaitas. Plaèiau diskutuota dël baþnytiniø centrø ir kitø Baþnyèios gyvenimo srièiø finansavimo perspektyvø.